- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-286
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Albinas Bielskis, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- P. Š.
- Advokatai
- Rimvydas Petrauskas
1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio, teisėjų: Albino Bielskio, Valdimaro Bavėjano, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dainorai Miliūtei, gynėjui advokatui Rimvydui Petrauskui, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, nuteistajam P. Š. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams.
2Vadovaujantis BK 64 str., bausmę sudėjus su dalimi neatliktos bausmės, paskirtos Širvintų rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trylikai metų. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
3Priteista iš P. Š. A.K. 3500 Lt.
Aprašomoji dalis
Nustatė
5P. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 13 d., apie 23 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio ( - ), asmeninio konflikto su E. K. metu, sudavė jai ne mažiau kaip vieną smūgį į kairę akį, padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, po to sugriebė E. K. rankomis už kaklo, padarydamas kraujosruvas kaklo odoje ir jėga nustūmė ją į netoli gatvės augusius krūmus. Krūmuose jis tyčia peiliu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip vieną smūgį į krūtinės kairę pusę, bet pilnai neištraukdamas peilio geležtės iš odos, pakeisdamas jos kryptį pakartotinai smeigė dar ne mažiau kaip tris kartus, padarydamas nukentėjusiajai kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairėje su pasienės krūtinplėvės pažeidimu, kairio plaučio, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu kraujavimu ūmiu širdies veiklos ir kraujotakos nepakankamumu, ir šių sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė E. K.
Šalies argumentai
6Nuteistasis P. Š. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Teigia, kad bylos tyrimas atliktas pažeidžiant BPK ir BK įstatymus, taikant neteisėtus tyrimo metodus, iškreipiant faktus bei liudytojų parodymus. Tyrimas atliktas jam nesuprantama lietuvių kalba, nedalyvaujant vertėjui ir gynėjui. Liudytojų apklausų protokolai surašyti lietuvių kalba, jie jam neišversti, todėl nežinojo jų turinio. Teigia, kad jo parašai buvo išgauti pareigūnams grasinant. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, kuriais pagrįstas kaltinimas, neatitinka tikrovės, nepatvirtinti teismo posėdžio metu. Teismo posėdis vyko lietuvių kalba, tačiau vertėjas jam nesugebėjo pažodžiui ir sinchroniškai išversti, todėl buvo priverstas atsisakyti duoti parodymus. Teismas nepagrįstai ignoravo jo principinį nesutikimą ir nekaltumo prezumpcijos suvokimo principus. Teigia, kad nuosprendis paremtas neapibrėžtais ir abejotinais liudytojų parodymais, ekspertizių išvadomis, kuriose konstatuotas apelianto buvimo įvykio vietoje faktą, tačiau ne tai, kad būtent jis padarė šią nusikalstamą veiką. Liudytojas V. Š. matė pro ligoninės langą, kaip nepažįstamas vyriškis jėga tempia į krūmus merginą. Teigia, kad atsižvelgus į paros laiką ir atstumą nuo įvykio vietos, šis liudytojas nepatvirtintų, kad tai apeliantas buvo būtent šis vyriškis. Kitų dviejų liudytojų parodymai taip pat nekonkretūs, iš jų nei vienas nematė, kad būtent apeliantas užpuolė ir nužudė E. K. Apeliantas teigia, kad ir jis buvo užpultas trijų nepažįstamųjų, tarp kurių buvo mergina panaši į E. K. Jis girdėjo iš krūmų pusės pagalbos šauksmą ir pagalvojo, kad tai tie patys nepažįstamieji užpuolė moterį, todėl jis ir nuėjo būtent į tą pusę, kur rado gulinčią merginą. Kadangi ji nejudėjo, buvo labai tamsu, todėl jis patikrino jos pulsą ir paklausė, ar plaka širdis. Dėl to jis galėjo išsitepti nukentėjusiosios krauju. Tačiau tuo metu V. Š. jį užpuolė ir sulaikė. Teigia, kad bylą tyrę pareigūnai pasinaudojo tuo, kad apeliantas anksčiau teistas, nemoka lietuvių kalbos ir, jų nuomonę, yra asociali asmenybė. Todėl buvo nepagrįstai apkaltintas ir nuteistas. Nurodo, kad įvykio metu buvo be pirštinių, o ant nusikaltimo įrankio-peilio nėra jo pirštų antspaudų. Šio peilio suradimo versija yra neįtikinama. Nors teismas girtumą pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau apeliantas yra laisvas žmogus laisvoje valstybėje, kurioje alkoholinių gėrimų vartojimas nėra nusikaltimas. Nurodo, kad jis dirba pagal sutartis ir turi pajamų šaltinį. Jo kaltė negali būti grindžiama ankstesniais teistumais, nes už padarytus nusikaltimus bausmę atliko, o du kartus bausti už vieną nusikaltimą negalima.
Žemesnės instancijos teismas
7Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
8Nuteistojo P. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
9Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką, pagal BK 129 str. 1 d. Jo kaltė įrodyta liudytojų V. Š., J.L., S.I. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.
10Liudytojas V.Š. parodė, kad 2004 m. liepos 13 d. gydėsi ligoninėje ( - ) ir apie 23 val. 45 min. išgirdo, kad gatvėje ( - ) mergina šaukiasi pagalbos. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kaip vienas nepažįstamas vyriškis jėga tempia merginą į krūmus. Tuoj pat išbėgęs į kiemą paprašė sutiktų nepažįstamų vaikinų pagalbos ir kartu su jais sulaikė nuteistąjį P. Š. Mergina gulėjo krūmuose, ji buvo nebegyva. Atvykusiems policijos pareigūnams perdavė sulaikytą P. Š. Įvykio vietoje ant žemės matėsi vilkimo pėdsakai, rasta numesta moteriškų batelių pora, rankinukas, užrašų knygelė, šukos.
11Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. L. parodė, kad įvykio dieną vakare kartu su draugu S. I. ėjo namo, prie jų pribėgęs nepažįstamas vaikinas paprašė pagalbos. Jie visi kartu prie krūmų sulaikė nepažįstamą vyriškį, o krūmuose rado gulinčią nebegyvą merginą. Atvykusiems policijos pareigūnams perdavė sulaikytą P. Š.
12Analogiškas aplinkybes parodė ir liudytojas S. I. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nuosekliais liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai bei pati įvykių eiga, todėl atmetami apelianto teiginiai, kad šie liudytojų parodymai yra nekonkretūs.
13Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1310/04 (01), E. K. mirė dėl durtinio-pjautinio krūtinės sužalojimo su krūtinplėvės pažeidimu, kairio plaučio, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu kraujavimu, ūmiu širdies veiklos ir kraujotakos nepakankamumu. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. S 471/04 (01) matyti, kad ant peilio, rasto įvykio vietoje, E. K. megztinio, P.Š. striukės, sportinių kelnių yra E. K. kraujas. Apygardos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ nuostatomis ir konstatavo, kad P.Š., veikdamas tiesiogine tyčia, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, norėjo ją atimti ir tyčia nužudė nukentėjusiąją E. K.
14Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis P.Š. parodė, kad su nukentėjusiąja susipažino įvykio metu, su ja bendraudamas priėjo prie krūmų, kilo žodinis konfliktas, jis išsitraukė su savimi turėtą peilį, kuriuo smogė nukentėjusiajai į krūtinę, į širdies sritį, po ko mergina nukrito ant žemės. Išėjus iš krūmų, jį sulaikė nepažįstami vaikinai. Nuteistasis P. Š. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, kad peiliu tyčia dūrė merginai į krūtinę ir taip ją nužudė. Nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus bei nepareiškė pretenzijų dėl netinkamo vertimo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu - jo pirmojoje ir vėlesnėje apklausose, parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu dalyvavo ir gynėjas, ir vertėjas. Todėl atmetami apeliacinio skundo nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms teiginiai, kad procesas vyko jam nesuprantama lietuvių kalba, dalyvaujant vertėjui, kuris neatliko savo pareigos. Taip pat apeliantas teigia, kad bylos tyrimas atliktas pažeidžiant BPK ir BK įstatymus, taikant neteisėtus tyrimo metodus, iškreipiant faktus bei liudytojų parodymus. Tačiau jis nenurodė kokiu būdu ir kokie įstatymai buvo pažeisti, todėl kolegija neturi galimybės atsakyti į šiuos deklaratyvius apeliacinio skundo teiginius. Byloje nėra jokių duomenų apie smurto naudojimą nuteistojo atžvilgiu, tyrimo metu jis nei karto nepareiškė jokių prašymų ar nusiskundimų apie jo atžvilgiu atliktus neteisėtus kokius nors veiksmus. Todėl atmetami nepagrįsti ir deklaratyvūs nuteistojo teiginiai, kad jo atžvilgiu pareigūnai naudojo psichologinį smurtą. Byloje baudžiamojo proceso įstatymai nepažeisti. Nuteistojo versiją, kad jis buvo užpultas, kad išgirdo krūmuose pagalbos šaukiančią moterį, o nuėjęs pažiūrėti kas atsitiko, rado krūmuose gulinčią merginą, kad savo drabužius išsitepė nukentėjusiosios krauju, nes norėjo paklausyti jos pulso, kolegija vertina kaip nuteistojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant pateisinti savo veiksmus, o teiginį, kad apeliantas nusikaltimo nepadarė, - kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
15Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis iš esmės neginčijo savo kaltės, o prašė tik sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laivės atėmimo bausmę.
16Tai, kad nuteistasis savaip supranta ir vertina nekaltumo prezumpciją ir jos principus, nepaneigia jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas.
17Kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistajam P.Š. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis P. Š. įvykdė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Jis anksčiau teistas šešis kartus, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirbo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir skyrė nuteistajam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, nei įstatymo nustatytas bausmės vidurkis.
18Kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra per griežta, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui. Dar labiau ją švelninti, vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nėra jokio įstatyminio pagrindo. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.
19Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Nutarė
21Nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.