Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Prevencijos poskyrio vedėjo PAR1, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas, skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo APA1 atstovo – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininko ATS1 – skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) APA1 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 419 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1869), padarymą buvo nubaustas 20 Eur dydžio bauda. APA1 patrauktas atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 5 d. 09.36 val. (duomenys neskelbtini), Kaunas, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nurodyta tvarka ir pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus.APA1 atstovas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkas ATS1 Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu nutraukti.Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarimu APA1 atstovo skundas tenkintas, Institucijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena APA1 atžvilgiu nutraukta. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad vien transporto priemonės neįregistravimo faktas nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo kaltę administracinio nusižengimo byloje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo atsakingas už transporto priemonės registravimą informacinėje sistemoje, kreipimąsi dėl nemokamo leidimo išdavimo ar kitus su transporto priemonės administravimu susijusius veiksmus.Kauno apygardos teismui adresuotame Institucijos skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad:Atsakomybė pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį kyla už faktinį įvažiavimą į apmokestinamą teritoriją nesumokėjus nustatyto mokesčio. Teismas netinkamai įvertino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 9 punkte įtvirtintą reglamentavimą, suabsoliutindamas pareiškėjo darbdavio, kaip spec. tarnybos statusą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atsakingi asmenys privalo registruoti transporto priemones informacinėje sistemoje ir gauti leidimus įvažiuoti į sumažintos taršos zoną.Skunde pabrėžiama, kad pareiškėjas pripažino, kad neturėjo jokios užduoties sumažintos taršos zonoje ir neturėjo vykti į sumažintos taršos zoną. Teismas, nevertindamas telefoninio pokalbio, kuriame pareiškėjas pripažino savo kaltę, priėmė neteisingą sprendimą. Telefoninio pokalbio garso įraše girdima, kad pareiškėjas vyko kitu adresu Kauno mieste, o per sumažintos taršos zoną važiavo vadovaudamasis navigacijos nurodymais. Pareiškėjas pats pasirinko važiuoti pro sumažintos taršos zoną, trumpindamas maršrutą. Taigi, būtent pareiškėjas, kaip faktinis transporto priemonės valdytojas, priėmė sprendimą įvažiuoti į sumažintos taršos zoną, todėl jam kilo pareiga laikytis vietinės rinkliavos. Aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso valstybės institucijai ar naudojama tarnybiniais tikslais, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Tarnybinės transporto priemonės vairavimas neeliminuoja vairuotojo atsakomybės už teisės aktų pažeidimus.Pareiškėjui nebuvo jokio būtinojo reikalingumo patekti į sumažintos taršos zoną. Nagrinėjamu atveju nėra jokių konkrečių duomenų apie kažkam grėsusį pavojų, į kurį turėjo reaguoti pareiškėjas. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi deklaratyvia pareiškėjo ir jo darbdavio pateikta informacija, kurios nepagrindė jokie rašytiniai įrodymai.Apibendrinant skunde nurodoma, kad administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas, pareiškėjas yra tinkamas subjektas, rinkliava nesumokėta nei iš karto kirtus zoną, nei vėliau per 30 dienų, kaip numato Nuostatai, automobilis nebuvo užregistruotas Nuostatuose numatyta tvarka.Atsiliepimu pareiškėjo APA1 atstovas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkas ATS1 prašo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-535-668/2026 palikti nepakeistą.Atsiliepime nurodoma, jog: Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad transporto priemonė patenka į Nuostatų 8.8 punkto išimtį. Automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinė transporto priemonė, kurią pareiškėjas vairavo darbo metu, eidamas pareigas ir atlikdamas jam pavestas tarnybines funkcijas. Atsiliepime pabrėžiama, kad registracijos pareiga tenka transporto priemonę administruojančiai institucijai, o ne konkrečiam vairuotojui. Pareiškėjas neturėjo nei įgaliojimų nei pareigos savarankiškai kreiptis dėl transporto priemonės registravimo institucijos vardu. Kadangi transporto priemonės registravimo pareiga tenka transporto priemonės valdytojui, o ne pareiškėjui asmeniškai, jo veiksmuose nėra ir negali būti asmeninės kaltės dėl to, kad nebuvo atlikta registracija.Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad teismas įvertino telefoninio pokalbio metu APA1 nurodytą aplinkybę, kad jis važiavo per sumažintos taršos zoną, vadovaudamasis navigacijos nurodytu maršrutu. Ši aplinkybė nepaneigia nei transporto priemonės priskyrimo Nuostatų 8.8 punktui nei to, kad važiavimas buvo susijęs su tarnybos pareigų vykdymu. Neformalus apgailestavimas dėl susiklosčiusios situacijos nėra ir negali būti prilyginamas formaliam kaltės pripažinimui teisme.Atsiliepime pareiškėjo atstovas taip pat pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kurie patvirtina skundžiamo nutarimo teisėtumą. Remdamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai, kaip poįstatyminis aktas, negali nustatyti tokio reguliavimo, kuris apsunkintų ar padarytų neįmanomą įstatymu apibrėžtų funkcijų atlikimą. Be to, pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.