Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Kasaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo J. P. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, be pagrindo konstatavo, jog J. P. veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių, sudaryta panaudos sutartis nėra suklastota, nes išteisintoji neturėjo tyčios pagaminti netikrą dokumentą, taip pat ignoravo ekspertizių išvadas. Tai, kad išteisintoji neprisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir sau palankiai interpretavo bylos aplinkybes, nepaneigia jos tyčios kryptingumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir byloje esantys nukentėjusiojo, atitinkamų liudytojų parodymai, ekspertizės išvados ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtinta, jog buvo padaryta inkriminuota nusikalstama veika. Išteisintoji pateikdama suklastotą panaudos sutartį, kurioje nėra nurodytos kainos už nuomą, taip pat minėtoje panaudos sutartyje suklastojusi nukentėjusiojo parašą, turėjo tikslą ir siekį išvengti sutarto mokesčio už 2023 metus, mokėjimo. Išteisintosios parodymai, jog pirmiausia buvo sudaryta panaudos sutartis be nurodytų sumų už ketinimą pasinaudoti žeme, o tik vėliau buvo sudaryta kita panaudos sutartis su nurodyta 170 Eur suma už ha, nepagrįsti ir prieštarauja bylos įrodymams. Be to, išteisintoji ir anksčiau buvo sudariusi tiek žemės sklypų nuomos, tiek panaudos sutartis, todėl suvokė, kuo šios sutartys skiriasi, kad sudarius panaudos sutartį, nuomos mokestis nėra mokamas. Tuo tarpu taikos sutartį su nukentėjusiuoju išteisintoji sudarė suvokdama, kad gali patirti dar didesnius nuostolius.Kasacinį skundą atsisakytina priimtiPagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, argumentai apie apeliacinės instancijos teismo padarytus esminius BPK nuostatų pažeidimus ir netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą yra siejami su įrodymų vertinimu. Kasatorė kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių vertinimą bei padarytas išvadas ir pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jos nuomone, patvirtina, kad J. P. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Skunde nurodoma, jog vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, tačiau šie argumentai teisiškai nemotyvuojami, nenurodoma, kodėl reikia kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismo išvadas. Toks skundo argumentavimas nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kaip ne kartą minėta, kasacinės instancijos teismas naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir bylos įrodymų nevertina. Šie klausimai baigiami nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikta teisiškai reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pagrindą peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).