- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-08
- Bylos Nr.
- eI3-4826-811/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06585-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, (duomenys neskelbtini), "Kopija"
Regionų administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienėviešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2025-10-24 sprendimą Nr. 21RE-(AG-769/04-2025) (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) neteisėtai, t. y. neturėdama (duomenys neskelbtini) pritarimo ir teisėto leidimo statyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrengė antžeminę komunalinių atliekų konteinerių aikštelę (toliau – Aikštelė). Teigia, kad atsakovė 2025-07-22 raštu Nr. S-16960 (4.52 Mr) pateikė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) 2019-06-29 susirinkimo protokolą Nr. 2 (toliau – 2019 m. Protokolas), nurodydama, kad šiuo dokumentu rėmėsi kaip teisiniu pagrindu Aikštelei įrengti, tačiau priimant 2019 m. Protokolą nebuvo kvorumo - dalyvavo tik 19 iš 60 (duomenys neskelbtini) narių, todėl 2019 m. Protokolas jis negali būti administracinio sprendimo pagrindu. Mano, kad (duomenys neskelbtini) narių valia dėl Aikštelės išreikšta 2020-08-02 susirinkime (8 klausimas) - aiškiai nepritarta Aikštelės statybai, tačiau atsakovė šiuo dokumentu nesivadovavo. Teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2021-03-22 raštu Nr. 48SD-3835-(14.48.136 E) ir 2021-09-29 raštu Nr. 48ST-162-(14.48.5 E) pranešė atsakovei, jog negali būti išduotas leidimas statyti Aikštelę valstybinėje žemėje, nes atsakovė nėra gavusi (duomenys neskelbtini) pritarimo. Nurodo, kad atsakovė 2021 m. gegužės – 2022 m. kovo mėn. raštais Nr. A33(1)-4549, A33(1)-7356, 2022-03-04 raštu Nr. A33(1)-10172 kreipėsi į Lietuvos sodininkų bendrijų asociaciją, sodininkų bendrijų pirmininkus, prašydama padėti gauti pritarimą Aikštelei įrengti ir mano, kad šie raštai patvirtina, jog atsakovė suprato nuo 2019 m. neturinti pritarimo.Pažymi, kad 2022-03-04 rašte Nr. A33(1)-10172, adresuotame sodininkų bendrijų pirmininkams, atsakovė nurodė, jog nuo 2019 m. nėra gavusi sodininkų bendrijos pritarimo, kad Tarnyba atsisakė išduoti leidimą statyti valstybinėje žemėje Aikštelę, kad Tarnybos reikalavimas gauti sodininkų bendrijos pritarimą yra „perteklinis“, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4, 5 ir 8 papunkčius viešojo administravimo subjektas privalo veikti tik teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose ir negali ignoruoti imperatyvių reikalavimų. Nepaisydama to, atsakovė 2023 m. vadovavosi teisinės galios neturinčiu 2019 m. Protokolu, ignoravo teisėtą 2020 m. susirinkimo sprendimą, imperatyvų Tarnybos reikalavimą ir įrengė Aikštelę valstybinėje žemėje. Teigia, kad Tarnyba 2025-09-12 raštu Nr. 1SS-526-(5.75 Mr.) pareiškėjui nurodė, kad jos suteiktas pritarimas statyti Aikštelę valstybinėje žemėje buvo sąlyginis: atsakovė privalėjo prieš atlikdama statybos darbus gauti sodininkų bendrijos narių pritarimą. Kadangi ši imperatyvi sąlyga nebuvo įvykdyta, Administracijos veiksmus laiko neteisėtais, o Tarnybos pritarimą - negaliojančiu. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 16 straipsnio 10 dalimi ir teigia, kad 2019 m. Protokole nėra kvorumo, todėl atsakovė negali jo laikyti sprendimu, todėl atsakovė nepagrįstai vadovavosi dokumentu, kuris pagal įstatymą nesukelia teisinių pasekmių. Teigia, kad nesant kvorumo, susirinkimas laikomas neįvykusiu, o jame priimti sprendimai neturi teisinės galios nuo pat jų priėmimo momento, yra niekiniai (absoliučiai negaliojantys), todėl jų nereikia papildomai „panaikinti“ teismo sprendimu - jie negalioja nuo jo sudarymo (lot. ab initio). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – LVAT) ir teigia, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri turi įgyvendama laikantis teisės aktų reikalavimais, saugant viešąjį interesą ir nepažeidžiant asmenų teisių. Tai, kad atsakovė įgyvendino Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis finansuojamą projektą, nėra pagrindas nesivadovauti teisės aktais. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad Aikštelės vieta atitiktų ne tik higienos normas (atstumus, kvapų prevenciją), aplinkosauginius reikalavimus, bet ir sodininkų bendrijos sprendimo teisėtumą bei Tarnybos sąlygą siekiant gauti leidimą statyti Aikštelę valstybinėje žemėje (tai išpildyta nebuvo). Aikštelė pastatyta be sodininkų bendrijos pritarimo, negavus Tarnybos leidimo statyti Aikštelę valstybinėje žemėje. Vadovaujasi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu, LVAT praktika ir akcentuoja, kad atsakovė nesivadovavo ir VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintu išsamumo principu, į skundą atsakė neargumentuotai, nurodė ne visas skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes, teigė, kad pareiškėjas nuo 2025-02-06 yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kad žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia nuo 2025 m. esantis savininku, tačiau tai nesusiję su aplinkybe, kad atsakovė, pažeisdama imperatyvias teisės normas, 2023 m. įrengė Aikštelę. Mano, kad atsakovė turėjo vadovautis (duomenys neskelbtini) 2020-08-02 protokoliniu sprendimu, kuriuo gyventojai nepritarė Aikštelės statybai ir teigia, kad atsakovė ir Komisija formaliai vertino 2019 m. Protokolą ir nevertino faktinių aplinkybių visumos bei turinio. Pareiškėjo teigimu, jis po 2025-07-23 skundo pateikimo atsakovei iki jos sprendimo pakartotinai mėgino atkreipti atsakovės dėmesį į procedūrų pažeidimu, tačiau į tai nebuvo reaguojama, faktinės aplinkybės nebuvo tikrinamos ir atsakingai vertinamos. Nurodo klausęs atsakovės, ar buvo kreiptasi į Tarnybą, ar gautas Tarnybos leidimas statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius (konteinerių aikšteles) sodininkų bendrijų teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, tačiau atsakovė pateikė melagingą informaciją. Teigia, kad atsakovės argumentai 2025-08-13 rašte Nr. S-18878(4.15 Mr), kurį pareiškėjas nurodo skundęs Komisijai, nurodyta, kad buvo kreiptasi į Tarnyba siekiant gauti sutikimą, kad buvo gautas 2021-09-29 atsakymas Nr. 48ST-162-(14.48.5 E.), jog valstybinė žemė, kurioje planuojama įrengti konteinerių aikšteles, yra suteikta naudotis sodininkų bendrijoms, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtinta nuostata konteinerių aikštelių statybai turi būti gautas ir sodininkų bendrijos narių pritarimas, išreikštas bendrijos susirinkimo metu, kad toks sodininkų bendrijos narių pritarimas įformintas 2019 m. Protokolu, kuris pareiškėjui buvo pateiktas 2025-07-22 atsakymu Nr. S-16960(4.52 Mr). Pareiškėjo teigimu, buvo slepiamas faktas, kad 2019 m. Protokolas priimtas nesant kvorumo, Tarnybos leidimo sąlyga neišpildyta, o aplinkybė, kad Aikštelė įrengta iki pareiškėjui įsigyjant sodybą ir sklypą nepagrindžia neteisėtų atsakovės veiksmų ir padaryto pažeidimo. Vadovaujasi LVAT praktika ir mano, kad Komisija neteisingai taikė teisę. Komisijos pozicija, kad „kol dokumentas nepanaikintas teismo – juo galima vadovautis“ prieštarauja teisės principams - viešojo administravimo subjektas negali remtis akivaizdžiai niekiniu dokumentu, net jei jis formaliai nėra panaikintas, nes tai pažeidžia įstatymo viršenybės principą, todėl Komisijos Sprendimas yra klaidingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu ir nepagrįstas, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teigia, kad Komisija nekompetentingai išnagrinėjo skundą, atmestinai ir netinkamai susipažino su bylos medžiaga, nagrinėjo ne skundo dalyką, bet pasisakė dėl pareiškėjo 2025-05-21 ir 2025-06-24 skundų atsakovei, kurie buvo pateikti iki 2025-07-23. Pareiškėjo skundo, į kurį atsakė atsakovė 2025-08-13 raštu Nr. S-18878(4.15 Mr), dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, nesutikdamas su dalimi atsakovės argumentacijos. Nors tiek skunde Komisijai, tiek rašte dėl trūkumų šalinimo Komisijai pareiškėjas teigia nurodęs prieštaravimus daliai atsakovė argumentų dėl (poveikio aplinkai, higienos normų atstumų ir pan.), tačiau Komisija nagrinėjo klausimus, kurie nėra skundo dalykas. Komisija neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir sprendimo pagrįstumo, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl kurių ir buvo kreiptasi į Komisiją (t. y. viešojo administravimo principų ir konkrečių imperatyvių teisės normų pažeidimo atsakovei atliekant viešojo administravimo funkcijas), nevertino: 2020 m. Protokolo; Tarnybos nustatytos privalomos sąlygos (iki Aikštelės įrengimo (duomenys neskelbtini) ir sprendimo viešojo administravimo įstatymo ir jo principų kontekste, skunde nurodytų pažeistų imperatyvių teisės aktų nuostatų. Sprendime padrikai cituojami pareiškėjo, atsakovės ir trečiųjų šalių argumentai, nėra loginio ir vientiso argumentavimo, iškraipyti faktai ir skundo esmę, argumentai prieštarauja administracinių teismų praktikai.