Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) Nr. II-185-771/2026 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-14925-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.7.3.;21.7.4.;21.7.5.; (S)

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Rugilei Indei, dalyvaujant nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui PRS1 , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens PRS1 , gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2026 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. VMI-04-ANR_N-1326-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI, Institucija) vyriausioji specialistė V. A. 2026 m. balandžio 7 d. surašė administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) 385-2026 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (duomenys neskelbtini) 160 straipsnio 1 dalį už tai, kad PRS1 , vykdydamas individualią veiklą, taksi automobilyje nuo 2016 m. balandžio 22 d. turėjo savo vardu įregistruotą taksometrą Microtax 06 ( (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus atitinkančiu spausdintuvu, arba neturėjo pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka įrengto kasos aparato, tuo PRS1 pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² straipsnio 15 dalies 2 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto S. R. (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. VMI-04-ANR_N-1326-2026 (toliau – Nutarimas) PRS1 (toliau – Pareiškėjas) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 845 Eur bauda už tai, kad jis, vykdydamas individualią veiklą, taksi automobilyje nuo 2016 m. balandžio 22 d. turėjo savo vardu įregistruotą taksometrą Microtax 06 ( (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus atitinkančiu spausdintuvu, arba neturėjo pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka įrengto kasos aparato. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais PRS1 pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² straipsnio 15 dalies 2 punktą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. birželio 2 d., per Nutarimą priėmusią instituciją, gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. 2026 m. birželio 12 d. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-1326-2026 ir administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) R. Ž. atžvilgiu nutraukti arba pakeisti Institucijos Nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 160 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą įspėjimą.

Skunde nurodoma, jog jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 845 Eur bauda. Taip pat pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 430 Eur bauda.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ANK 2, 34, 160, 569, 617 straipsnių nuostatomis, teismų praktika, nurodė, kad mokesčių administratorius visiškai nesiaiškino ir neįvertino faktinių aplinkybių, kurioms esant šioje byloje nagrinėjamas teisės pažeidimas buvo padarytas, ar nėra lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar negalima Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, suteikiančias teisę bylą nagrinėjančiam pareigūnui arba netaikyti administracinės nuobaudos, arba taikyti švelnesnę nei numatytą įstatyme. Pareiškėjas skunde nurodė, kad šiuo atveju pareigūnas taip pat nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės, nesiaiškino visų aplinkybių, kurios nulėmė šio pažeidimo padarymą, ir nuobaudą jam, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, paskyrė formaliais motyvais, ir visapusiškai įvertinus susidariusios faktinės situacijos.

Skunde Pareiškėjas pažymi, kad 2026 m. kovo 3 d. mokesčių administratoriui užfiksavus pažeidimą, suteikė Pareiškėjui galimybę pašalinti padarytą teisės pažeidimą, t. y. 2026 m. kovo 16 d. mokesčių administratorius priėmė nurodymą, kuriuo įpareigojo Pareiškėją iki 2026 m. kovo 23 d. įsigyti spausdintuvą ir jį sujungti su turimu VMI įregistruotu taksometru, ir teigė, kad jo atžvilgiu sankcijų už šį pažeidimą netaikys. Tačiau Pareiškėjui įsigijus spausdintuvą ir jį prijungus prie taksometro, o tai buvo atlikta 2026 m. gegužės 4 d. (pagrindas: spausdintuvo TX-P03 naudotojo instrukcija su įrašu apie įrengimą), nuo 2026 m. kovo 20 d. atlikto užsakymo praėjus beveik 6 savaitėms, mokesčių administratorius, neatsižvelgdamas į tai, kad pats Pareiškėjui buvo suteikęs galimybę geruoju pašalinti pažeidimą, Pareiškėjas nubaudžiamas už tai, kad 2026 m. kovo 3 d. neturėjo spausdintuvo, dar už tai, kad iki nustatyto termino jo neįsigijo, bei paskyrė dvi - 845 Eur ir 430 Eur neadekvataus jo gaunamoms pajamoms dydžio baudas. Pareiškėjo vertinimu, jo atžvilgiu VMI pasielgė nesąžiningai ir neteisingai.

Skunde akcentuojama, jog šiuo metu Institucijos viršininko įsakymais yra priimtas didelis kiekis įvairių poįstatyminių aktų, kurie pastoviai yra keičiami, kas sudaro kliūtis vykdyti smulkųjį verslą, ir tai kelia Pareiškėjui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, susipažinti su visais tais teisės aktais, reguliuojančiais taksi veiklą, ir laiku vykdyti keliamus reikalavimus.

Skunde nurodoma, jog Pareiškėjui įsigijus taksometrą ir jį įsiregistravus nustatyta tvarka, per 10 veiklos metų jo niekas neįspėjo apie jo netinkamai vykdomą veiklą ir pan., ir kad nuo 2024 m. gegužės 6 d. turėjo įsigyti spausdintuvą, kuris užsakomas ir parvežamas tik iš užsienio. Pažymi, kad Europos Sąjungoje sertifikuotą „Hale E. G.“ gamintojo taksi įrangą - taksometrą „H. M. 06“ įsirengė 2016 m. balandžio 22 d., kuris buvo įregistruotas VMbuvo įregistruotas VMI. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 212 „Dėl kasos aparatų diegimo (duomenys neskelbtini) , kad „H. M. 06“ atitinka visus keliamus kasos aparatui reikalavimus: fiksuoja įvykusias operacijas; turi fiskalinę atminti; generuoja informaciją kvitų bei pamainos ataskaitų spausdinimui; perduoda fiskalinius duomenis į VMI. Visada laiku yra atliekama ir įrengto taksometro patikra, ką patvirtina įrašai, esantys taksometro registracijos liudijime.

Skunde pažymima, kad yra pažeista nuobaudos skyrimo tvarka, kadangi 2026 m. balandžio 7 d. Pareiškėjui už du padarytus administracinius nusižengimus buvo surašyti du administracinio pažeidimo protokolai, o būtent: už pažeidimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir už pažeidimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad šios dvi administracinės bylos buvo nagrinėjamos tą pačią dieną, tuo pačiu laiku, t. y. 2026 m. gegužės 27 d. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, jog už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje jam paskirta 430 Eur, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 845,00 Eur bauda, todėl Pareiškėjo vertinimu, bylas nagrinėjantis pareigūnas, vadovautis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, turėjo paskirtas baudas subendrinti ir paskirti galutinę baudą tik už sunkesnį padarytą pažeidimą.

Institucijos atstovas taip nesutinka su Pareiškėjo teiginiu, jog niekas Pareiškėjo nebuvo įspėjęs, kad prie taksometro turi prijungti ir spausdintuvą. Atstovas nurodo, kad toks teiginys yra absoliučiai neargumentuotas, nes Pareiškėjas individualią veiklą vykdė siauroje srityje ir turėjo domėtis bei žinoti apie jo vykdomoje veikloje vykstančius pakeitimus.

Dėl Pareiškėjo teiginio, jog pareigūnas nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 d. nuostatų taikymo galimybės, nesiaiškino visų aplinkybių, ir nuobaudą Pareiškėjui paskyrė formaliais motyvais ir visapusiškai įvertinus susidariusios faktinės situacijos, Institucijos atstovas atsiliepime nurodo, jog priimant nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje ir susipažinus su administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) skunde minimą ANK 34 straipsnio 6 dalį, be to, pats Pareiškėjas neatvyko į administracinės bylos nagrinėjimą ir nepasinaudojo savo teisėmis, numatytomis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje PRS1 paaiškino, kad nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, prašo teismo iš naujo objektyviai įvertinti Institucijos priimtą nutarimą. Pakartojo skunde nurodytus argumentus.

Institucijos atstovas į teismo posėdį 2026 m. birželio 25 d. 9.00 val. neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog teismui prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, institucijos atstovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į tai, kad atstovas kartu su atsiliepimu pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nusprendė teismui pateiktą skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini), jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas skundu ginčija pareiškėjo atžvilgiu Institucijos priimtą nutarimą, prašo bylą nutraukti arba nesant pagrindo nutraukti teiseną, formuluoja reikalavimą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 160 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prekyba ar paslaugos be kasos aparatų, kai kasos aparatus privaloma naudotis, užtraukia baudą naudoti kasos aparatus privalantiems asmenims nuo penkių šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodyta, kad taksi leidimo turėtojo lengvasis automobilis privalo turėti vežėjo vardu įregistruotą taksometrą, sujungtą su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus atitinkančiu spausdintuvu, arba taksometrą ir kasos aparatą, įrengtus pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką; draudžiama naudoti techninę ir programinę įrangą, vietoj taksometro apskaičiuojančią kelionės kainą, kurią turėtų sumokėti keleivis už suteiktą paslaugą.

Kaip matyti iš šio teisinio reguliavimo, vykdyti taksi veiklą galima pasirinkus vieną kurį nors iš dviejų alternatyvių apskaitos būdų, t. y.: 1) vežėjo vardu įregistravus taksometrą, sujungtą su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus atitinkančiu spausdintuvu arba 2) turi būti taksometras ir kasos aparatas, įrengti pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką.

Byloje Pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas pasirinko pirmąjį variantą, t. y. įregistravo taksometrą, sujungtą su spausdintuvu. Pasirinkęs tokį apskaitos būdą, Pareiškėjas turėjo laikytis visų reikalavimų, t. y. nuo 2024 m. gegužės 6 d. taksometras turėjo būti sujungtas su spausdintuvu, kuris atitiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ yra patvirtinti ir numatyti galimi prie taksometrų jungti spausdintuvai ir tik šiame sąraše nurodytą spausdintuvą prijungus prie taksometro laikoma, kad aukščiau minėtas reikalavimas dėl taksometro ir spausdintuvo yra tinkamai įvykdytas, nes tokiu būdu užtikrinamas momentinis duomenų perdavimas Institucijai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje ginčo dėl to, kad PRS1 bylai aktualiu laiku vykdydamas individualią veiklą, taksi automobilyje nuo 2016 m. balandžio 22 d. turėjo savo vardu įregistruotą taksometrą Microtax 06 ( (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus atitinkančiu spausdintuvu, arba neturėjo pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka įrengto kasos aparato, nėra. Bylos duomenys, t. y. administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-8), PRS1 2026 m. kovo 5 d. paaiškinimas (b. l. 16-20), mokesčių administratoriaus nurodymas (b. l. 21-23) bei kiti administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui padarius ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Tai, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir jo paties Institucijai teiktas 2026 m. kovo 5 d. paaiškinimas, kuriame nurodė, jog taksi automobilyje kasos aparato nėra dėl to, kad nėra jo rinkoje, tačiau klientui paprašius, išrašo „čekius“. Teismas, sutikdamas su Institucijos atstovo atsiliepime išsakyta pozicija, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina padaryto nusižengimo (duomenys neskelbtini). Kadangi Pareiškėjas visą laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2026 m. kovo 5 d. neįvykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos, šis Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra kvalifikuojamas kaip trunkamasis.

Skunde Pareiškėjas nurodo, kad 2026 m. kovo 16 d. mokesčių administratoriaus nurodymu Pareiškėjui buvo suteikta galimybė iki 2026 m. kovo 23 d. įsigyti spausdintuvą ir jį sujungti su turimu VMI įregistruotu taksometru bei, kad jo atžvilgiu sankcijų už šį pažeidimą netaikys, tačiau Pareiškėjo teigimu, nuo 2026 m. kovo 20 d. atlikto spausdintuvo užsakymo praėjus beveik 6 savaitėms, Pareiškėjui įsigijus spausdintuvą ir jį 2026 m. gegužės 4 d. prijungus prie taksometro, Pareiškėjas Institucijos buvo nepagrįstai nubaustas. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad 2026 m. kovo 16 d. Pareiškėjui buvo pateiktas Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706, kuriuo jis įpareigotas iki 2026 m. kovo 26 d. įsirengti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus atitinkantį spausdintuvą, sujungtą su vežėjo vardu įregistruotu taksometru, arba įsirengti kasos aparatą ir taksometrą, pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką. Šio nurodymo Pareiškėjas neapskundė, neprašė jo panaikinti ar pratęsti termino spausdintuvo įsigijimui, nesikreipė dėl galimo spausdintuvo įsigijimo kliūčių, neinformavo VMI apie vėlavimą. Kadangi nurodymas nebuvo ginčijamas, jis įgijo teisėtą ir vykdytiną galią, o Pareiškėjas turėjo pareigą jį įvykdyti per nustatytą terminą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad niekas jo neįspėjo dėl to, kad prie taksometro turi prijungti ir spausdintuvą, kad visą laiką manė, kad įregistruotas taksometras atlieka ir kasos aparato funkcijas ir, Pareiškėjo vertinimu, visos jo paminėtos aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie mažesnį padaryto nusižengimo (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad Pareiškėjas, kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, yra pats tiesiogiai atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą veiklą, žinojimą ir tinkamą jų vykdymą. Be to, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Verslo subjektui, teikiančiam keleivių vežimo taksi paslaugas, yra keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo standartai. Pareiškėjas privalėjo pats aktyviai domėtis jam taikomais reikalavimais, o ne pasyviai laukti individualių kompetentingų institucijų įspėjimų ar išaiškinimų apie besikeičiantį teisinį reguliavimą. Aplinkybė, kad Pareiškėjas subjektyviai manė, jog įregistruotas taksometras atlieka ir kasos aparato funkcijas, vertintina tik kaip jo paties nerūpestingumas ir nepakankamas pasidomėjimas teisės aktais. Toks subjektyvus situacijos vertinimas negali būti pagrindas konstatuoti mažesnį nusižengimo (duomenys neskelbtini). Kadangi Transporto kodekso 82 straipsnio 15 dalies 2 punkto reikalavimas įsigaliojo dar 2024 m. gegužės 6 d., Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko susipažinti su nauja tvarka ir ją įgyvendinti. Ilgalaikis šios pareigos ignoravimas tik patvirtina, kad nusižengimo pavojingumas nebuvo mažesnis.

Valstybės institucijų pareiga konsultuoti ir informuoti visuomenę nereiškia individualaus kiekvieno verslo subjekto asmeninio įspėjimo apie kiekvieną teisinio reguliavimo pasikeitimą. Teisės aktai įsigalioja juos oficialiai paskelbus įstatymų nustatyta tvarka, ir nuo to momento jie tampa privalomi visiems. Atsižvelgiant į tai, teismas kritiškai vertina Pareiškėjo išsakytus argumentus, kad Institucijos tariamas pasyvumas ar jo neinformavimas atleistų jį nuo atsakomybės bei, kad lėmė nusižengimo (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjas neturi teisinio pagrindo perkelti savo asmeninės atsakomybės mokesčių administratoriui. Verslo subjektas privalo pats aktyviai domėtis savo veiklos reikalavimais, o ne laukti individualių institucijų raginimų vykdyti įstatymus. Teismo vertinimu, Institucijos neveikimo šioje situacijoje nėra, kadangi Institucija atliko jai teisės aktais pavestą kontrolės funkciją ir teisėtai fiksavo ilgalaikį pažeidimą.

Be to, teismas kritiškai vertina Pareiškėjo skunde pateiktus argumentus dėl Institucijos viršininko įsakymais priimtų didelio kiekio įvairių poįstatyminių aktų, kad dėl jų pastovaus keitimo sudaromos kliūtys vykdyti smulkųjį verslą, ir, kad tai kelia Pareiškėjui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, susipažinti su visais tais teisės aktais, reguliuojančiais taksi veiklą, ir laiku vykdyti keliamus reikalavimus. Teismas pažymi, kad teisinio išsilavinimo stoka neatleidžia asmens nuo teisinės atsakomybės ir negali būti teisėtu pagrindu pažeidinėti įstatymus. Jeigu Pareiškėjui dėl teisės aktų gausos ar jų specifikos kyla sunkumų savarankiškai suvokti jam keliamus reikalavimus, jis, kaip verslininkas, privalo elgtis apdairiai – kreiptis teisinės pagalbos į specialistus, konsultuotis su veiklą prižiūrinčia Institucija arba pasirinkti tokią veiklos formą, kurios reikalavimus jis geba visiškai išpildyti. Visi valstybės institucijų priimami teisės aktai (įskaitant Institucijos viršininko įsakymus) yra viešai skelbiami Teisės aktų registre (TAR). Teisinis reguliavimas yra prieinamas visiems asmenims vienodomis sąlygomis, todėl Pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti apie jam taikomus reikalavimus. Argumentas, kad teisės aktų dinamika sudaro kliūtis smulkiajam verslui, negali pateisinti imperatyvių Transporto kodekso normų ignoravimo, trukusio beveik dvejus metus. Verslo subjektas negali perkelti savo profesinės rizikos ir asmeninio nerūpestingumo pasekmių valstybei ar visuomenei.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad 2026 m. balandžio 27 d. jo atžvilgiu buvo priimti du nutarimai, kuriais jis pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 430 Eur bauda, bei administracinį nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 845 Eur bauda. Pareiškėjas, vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, teismo prašo administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) as sujungti ir paskirtas baudas subendrinti. Teismas Pareiškėjo tokį prašymą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi ANK yra aiškiai atribotos skirtingos procesinės stadijos – bylų nagrinėjimas (ir sprendimo priėmimas) bei jau priimtų galutinių nutarimų vykdymas. Šioje teisminio nagrinėjimo stadijoje teismas vertina tik apskųsto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, t. y. sprendžiama, ar Pareiškėjas padarė konkretų pažeidimą ir ar už jį buvo teisėtai paskirta nuobauda. Atsižvelgiant į tai, šioje stadijoje klausimas dėl atskirose bylose priimtų nutarimų sujungimo (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina, kad ANK 38 straipsnis reglamentuoja nuobaudų skyrimą, kai vienas asmuo padaro du ar daugiau nusižengimų, tačiau ši taisyklė taikoma tuomet, kai kelios veikos yra išnagrinėjamos vienu metu toje pačioje byloje prieš priimant galutinį nutarimą. Jeigu Institucija priėmė du atskirus nutarimus atskirose bylose, klausimas dėl paskirtų nuobaudų subendrinimo perkeliamas į nutarimų vykdymo stadiją.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus jų visumoje, darytina išvada, kad PRS1 , vykdydamas individualią veiklą, taksi automobilyje nuo 2016 m. balandžio 22 d. turėdamas savo vardu įregistruotą taksometrą Microtax 06 ( (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2024 m. gegužės 6 d. nebuvo sujungtas su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus atitinkančiu spausdintuvu, arba neturėjo pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka įrengto kasos aparato, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 106 straipsnio 1 dalyje.

PRS1 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 106 straipsnio 1 dalyje, paskirta 845 Eur bauda. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta bauda, nurodo, jog mokesčių administratorius visiškai nesiaiškino ir neįvertino faktinių aplinkybių, kurioms esant šioje byloje nagrinėjamas teisės pažeidimas buvo padarytas, ar nėra lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar negalima Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, bei prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi pareigūnas Pareiškėjui nuobaudą paskyrė formaliais motyvais, nesiaiškinęs visų aplinkybių.

Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini).

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini). Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Įstatymų leidėjas ANK 106 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatė tik vienos rūšies administracinę nuobaudą – baudą nuo penkių šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. PRS1 nutarimu paskirta sankcijos vidurkį atitinkantį 845 Eur bauda.

Teismas, sutikdamas su Institucijos atstovo atsiliepime išsakyta pozicija, atmeta kaip visiškai nepagrįstus Pareiškėjo argumentus, kad mokesčių administratorius nesiaiškino faktinių aplinkybių, nevertino atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas yra dvišalis procesas, kuriame aktyviai dalyvauti ir teikti savo paaiškinimus bei įrodymus yra paties asmens teisė ir interesas. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) tvarka, remdamasi surinkta medžiaga. Kadangi pats Pareiškėjas pasirinko pasyvaus proceso dalyvio poziciją ir nepasinaudojo teise asmeniškai nurodyti bei įrodyti aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis, jis negali perkelti atsakomybės dėl jų nenustatymo Institucijai. Institucija, vertindama bylos medžiagą, objektyviai nenustatė nei Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad Pareiškėjui buvo sudarytos maksimaliai palankios sąlygos nuobaudos sušvelninimui dar pradinėje stadijoje – jam buvo suformuotas administracinis nurodymas, suteikiantis teisę savanoriškai susimokėti pusę minimalios baudos, t. y. 295 Eur. Pareiškėjas šia įstatymo suteikta lengvata iki nustatyto termino nepasinaudojo, todėl vėliau jam teisėtai buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo paaiškinimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, leidžiančias asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Įvertinus padaryto administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) , atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į tai, kad nusižengimas buvo trunkamasis ir nepertraukiamai tęsėsi beveik dvejus metus (nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2026 m. kovo 5 d.), kad toks ilgalaikis imperatyvių teisės normų ignoravimas rodo didesnį veikos pavojingumą ir paties asmens nerūpestingumą, darytina išvada, kad Pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą (duomenys neskelbtini) 106 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pagrindo mažinti Pareiškėjui skirtą baudą nėra.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2026 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. VMI-04-ANR_N-1326-2026 yra teisėtas ir pagristas. Nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti Pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (duomenys neskelbtini), 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens PRS1 skundo netenkinti. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2026 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-1326-2026 palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.