Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimas.

15.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą.administracinio nusižengimo byloje.

16.

Atsakovas atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui remdamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, kuriais nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu reikalavimai yra nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Šią aplinkybę atsakovas savo sprendime argumentavo ir pirmosios instancijos teismas ją pripažino pagrįsta, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

17.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas buvo šališkas, neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams.

18.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, jog teisėjų ir teismų nepriklausomumas bei nešališkumas kaip vienas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo principų įtvirtintas šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, įstatyme įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.