Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovo atstovas), 99 427,32 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau – ir Ministras) 2021 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. P1-147 buvo paskirtas į Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija, Ginčų komisija) nario (teisininko) pareigas. Pagal Lietuvos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (nuo 2023 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 23 straipsnio nuostatas, Komisijos nariai yra valstybės pareigūnai, į šias pareigas skiriami pagal Ministerijos organizuojamo konkurso rezultatus penkerių metų kadencijai. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2023 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą Nr. 147 „Dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos likvidavimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė likviduoti Komisiją. Šiuo pagrindu Ministerija 2024 m. sausio 23 d. įteikė pareiškėjui Ministro 2021 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. P1-147 (toliau – ir Įsakymas) dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų nuo 2024 m. vasario 1 d.Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublika per atstovą Vyriausybę sutiko likviduoti Komisiją ir tuo sukūrė neteisėtas prielaidas pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimui, nes nei Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 patvirtintoje Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės pateiktoje Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – ir Vyriausybės programa), nei Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintame Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane (toliau – Planas) nebuvo numatyta likviduoti Komisiją ar bet kurią kitą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją, ar kokiu nors būdu iš esmės pertvarkyti specializuotų ikiteisminių ginčų nagrinėjimo sistemą. Tiek Vyriausybės programa, tiek Planas saisto Vyriausybę priimant tolesnius sprendimus jos veikloje. Pareiškėjas pažymėjo, kad Ministerija net ir suprasdama, jog Komisijos likvidavimas lems pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimą, elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, nes nesiėmė jokių veiksmų tokioms pasekmėms išvengti, t. y. pareiškėjui nepasiūlė kitų darbo / tarnybos vietų, todėl pareiškėjas dėl netektų pareigų patyrė žalą, pasireiškusią negautomis pajamomis, kurią prašo atlyginti. Pareiškėjas paaiškino, kad prašomą priteisti žalos sumą jis apskaičiavo pagal tokią metodiką: Ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu pareiškėjui nustatytas pareiginės algos koeficientas 1,8, todėl priteistinos žalos (negautų pajamų) dydis apskaičiuotinas, atsižvelgiant į šį Ministro įsakymą ir likusios tarnybos kadencijos laikotarpį. Tokiu būdu nuo atleidimo dienos iki 2026 m. spalio 18 d. apskaičiuotinas darbo užmokestis sudarytų 104 445,90 Eur (3 213,72 x 32,50 = 104 445,90; išmokėtina suma – 63 189,75 Eur (1 944,30 x 32,50 mėn. = 63 189,75)). Iš prašomos priteisti sumos išskaičiuotina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, kuri buvo išmokėta pareiškėjui atleidžiant jį iš pareigų.Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovo atstovas nurodė, kad, įgyvendinant negalios reformą, buvo kompleksiškai įvertintas ir ginčų nagrinėjimo institutas, siekiant užtikrinti asmens teisę skųsti priimtus individualius administracinius aktus. Buvo nustatyta, jog sukurta skundų nagrinėjimo tvarka yra fragmentiška ir neefektyvi, kai iš esmės skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus vienais atvejais nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir LAGK), kitais Komisija, kurios pagrindinė funkcija nagrinėti ir spręsti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl negalios nustatymo klausimų, nors Komisijos nagrinėjami skundai (teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčai) nėra labai specifiški ir nuo kitų LAGK nagrinėjamų skundų skiriasi tik nežymiai.Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas leidžia pasirinkti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jos manymu, tinkamiausią reorganizavimo būdą, įvertinus visas egzistuojančias objektyvias aplinkybes. Šiuo atveju, atsižvelgiant į LAGK atliekamas funkcijas, kompetencijas ir jos narių skyrimo tvarką, buvo priimtas sprendimas likviduoti Komisiją.Atsakovo atstovo teigimu, pareiga paisyti teisėtų lūkesčių apsaugos principo reikalavimų nereiškia, jog iš įstatymų leidėjo ar kitų teisėkūros subjektų visais atvejais yra reikalaujama išlaikyti status quo (padėtis, kuri yra). Kitaip tariant, teisėtų lūkesčių apsaugos principas negarantuoja, kad nustatytas teisinis reguliavimas nebus koreguojamas. Valstybės institucijos privalo įgyvendinti valstybės politiką veiksmingiausiu būdu, todėl, siekiant šių tikslų, tam tikri teisinio reguliavimo pakeitimai neišvengiami. Atsakovo atstovo vertinimu, iš anksto numatytas pareiškėjo įgaliojimų (darbo / tarnybos santykių) pasibaigimo laikas buvo ne tik protingas, bet ir pakankamas atidžiam ir rūpestingam asmeniui pasirengti būsimiems pasikeitimams, o kadencijos nustatymas nesukuria ir negali sukurti teisėtų pareiškėjo lūkesčių, jog jo tarnyba būtinai tęsis visą kadenciją. Atsiradus objektyvioms faktinėms ir teisės aktų apibrėžtoms aplinkybėms, darbo / tarnybos santykiai įstatymuose nustatytais pagrindais gali nutrūkti ir anksčiau nustatyto kadencijos termino. Pareiškėjas neįrodė, jog Ministerija pažeidė teisės aktus ir taip atliko neteisėtus veiksmus, todėl reikalavimas dėl žalos (negautų pajamų) atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.