Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2596/2026 Bylos Nr. BIK-592/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32571-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. L. gynėjos advokatės Ivetos Vitkutės Zvezdinienės kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo S. L. gynėja advokatė I. Vitkutė Zvezdinienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria, pakeitus Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nuosprendį, S. L. bausmės vykdymo atidėjimo terminas pailgintas iki trejų metų, o draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas pailgintas iki ketverių metų, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį, kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo ir draudimo naudotis specialiąja teise terminas nustatytas dvejiems metams.Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo teisinių kriterijų, todėl maksimalų trejų metų terminą nustatė nepagrįstai, kad teismas neatskyrė sprendimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuo konkretaus jo termino individualizavimo. Kasatorė nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė baudžiamojo poveikio priemonės termino parinkimo teisinių kriterijų, todėl ketverių metų draudimo naudotis specialiąja teise terminą nustatė nepagrįstai, kad terminą individualizavo kaip savarankišką papildomo nubaudimo priemonę, neįvertinęs jos įstatyme nustatytos paskirties, santykio su paskirta bausme ir bausmės vykdymo atidėjimu. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41, 61, 67, 68 ir 75 straipsnius taikė ne kaip tarpusavyje susijusių normų visumą, bet kaip savarankiškas, viena nuo kitos atsietas nuostatas, todėl tas pačias veikos ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes pakartotinai vertino tiek paskiriant bausmę, tiek bausmės vykdymo atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminams nustatyti.