Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2238/2026 Bylos Nr. BIK-509/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12739-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. P. (A. P.) ir jo gynėjos advokatės Rūtos Miškinienės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėja advokatė R. Miškinienė prašo 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą 5000 Eur baudą, ją sumažinant; 3) į paskirtą baudą įskaityti dėl neteisėto nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką.Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK 260 straipsnio 2 dalį, pažeidė BK 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 63 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 301 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.Kasatorių teigimu, teismai A. P. kaltę dėl psichotropinių medžiagų platinimo grindė vien kito nuteistojo – A. Š., bendradarbiavusio su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, parodymais. Aplinkybė, kad A. Š. veiksmai buvo perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, rodo jo suinteresuotumą išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės, dalį atsakomybės perkeliant A. P.. Be to, A. Š. parodymai buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl negalėjo būti laikomi patikimais. Kasatorių nuomone, kitų įrodymų, patvirtinančių A. P. kaltę platinus psichotropines medžiagas, byloje nėra.Kasaciniame skunde motyvuojama, kad nei įvykio vietos apžiūrų, nei biologinių tyrimų, nei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių A. P. ryšį su psichotropinėmis medžiagomis ar jų platinimu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija apie galimą A. P. dalyvavimą platinant psichotropines medžiagas įstatymo nustatyta tvarka buvo sunaikinta kaip neturinti įrodomosios reikšmės. Kasatorių teigimu, liudytojų parodymai ir į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad A. P. nebuvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje tuo metu, kai A. Š. buvo perduotos psichotropinės medžiagos. Teismai neįvertino specialisto išvados, kurioje konstatuota, jog A. P. organizme, be marihuanos, kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta.Nepagrįstai buvo remtasi ir A. Š. mobiliojo ryšio telefono išklotinėmis. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta ir ištirta duomenų apie mobiliojo ryšio bazines stotis, ryšio perdavimo įrenginių technines savybes bei jų veikimo ypatumus, todėl šie duomenys negalėjo būti laikomi patikimais įrodymais.Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, A. P. yra paskirta per didelė bauda. Nuteistasis dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Teismai neatsižvelgė į tai, kad A. P. vienas prižiūri seną ir nuolatinės slaugos reikalaujantį tėvą. Nesant byloje įrodymų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai už šį nusikaltimą ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Kasacinį skundą atsisakytina priimti.Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-8-788/2018, 19 punktas, 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Todėl kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami ne teisiniais argumentais, o įrodymais nepagrįstomis versijomis, savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus ar netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasatoriaus nurodomi pažeidimai grindžiami teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika ir šio vertinimo pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginčijimu. Keliamas klausimas dėl įrodymų pakankamumo ir atskirų įrodymų patikimumo nustatant A. P. kaltę, pateikiamas subjektyvus nustatytų faktų interpretavimas, išreiškiant savo nuomonę, į kokias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti spręsdamas A. P. atsakomybės klausimą. Tokiais motyvais kasatoriai siekia pakartotinio įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo. Tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Vien formalus nesutikimas su nepalankiu teismų sprendimu nelaikytinas tinkamu kasacinio skundo argumentavimu. Taigi netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, BPK bei teisės principų pažeidimai nurodyti nepateikiant teisinių argumentų, o tai nepagrindžia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.Panašūs argumentai dėl netinkamo BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo buvo išdėstyti ir A. P. apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išsamiai išnagrinėjo, juos įvertino ir motyvuotai dėl jų pasisakė. Kasatoriai nesutinka su A. P. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausme, teigdami, kad ji buvo netinkamai individualizuota ir yra per griežta. Tačiau kasacinės instancijos teismas bausmių dydžių klausimą nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalies) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-8-788/2018, 40 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, svarstė paskirtos bausmės švelninimo klausimą, įvertino ir aplinkybes, kurios nurodytos kasaciniame skunde, o nutarties 29-32 punktuose pateikė motyvuotas išvadas, paaiškinančias, kodėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtą bausmę švelninti. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų neatitikimo įstatymo reikalavimams.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. P. ir jo gynėjos kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).