Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų (toliau – ir Klaipėdos apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos Nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, leido nelegaliai dirbti įmonės naudai trečiosios šalies piliečiui NPD1 (Baltarusijos Respublikos pilietis), kai pastarasis neturėjo teisės dirbti Lietuvos Respublikoje. Administracinio nusižengimo protokole konstatuota, jog tokiais savo veiksmais APA1 pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nesutinkant su Institucijos Nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 pateikė skundą, kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkintas. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad NPD1 nebuvo Lenkijos ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, todėl jis negalėjo būti komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir neturėjo teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius APA1 neturėjo teisinio pagrindo leisti NPD1 dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siųsdamas jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apeliantas pilnai įvykdė UĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. pareikalavo pateikti siunčiamo dirbti asmens įdarbinimo dokumentus, tokius dokumentus apeliantas pateikė ir Institucijos tikrinimo metu. Skunde nurodoma, kad UTPĮ 58 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai užsieniečiui Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 nėra taikomas, užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis pateikia atitinkamos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės kompetentingos įstaigos, atsakingos už taikytinos teisės nustatymą vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jis yra apdraustas socialiniu draudimu toje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta jį siunčianti dirbti įmonė. Apeliantas skunde nurodo, kad įvykdė ir šį reikalavimą - gavo ir pateikė Institucijai Lenkijos oficialios institucijos išduotą A1 dokumentą, kuriame NPD1 aiškiai įvardintas kaip Lenkijos įmonės darbuotojas (lenkų kalba - pracownik) ir patvirtinta, kad jis apdraustas socialiniu draudimu. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo pilnai įvykdytas ir UTPĮ 58 straipsnio 6 dalies reikalavimas – pateiktas patvirtinimas, jog užsienietis yra apdraustas socialiniu draudimu toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta jį siunčianti dirbti įmonė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde teigia, kad iš pateiktų dokumentų turinio, t. y. A1 pažymoje NPD1 aiškiai nurodytas kaip Lenkijos įmonės darbuotojas; Lenkijos įmonės pateiktas komandiravimo įsakymas, kuriame NPD1 irgi aiškiai įvardintas kaip Lenkijos įmonės darbuotojas (pracownik), jis negalėjo (neturėjo jokio pagrindo) padaryti išvados, jog NPD1 neturi teisės dirbti Lietuvoje. Institucijos kaltinimai apeliantui nelegaliu darbu (nors nebuvo net jokio įdarbinimo, o nurodytas užsienietis buvo komandiruotas į Lietuvą Lenkijoje registruotos įmonės, kurioje buvo įdarbintas) neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.Skunde apeliantas pabrėžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) atliko visus būtinus galiojančiuose teisės aktuose nurodytus veiksmus, kai į Lietuvą laikinai dirbti komandiruojamas asmuo iš kitos valstybės: iš anksto (iki NPD1 atvykimo į Lietuvą) pareikalavo iš Lenkijos įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus, patvirtinančius, kad siunčiamos į Lietuvą užsienietis yra įdarbintas ir jam Lenkijoje taikomas socialinis draudimas, o Lenkijos įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė APA1 sutartį su užsieniečiu, komandiravimo įsakymą ir paaiškino, kad pagal Lenkijos įstatymus šiam užsieniečiui taikomas socialinis draudimas (taigi, jis turi teisę dirbti (atlikti darbo funkcijas) ir Lietuvoje); Pareikalavo iš Lenkijos įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikti Lenkijos Respublikos socialinio draudimo įstaigos išduotą A1 pažymėjimą (dėl NPD1). Toks pažymėjimas buvo pateiktas ir jame aiškiai nurodyta, kad NPD1 statusas yra įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas (lenkų kalba - pracownik); laiku ir tinkamai pateikė visą reikalaujamą informaciją Institucijai ir Užimtumo tarnybai apie į įmonę komandiruojamą užsienietį (t. y. oficialios Lietuvos institucijos buvo iš anksto informuotos apie NPD1 komandiravimą į Lietuvą ir jo funkcijų Lietuvoje atlikimo pradžią).Skunde apygardos teismui nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apeliantas žinojo ankstesnę Institucijos nuomonę apie labai panašias situacijas, kai pati Institucija konstatavo, kad pagal Lenkijos įstatymus su fiziniais asmenimis gali būti sudaromos ir civilinės sutartys dėl darbo funkcijų atlikimo ir tokia užimtumo forma yra leidžiama Lenkijoje. Skunde pažymima, kad net Institucijai prireikė daugiau nei pusmečio, kol ji suformavo savo nuomonę dėl NPD1 komandiravimo (Institucija patikrinimą atliko 2025 m. balandžio mėnesį, o nutarimą priėmė 2025 m. gruodžio 9 d.). Apeliantas taip pat nurodo, kad net iš Institucijos nutarimo, kuriame cituojami Lenkijos Vyriausiosios darbo inspekcijos Užimtumo teisėtumo skyriaus atsakymo teiginiai, pripažinta, kad NPD1 buvo įdarbintas Lenkijoje. APA1 ir iš savo ilgamečio verslo partnerio - Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prieš atvykstant į Lietuvą komandiruotam NPD1, gavo patikinimus, kad pateikti dokumentai patvirtina minėto asmens įdarbinimą Lenkijoje ir jis gali būti komandiruotas į Lietuvą.Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą Institucijos vyriausiasis darbo inspektorius IPNA1 prašo palikti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei teigia apeliantas, tyrimo ir teisminio skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir patvirtinta, kad tarp Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir NPD1 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, todėl tai nėra įdarbinimo dokumentas ir darbo santykiai tarp šių subjektų užmegzti nebuvo. Ši aplinkybė įrodyta ir Lenkijos Vyriausiosios darbo inspekcijos Užimtumo teisėtumo departamento direktoriaus 2025 m. birželio 16 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis. Minėtame rašte pabrėžta, kad tarp patikrinto subjekto ir minėto užsieniečio nebuvo užmegzti darbo santykiai, o tarp jų buvo sudaryta civilinės teisės – pavedimo sutartis. Taigi, Institucijos įsitikinimu, gauti ir pateikti dokumentai nėra įdarbinimo dokumentai. Taip pat nustatyta, kad Lenkijos institucijų išduota A1 pažyma negali būti laikoma įdarbinimo dokumentu, jis tik patvirtina asmens apdraudimo socialiniu draudimu Lenkijoje faktą. Draudimo pagrindai gali būti įvairūs, tame tarpe ir savarankiškos veiklos vykdymas, kai tokiu draudimu paslaugos teikėja apdraudžia paslaugos gavėjas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra aktualus dalykas. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 straipsnį į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruojamas gali būti tik užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojas, NPD1 negali būti laikomas į Lietuvos Respubliką komandiruotu darbuotoju. Institucijos atsiliepime teigiama, kad NPD1 turėjo turėti leidimą dirbti ir (arba) darbo sutartį ir leidimą laikinai gyventi ar vizą, kadangi jis pagal savo, kaip užsieniečio požymius, nepatenka į kategorijas asmenų, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad apeliantas skunde neteisingai nurodė, kad laiku ir tinkamai pateikė visą reikalaujamą informaciją Institucijai ir Užimtumo tarnybai apie į įmonę komandiruojamą užsienietį, kadangi toks pranešimas buvo teiktas tik po tyrimo pradėjimo (2025 m. gegužės 5 d.), o vadinamosios komandiruotės pradžia – 2025 m. balandžio 27 d.