Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. TE-7-914 /2024(11.7.53 E) ,,Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo” (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti negautas pajamas – butpinigius už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo neišmokėtos butpinigių sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą pradėti norminio teisės akto – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1V-344 ,,Dėl butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir mokėjimo” patvirtinto ,,Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ginčui aktualių: a) 15.6 punkto teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatoms, kitiems aukštesnės galios teisės aktams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo principui; b) 22.1 punkto teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statuto nuostatoms, kitiems aukštesnės galios teisės aktams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo principui; c) 15.2 punkto, kuriuo nustatoma sankcija – apribojamas butpinigių mokėjimas vieneriems metams, teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statuto nuostatoms; d) Aprašo nuostatų, tiek kiek jomis nesureguliuotas iki Aprašo priėmimo susiklosčiusių teisinių santykių (mokamų butpinigių) pereinamojo laikotarpio sureguliavimo principas, teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimų aukštesnės galios teisės aktams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo principui, teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statute nustatytiems principams, pirmiausia – teisėtų lūkesčių apsaugos ir įstatymų viršenybės principams.Pareiškėjas skunde nurodė, kad:Jis dirba Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Vilniaus PGV), 5-osios komandos budinčios pamainos vadu. Departamento direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo nutraukė jam skirtų butpinigių mokėjimą. Įsakyme nurodyta, kad jis grindžiamas Departamento Vidaus tyrimų skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TNT-280 /2024(3.65 E) „Dėl butpinigių mokėjimo“ (toliau – ir Pranešimas, ir tarnybinis pranešimas). Įsakymas priimtas nesant teisinio pagrindo ir pažeidžia jo teises.Jam iki Įsakymo priėmimo, vadovaujantis Statuto normomis, buvo skirti ir mokami butpinigiai, kaip asmeniui, kuris neturi nuosavybės teise valdomo būsto ir nėra aprūpintas tarnybiniu butu. Butpinigiai buvo mokami nuo 2007 m. Pareiškėjui nebuvo įteiktas Departamento direktoriaus pasirašyto 2024 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1-525 /2024 (1.4 E) atnaujinto klausimyno kopija ar nuorašas, pateiktas tik redaguojamas MS Word failas.Įteikiant Įsakymą, jam nebuvo įteiktas Pranešimas, nors jis yra sudedamoji Įsakymo dalis. Išreikalavus iš atsakovo Pranešimą paaiškėjo, kad šis dokumentas aiškiai neapibrėžia, kokiu teisės aktu vadovaujantis ir kokiais faktiniais pagrindais remiantis yra priimtas sprendimas panaikinti butpinigių mokėjimą. Pranešimas yra aprašomojo pobūdžio, jame nėra atskleidžiamos reikšmingos aplinkybės sprendimui priimti, jos nėra analizuojamos. Pranešimas grindžiamas keliomis aplinkybėmis: nurodoma, jog jis neužpildė 2024 m. lapkričio 26 d. pateikto klausimyno iki 2024 m. gruodžio 11 d.; nurodoma, kad jis yra sudaręs nuomos sutartį su savo tėvais, nurodomi butpinigių mokėjimą reglamentuojantys Statuto straipsniai, taip pat akcentuojama, kad “<...> Statuto 65 straipsnyje įtvirtintose nuostatose numatyta teisė, o ne prievolė nuo 2024 m. sausio 1 d. mokėti butpinigius tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) neaprūpintam pareigūnui.“ Pranešime nėra nurodytos konkrečios Statuto nuostatos, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad butpinigiai jam yra mokami nepagrįstai ir dėl to jų mokėjimas gali būti nutrauktas. Nei Įsakyme, nei Pranešime nėra nurodytas teisinis pagrindas – nėra nurodyta konkreti Statuto, ar Aprašo norma, kurių pagrindu būtų galima priimti Įsakymą. Išnagrinėjus teisės aktų tekstus matyti, kad jie nenumato galimybės atšaukti butpinigių mokėjimą tuo pagrindu, jog pasikeitė interesų konflikto sąvokos interpretacija ir aiškinimas. Pranešime pateikiami samprotavimai apie Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, analizuojama interesų konflikto sąvoka ir pateikiama nuoroda, jog ,,2023 m. lapkričio 24 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) raštu Nr. S-2023/1520-(2.5E) „Dėl rekomendacijų pateikimo“ yra pateikusi rekomendacijas dėl butpinigių mokėjimo. Jose numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartys neturėtų būti sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis.“Pranešime nėra detalizuojama, dėl kokių priežasčių ir kokiose situacijose gali būti ,,nerekomenduojama” sudaryti nuomos sutarčių, taip pat nenurodoma, kokiais atvejais gali būti pagrįstai nukrypstama nuo tokios bendros rekomendacijos ar pan. Jis nėra supažindintas su VTEK 2023 m. lapkričio 24 d. rekomendacijomis, tai nėra jam (individualiai) pateikta rekomendacija, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 5 dalis, pati rekomendacija nėra paskelbta, patikrinus VTEK puslapį randamas tik bendro pobūdžio pranešimas. Pranešime yra nurodytos kelios reikšmingos aplinkybės dėl kurių yra siūloma spręsti dėl butpinigių nutraukimo, o konkrečiai: jis nepildė klausimyno; nenurodė objektyvių duomenų pagrindžiančių būtinumą nuomoti patalpas būtent iš artimo asmens, todėl šis sandoris kelia pagrįstas abejones dėl sudarytos namo nuomos sutarties skaidrumo ir pagrįstumo; siūloma spręsti klausimą dėl butpinigių nutraukimo ,,siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, tai pat galimiems Įstatymo pažeidimams”.Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su prašymu paaiškinti kokiu pagrindu yra renkama tokia plati informacija (nurodoma užpildyti klausimyną). Tačiau Departamento Vidaus tyrimų skyrius, 2024 m. gruodžio 12 d. surašydamas tarnybinį pranešimą, neatsižvelgė į jo prašymą, apsiribojo tik konstatuojamu teiginiu, kad jis iki 2024 m. gruodžio 11 d. nepateikė užpildyto klausimyno. Taigi, iki 2024 m. gruodžio 16 d., kai buvo priimtas Įsakymas, jis nebuvo informuotas apie atliekamą butpinigių skyrimo teisėtumo vertinimą ir nebuvo prašomas pateikti paaiškinimo dėl abejonių keliančių aplinkybių.Jam nėra aišku, kokią 2022 m. liepos 21 d. pažymą Nr. 13.7-185 „Apie asmens duomenis (J. K.)“ Vidaus tyrimų skyrius įvardina Pranešime. Tačiau akivaizdu, kad Departamentas žinojo (jo žinioje buvo) informacija apie tai, kad jis nuomos sutartį yra sudaręs su tėvais. Minėta pažyma nėra pateikiama kartu su Pranešimu, tačiau ja vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas.Pranešimo teiginiai yra grindžiami aplinkybe, esą jis nepateikė objektyvių duomenų pagrindžiančių būtinumą nuomoti patalpas iš artimo asmens. Pirma – jo tokių duomenų nebuvo prašoma pateikti (klausimyne nėra klausimo, į kurį atsakant būtų pateikiama tokia informacija, jis negavo kito pranešimo su siūlymu pašalinti abejones, antra, Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas Įsakymą, privalo pagrįsti jį tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. 5 p.). Tačiau Departamentas nesuformulavo kokie objektyvūs duomenys pagrįstų aptariamą išimtį nuomotis gyvenamą patalpą iš artimųjų asmenų, Departamentas šių aplinkybių nesiaiškino ir priėmė Įsakymą prieštaraujantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktui.Jis būstą nuomoja iš artimųjų asmenų dar nuo 2007 m., ši aplinkybė yra žinoma darbdaviui (Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, o vėliau – jo teisių perėmėjui Departamentui) nuo pat pradžių – yra deklaravęs interesus nustatyta tvarka, nurodęs savo artimus asmenis, taip pat pateikęs butpinigių mokėjimui būtinus dokumentus – sutartį, Nekilnojamojo turto registro išrašus ir kt.Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nurodoma viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje interpretacija. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikiamas interesų konflikto apibrėžimas aiškiai indikuoja, kad interesų konfliktas gali atsirasti kai asmuo atlieka tarnybines pareigas ar vykdo tarnybinį pavedimą. Įstatyme nustatyta pareigūno socialinė garantija, prašymas ją suteikti nėra tarnybinės pareigos atlikimas ar tarnybinio pavedimo vykdymas, kaip tai turi būti suprantama Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taigi Pranešimas (kartu ir Įsakymas) yra grindžiamas prielaida, kad pareigūnas gali patekti į interesų konfliktą ne vykdydamas tarnybines pareigas ar tarnybinį pavedimą, o tvarkydamas asmeninį gyvenimą ir sudarydamas civilinį sandorį (šiuo atveju – išsinuomodamas būstą). Situacijai neatitinkant interesų konflikto apibrėžimo, negali susidaryti ir interesų konflikto regimybė. Pareigūnui įstatymu nustatytas darbo užmokestis, socialinės garantijos, visais atvejais yra susiję su pareigūno privačiais interesais. Įstatymo nustatytų garantijų suteikimas nėra ir negali būti laikomas neteisėtu.Atsakovas, vadovaudamasis VTEK pateikta pozicija ir išdėstydamas ją Pranešime, plečiamai aiškina Įstatymo nuostatas. Įstatymo tikslas, apibrėžtas 1 straipsnyje: „Šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai“. Įstatymų leidėjas ne tik suformulavo tokį Įstatymo tikslą, bet ir 2 straipsnio 4 dalyje paaiškino, ką reiškia įstatyme naudojama sąvoka: „Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas labai aiškiai, eksplicitiškai orientavo įstatymo nuostatas į viešojo administravimo sprendimus, t. y. kad vykdant tarnybines pareigas priimamus sprendimus deklaruojantis asmuo nepainiotų interesų, užtikrintų, jog privatų suinteresuotumą turintis asmuo nusišalintų nuo sprendimo priėmimo ar dalyvavimo jį priimant ir pan. Atsakovas susieja pareigūno socialinę garantiją – butpinigius, jų mokėjimą su „rizika institucijos reputacijai“, „galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui“, tačiau kylančios abejonės nėra pagrindas nevykdyti galiojančių Įstatymo normų – šiuo atveju nutraukti butpinigių mokėjimą nesant Įstatyme apibrėžto pagrindo, plečiamai išaiškinant Įstatymo normas tariamomis rizikomis institucijos reputacijai, ar neskaidriam paramos panaudojimui. Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas ir taikymas laikytinas faktiniu teisinės atsakomybės taikymu, t. y. jam sukelia neigiamas pasekmes, nutraukia jo socialinės garantijos taikymą. Teisėje galioja principas, kad atsakomybės taikymą reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl šis principas buvo pažeistas priimant Įsakymą.Tarnybiniame pranešime nėra tiesiogiai siūloma nutraukti butpinigius – suformuotas siūlymas spręsti klausimą dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo. Toks siūlymas negali būti realizuotas neišklausius jo argumentų, neišsiaiškinus sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių. Teisė į butpinigius yra reglamentuota Statute, tuo metu butpinigių mokėjimo procedūra yra reglamentuota Apraše, kurio 21 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja faktų, jog pareigūnas neteko teisės gauti butpinigius, nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, priimamas įstaigos vadovo sprendimas nutraukti butpinigių mokėjimą. Esant pagrįstų įtarimų, kad pareigūnas neteko teisės gauti butpinigius arba tokios teisės neturėjo skiriant butpinigius, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę raštu prašyti pareigūno, kad šis per jų nustatytą terminą pateiktų paaiškinimus raštu, dokumentus ir (ar) informaciją, pašalinančius šiuos įtarimus.2024 m. gruodžio 13 d. rašte nurodyta, kad klausimynas yra pateiktas ,,Jūsų atžvilgiu nėra pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau Departamentas nori atkreipti dėmesį, jog siekiant įvertinti butpinigių skyrimo ar butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumą, teikiant pildyti klausimyną, tarnybinis patikrinimas neprivalo būti pradėtas” ir nėra informuojamas, kad yra kilę konkrečių abejonių dėl kurių turėtų pateikti paaiškinimą, kaip tai numatyta Aprašo 21 punkte. Akivaizdu, kad visos aplinkybės Departamentui buvo ir yra žinomos iki klausimyno pateikimo, klausimyno pateikimas buvo akivaizdžiai perteklinis veiksmas, nesuteikęs reikšmingos informacijos.Įsakymu butpinigių mokėjimas yra nutraukiamas ne nuo Įsakymo priėmimo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 16 d., o atgaline data – nuo 2024 m. gruodžio 11 d. Toks sprendimas nėra niekaip paaiškinamas, juo pažeidžiamas vienas pagrindinių teisės principų – įstatymo negaliojimo atgal principas (lot. lex retro non agit) ir VAĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės. Akivaizdu, kad Departamentas priimdamas Įsakymą yra saistomas bendrųjų teisės principų ir galiojančių VAĮ normų, o šiuo atveju jos buvo pažeistos.Įsakymas yra neobjektyvus, nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nėra konstatuojami faktai, kuriais vadovaujantis teisės aktai leistų priimti sprendimus, ir yra grindžiamas aptakiais samprotavimais ir prielaidomis apie kažkokius galimus įvykius ateityje, esą kylančias pagrįstas abejones dėl nuomos sutarties skaidrumo ir pagrįstumo, o ne nustatytais faktais, kurie pagrįstų konkrečios teisės normos taikymą.Įsakymu yra nutraukiamas jam priklausančios socialinės garantijos – butpinigių mokėjimas, tokiu būdu jam padaroma žala – nepagrįstai ir neteisėtai apribojama jo teisė gauti butpinigius. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatą, jam priteistina neteisėtais veiksmais padaryta žala, kuri atsirado dėl neteisėtų veiksmų – šiuo atveju negautos pajamos lygios jam priklausančių butpinigių dydžiui. Butpinigiai yra su darbo santykiais susijusi išmoka (socialinė garantija suteikiama tik Statute nustatytas sąlygas atitinkantiems statutiniams valstybės tarnautojams ir mokama darbdavio funkcijas vykdančio administravimo subjekto), todėl jam priteistini delspinigiai dėl neteisėto atsakovo sprendimo.Pareiškėjas dėl Aprašo nuostatų teisėtumo nurodė, kad:Statute butpinigių mokėjimas (ar sąlyga nemokėti) nėra susiejama su būsto nuomos sutarties dalyviais – nėra nurodoma, kad nuomotojas negali būti artimas asmuo ar pan. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotos doktrinos turinį, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nenustatė tų esminių sąlygų Statute, kurias nustatė vidaus reikalų ministras, todėl vidaus reikalų ministro patvirtinto Aprašo 15.6 ir 22.1 punktai, kuriais nustatomi apribojimai socialinei garantijai įgyvendinti, taip pat nustatytos sankcijos (Aprašo 15.2 punkte) yra su įstatyminiu reglamentavimu (pirmiausia – Statutu) konkuruojantis teisinis reguliavimas. Be to, kad pažeistas teisinės valstybės principas, teisės aktų hierarchija, taip pat yra pažeistas ir proporcingumo principas nustatant Aprašo 15.6 punkto ir 22.1 punkto reguliavimą. Aprašu nustatomas absoliutus draudimas sudaryti būsto nuomos sutartį su artimais asmenimis prieštarauja proporcingumo principui, iš esmės nepalieka galimybės vertinti situacijos individualiai (tai prieštarauja net ir VTEK 2023 m. lapkričio 24 d. rašte išdėstytoms rekomendacijoms, kuriose paliekama galimybė tam tikrais atvejais nuomotis būstą iš artimų asmenų.). Toks neproporcingas reguliavimas iš esmės užkerta kelią net ir tais išimtinais atvejais, kai pareigūnas neturi kitos galimybės nuomotis būstą, gauti socialinę garantiją. Atskirais atvejais, ypač rečiau apgyvendintose šalies teritorijose, kuriose būsto nuomos rinka itin maža ar apskritai negyvybinga, taip būtų pažeidžiamas ir Statuto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pareigūnų lygiateisiškumo principas. Įstatymų leidėjas, priimdamas Statuto pataisas, nustatė naujos nuostatos įgyvendinimo normą, kuria užtikrino, kad ,,Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pareigūnui buvo paskirti butpinigiai, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio 4 dalyje nustatytas 5 metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos”. Tokia nuostata yra užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, tam tikras tęstinumas, garantuojantis, kad tie pareigūnai, kurie pagal anksčiau galiojusį reguliavimą turėjo teisę gauti būsto nuomos išlaidų kompensavimą, nepatektų į blogesnę situaciją nei naujai priimti pareigūnai. Vidaus reikalų ministrui nusprendus priimti naujas nuostatas, tokio principo nebuvo laikomasi. Gerojo viešojo administravimo praktika reikalauja, kad subjektas, nustatydamas naują reguliavimą, nustatytų protingą laiko tarpą, per kurį teisinių santykių dalyviai būtų informuoti apie pasikeitusį reguliavimą, galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, juos įgyvendinti. Deja, tokių nuostatų tvirtinant aktualias Aprašo normas nebuvo priimta, butpinigių mokėjimas nuomos sutartis sudariusiems (ir tai deklaravusiems, sąžiningai tai atskleidusiems) asmenims pagal anksčiau galiojusią butpinigių skyrimo ir mokėjimo tvarką buvo nustatytas reguliavimas vienodas kaip ir tiems, kurie iš esmės apgaule gauna būsto išlaidų kompensaciją. Toks reguliavimas, kai nustatomos naujos, griežtesnės normos, kuriomis keičiama anksčiau vykdyta praktika – viena vertus yra nepakankamas, antra vertus – sąžiningus pareigūnus, kurie teisėtai naudojosi socialine garantija gauti būsto išlaidų kompensaciją, sulygina su pareigūnais, kurie piktnaudžiavo (nepatyrė išlaidų, negyveno nurodytoje patalpoje) ir taip iš esmės apgavo vidaus reikalų įstaigą, kuri moka būsto išlaidų kompensaciją, yra neproporcingas ir nepagrįstas. Pateikti argumentai rodo, kad Aprašo nuostatos prieštarauja Statuto nuostatoms, konkuruoja su įstatymo nuostatomis, prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, įtvirtintiems Vidaus tarnybos statute, ir dėl to turėtų būti pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui.Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad: Pareiškėjas 17 metų patalpas nuomojasi iš artimų asmenų – savo tėvų, kaip tai apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Ir apie 14 metų šios patalpų nuomos sutarties pagrindu atsakovas pareiškėjui mokėjo butpinigius, nors pagal minėtas Įstatymo nuostatas valstybės pareigūnai privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra ir nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 str. 1 d. 2–3 p.). 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir mokėjimo reglamentavimas. Pagal skundžiamo Įsakymo priėmimo metu galiojusį ir galiojantį reglamentavimą nenumatytas imperatyvus nurodymas statutinei įstaigai visais atvejais mokėti butpinigius pareigūnui, atitinkančiam Statuto 65 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.Išsamią Statuto 65 straipsnio 4 dalyje minimą butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką nustato Aprašas. Apraše nurodyti atvejai, kuriems esant pareigūnų prašymai dėl butpinigių skyrimo negali būti tenkinami (Aprašo 15 p.). Ginčui aktualiame Aprašo 15.6 punkte nustatyta, kad butpinigiai neskiriami pareigūnui, kuris sudarė nuomos sutartį su Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais artimais asmenimis (Aprašo 15.6 p.). Atitinkamai, įstaigos vadovo sprendimu butpinigių mokėjimas nutraukiamas, kai atsiranda ar paaiškėja minėto Aprašo 15.6 punkte nurodyta sąlyga (Aprašo 22.1 p.). Aprašo IV skyriuje „Butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolė“ reglamentuotas ginčo nagrinėjimui aktualus butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimas. Pagal Aprašo 24 punktą „Esant poreikiui įstaigose atliekamas pareigūnams jau paskirtų butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimas, kurį atlieka už korupcijos prevenciją įstaigoje atsakingas padalinys“.Departamentas, vadovaudamasis Aprašo 26.2 punktu, patvirtino Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno klausimyno, atliekant butpinigių skyrimo teisėtumo vertinimą ar butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą formą (toliau – ir Klausimynas), ir suteikė Departamento Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnams, atliekantiems butpinigių skyrimo teisėtumo vertinimą ar butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą, teisę duoti privalomus nurodymus butpinigius gaunantiems pareigūnams užpildyti Klausimyną (Priedai Nr. 8–10). Per Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (toliau – ir DBSIS) su minėtu Departamento direktoriaus įsakymu ir Klausimyno turiniu supažindinti pavaldžius darbuotojus pavesta Departamento struktūrinių ir teritorinių struktūrinių padalinių vadovams. Iš DBSIS užregistruotų duomenų matyti, jog pareiškėjas su 2024 m. liepos 8 d. įsakymu (Klausimynu) susipažino 2024 m. spalio 1 d.Pareiškėjui skirtų butpinigių mokėjimo teisėtumo vertinimas (peržiūrėjimas) buvo pradėtas ir atliktas Departamento iniciatyva, įgyvendinant tiek VTEK rekomendacijas, tiek Aprašo nuostatas, Departamento direktoriui 2024 m. lapkričio 18 d. pavedus Vidaus tyrimų skyriui atlikti kontrolinius patikrinimus dėl pareigūnų pateiktų prašymų gauti butpinigius ir įsakymų dėl butpinigių skyrimo (priimtų iki 2024 m. gegužės 26 d.) teisėtumo.Pareigūnų (tarp jų ir pareiškėjo) butpinigių mokėjimo teisėtumo vertinimo tikslas – sprendžiant klausimą dėl pareigūnų teisės toliau gauti butpinigius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumą pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą, pirmiausia surinkti informaciją pagal Klausimyne nurodytus klausimus, ir individualiai įvertinti kiekvieno pareigūno butpinigių mokėjimo teisėtumą. Vidaus tyrimų skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. pranešimu minėtų PGV viršininkai buvo informuoti dėl jiems pavaldžių pareigūnų, gaunančių butpinigius, įpareigojimo užpildyti Klausimyną iki 2024 m. lapkričio 27 d., įkeliant juos į DBSIS. 2024 m. lapkričio 20 d. Vilniaus PGV viršininkas N. S. pavedė Vilniaus PGV 5-osios komandos viršininkui A. D. (tiesioginis vadovas) identifikuoti jam pavaldžius butpinigius gaunančius pareigūnus ir organizuoti klausimyno pildymą ir jo pateikimą į DBSIS. Tiesioginio vadovo 2024 m. lapkričio 20 d. DBSIS pareiškėjui suformuota užduotis užpildyti ir pateikti Klausimyną iki 2024 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas privalo paklusti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus darbo tvarkai, organizaciniam ir (ar) struktūriniam pavaldumui. Pareiškėjas užduotį 2024 m. lapkričio 26 d. užbaigė nepateikdamas užpildyto Klausimyno. Šis faktas patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog atliekamas jam paskirtų butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimas, jog jis turėjo pareigą užpildyti Klausimyną. Pareiškėjo skundo argumentus, kad jis iki pat 2024 m. gruodžio 16 d. nebuvo informuotas apie atliekamą butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą ir prašomas pateikti paaiškinimo dėl abejonių keliančių aplinkybių, vertina itin kritiškai, kadangi jie neatitinka realių bylos faktinių aplinkybių, kurias pagrindžia į bylą kartu su atsiliepimu teikiami įrodymai. Logiškai, nuosekliai ir konkrečiai aiškinant Aprašo nuostatas, reglamentuojančias jau paskirtų butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolę, ypač – Aprašo 26.2 punktą, suteikiantį už korupcijos prevenciją įstaigoje atsakingam padaliniui teisę duoti privalomus nurodymus pareigūnui užpildyti įstaigoje nustatytos formos klausimyną, tokios pareigos minėtam subjektui ir (ar) atsakovui Apraše nėra nustatyta.Pareiškėjo argumentas, kad Departamentas žinojo ir turėjo visą reikalingą ir naujausią informaciją, visų pirma, nepaneigia jo pačio pareigos pagal naujai įsigaliojusį teisinį reguliavimą užpildyti ir pateikti atsakovui užpildytą Klausimyną, kuriame jis galėjo teikti atsakymus į klausimus, paaiškinimus ar reikšmingą informaciją. Antra, atsakovas tokios pareiškėjo pozicijos niekaip kitaip negali suprasti kaip tik pareiškėjo nesutikimą dėl jam mokamų butpinigių teisėtumo peržiūrėjimo / atsisakymą pateikti atsakymus į Klausimyne pateiktus klausimus. Ir trečia, skundo argumentas, jog Klausimyno pateikimas buvo akivaizdžiai perteklinis veiksmas, nesuteikęs jokios reikšmingos informacijos, yra niekinis. Vidaus tyrimų skyrius, rengdamas tarnybinį pranešimą ir teikdamas siūlymą, turėjo ir rėmėsi šiais duomenimis: 2022 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, per paskutiniuosius 5 metus pareiškėjo nuosavybės teisės į gyvenamosios paskirties nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo įregistruotos; 2022 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo šeiminė padėtis – išsiskyręs (nuo 2007 m. liepos 7 d.), išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2010 m. gruodžio 20 d. deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, jog patalpų nuomos sutartį pareiškėjas yra sudaręs su artimais asmenimis. 2024 m. gruodžio 11 d. patvirtintas pareiškėjo artimos giminystės ryšys su nuomojamų patalpų savininkais. Būtent 2024 m. gruodžio 11 d. pareiškėjo individualiu atveju buvo konstatuota Aprašo 15.6 punkte nurodyta sąlyga, kuriai esant butpinigiai neskiriami, todėl yra teisinis pagrindas butpinigių mokėjimą nutraukti (Aprašo 22.1 p.). Pareiškėjui skirtų butpinigių mokėjimo teisėtumo vertinimas buvo baigtas Departamento direktoriaus įgaliotam asmeniui priimant sprendimą butpinigių mokėjimą pareiškėjui nutraukti. Vietoj Klausimyno užpildymo, pasibaigus Klausimyno pildymo terminui, pareiškėjas imasi savo (Apraše nenumatytų) veiksmų – rašo prašymus paaiškinti, pateikti jam informaciją ir pan. Tokiu elgesiu pareiškėjas siekė nepabloginti savo padėties ir tikėjosi kažkokiu būdu jam skirtų butpinigių mokėjimo peržiūrėjimo išvengti. Pareigūno priimtas sprendimas nevykdyti privalomojo nurodymo ir nepildyti Klausimyno tik kelia abejones dėl sudarytos namo nuomos sutarties skaidrumo ir butpinigių mokėjimo pagrįstumo.Vadovaujantis Aprašo 26 punkto nuostatomis atsakovo Vidaus tyrimų skyrius (už korupcijos prevenciją įstaigoje atsakingas padalinys), atlikdamas Aprašo 24 punkte nurodytą butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą, turi ne tik teisę duoti privalomus nurodymus pareigūnui užpildyti įstaigoje nustatytos formos klausimyną (Aprašo 26.2 p.), bet ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodytas teises (Aprašo 26.1 p.), teisę atlikti prevencinius patikrinimus siekdamas nustatyti, ar pareigūnas gyvena jo nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje tarnybos vietovėje – pareigūno raštišku sutikimu atvykti ir apžiūrėti jo nuomojamą gyvenamąją patalpą tarnybos vietovėje (Aprašo 26.3 p.), teisę atlikti kitus būtinus prevencinio pobūdžio veiksmus (Aprašo 26.4 p).Objektyviai vertinant visas situacijas, kai butpinigiais dengiami nuomos mokesčiai pagal su artimais asmenimis sudarytas patalpų nuomos sutartis, jau savaime sudaro galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybę, t. y. yra pagrindo manyti, jog butpinigiais galbūt siekiama finansinės naudos sau pačiam ir (ar) artimam asmeniui. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis butpinigių pareigūnams skyrimo ir mokėjimo reglamentavimas įpareigoja vidaus tarnybos pareigūnus vengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui. Todėl esant tokioms aplinkybėms kaip nagrinėjamu atveju – keliolika metų pareiškėjui mokami butpinigiai pagal nuomos sutartį, kuri sudaryta su Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais artimais asmenimis, per penkerius metus (nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) patalpų nuomos kaina išaugo 8 kartus, visiems viešai prieinamomis priemonėmis nustačius, kad pareigūno tarnybos vietovėje yra ir kitų nuomos alternatyvų, jau yra pakankamos priežastys atlikti butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą ir, nesant ypatingų aplinkybių, butpinigių mokėjimą nutraukti. Pareiškėjo argumentai, kad visos aplinkybės Departamentui buvo ir yra žinomos iki Klausimyno pateikimo, nieko neįrodo, taip pat ir nepaneigia. Be kita ko, netgi pareiškėjo argumentas, kad jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą patalpų nuomos sutartyje nurodytu adresu, dar neįrodo ir nepatvirtina šio fakto, kadangi asmens deklaruota gyvenamoji vieta ne visada sutampa su tikrąja faktine jo gyvenamąja vieta. Vidaus tyrimų skyrius pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo atvejis atitinka Aprašo 15.6 punkte nustatytą butpinigių neskyrimo sąlygą, o tokiu atveju butpinigių mokėjimas yra nutraukiamas (Aprašo 22.1 p.).Nuoma iš artimų asmenų gali būti pateisinama tik esant objektyvioms aplinkybėms ir (ar) ekonominiams kriterijams, išskirtiniais pavieniais ir individualizuotais atvejais, įvertinus iš to kylančias rizikas. Pareiškėjas nenurodo objektyvių, pagrįstų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių jis yra priverstas nuomotis pastato dalį būtent iš artimų asmenų, ir (ar) nepateikia įrodymų, kurie pateisintų būsto nuomą iš artimų asmenų (tėvų). Taigi, pareiškėjo atveju, faktas, kad pareiškėjo nuomojamo pastato (jo dalies) savininkai yra pareigūnui artimi asmenys Įstatymo prasme, nepagrindžiant duomenimis (įrodymais) dėl būtent šio gyvenamojo būsto nuomojimosi būtinybės, t. y. nesant objektyvių ypatingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, kurie pagal Įstatymo nuostatas galėtų būti laikomi pateisinančiais būsto nuomą iš artimo asmens, neatitinka butpinigių skyrimo sąlygų ir tuo pagrindu pareiškėjas neteko teisės gauti butpinigius pagal ginčo patalpų nuomos sutartį.Įsakymo motyvai yra aiškūs. Įsakymas priimtas, siekiant išvengti prielaidų privačių interesų konfliktui, grėsmių atsakovo reputacijai dėl galbūt neskaidraus butpinigių panaudojimo, taip pat galimiems Įstatymo pažeidimams, atitinka tiek Įstatymo nuostatas ir VTEK rekomendacijas, tiek Statuto ir Aprašo nuostatas, yra pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, faktinėmis aplinkybėmis. Įsakymas neatima pareiškėjo teisės į butpinigių skyrimą ir mokėjimą pasikeitus faktinėms patalpų nuomos aplinkybėms, t. y. pareiškėjas turi teisę iš naujo kreiptis į atsakovą dėl butpinigių skyrimo sudarius naują, Įstatymo nuostatoms neprieštaraujančią, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jog šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Statutą centrinei statutinei įstaigai nustatyta galimybė, o ne pareiga pareigūnui mokėti butpinigius, į tai, jog Aprašo nuostatomis užtikrinama vienoda taikymo praktika visose statutinėse įstaigose ir tinkama valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolė, užkertamas kelias galimam pareigūnų piktnaudžiavimui, į tai, kad Apraše, siekiant išvengti interpretacijų dėl butpinigių mokėjimo sąlygų, nustatytas baigtinis konkrečių atvejų (aplinkybių), kuriems esant butpinigiai pareigūnams būtų neskiriami, o paskirti butpinigiai būtų nemokami, sąrašas, į tai, jog Apraše nustatyta galimybė prieš priimant sprendimus atlikti butpinigių skyrimo teisėtumo vertinimą, priešingai nei pareiškėjui, atsakovui nekyla abejonių, kad nustatytas teisinis reguliavimas dėl butpinigių skyrimo ir mokėjimo atitinka proporcingumo reikalavimus.Pareiškėjas neturėjo ir negalėjo tikėtis, kad jam bus sudarytos palankesnės ar išskirtinės sąlygos, pareigūnų, esančių panašiose padėtyse, atžvilgiu ar kad jo individualiu atveju nebus atsižvelgta į galiojančius butpinigių skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus.