Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) viršininko 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. SN-22-1035 „Dėl smilkalų įsigijimo“ (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Tarnybos 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-2182 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti Tarnybą sudaryti sąlygas įsigyti ir naudoti religinėms apeigoms atlikti smilkalus; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Kalėjimo viršininkui 2024 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą sudaryti jam sąlygas gauti iš / į įstaigą pas jį atvykusių asmenų arba siuntiniu smilkalų religinėms apeigoms atlikti. Kalėjimo viršininkas Sprendime 1 nurodė, kad smilkalų įsigijimas nenumatytas, todėl tokių daiktų netikslinga leisti įsigyti ir turėti. Pareiškėjas tvirtino, kad jis smilkalų gali turėti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 42.5.2 ir 156 punktus, kadangi nuteistieji gali turėti smulkius asmeninius daiktus, susijusius su religinių apeigų atlikimu. Be to, Taisyklėse įtvirtinti daiktų sąrašai nėra baigtiniai, pareiškėjas smilkalų kitu daiktu negali pakeisti.Pareiškėjas dėl Sprendimo 1 kreipėsi į Tarnybą, kuri Sprendimu 2 jo skundą atmetė, kadangi pareiškėjas nebuvo pateikęs informacijos apie savo tikėjimą bei nėra gauta jokios informacijos apie tai, kad pareiškėjas atlikinėja kokias nors religines apeigas, jose dalyvautų ar jog apeigoms atlikti yra būtini smilkalai. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturi pareigos kalėjimo administracijai atskleisti savo tikėjimo, taip pat nėra pagrindo manyti, kad tikėjimo atskleidimas šiuo atveju yra reikšmingas ir būtinas. Įkalinimo įstaigoje nėra įrengtos koplyčios, todėl pareiškėjui tenka apeigas atlikti savo gyvenamojoje patalpoje. Dėl šios priežasties pareiškėjas informacijos apie savo tikėjimą ir nepateikė Tarnybai. Pareiškėjui smilkalai būtini atitinkamai dvasinei aurai sudaryti; smilkalų kvapas, rūkstami dūmai, suteikia pagarbą Dievui bei leidžia lengviau pajausti dvasinę aurą, kurioje yra meldžiamasi Dievui, bei atlikti tolimesnes religines apeigas. Todėl pareiškėjui nepagrįstai yra ribojamas smilkalų įsigijimas ir jų naudojimas dvasinėms apeigoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad įkalinimo įstaigos parduotuvės kainoraštyje tarp „kitų prekių“, kodu Nr. 8590109200002, yra prekiaujama smilkalų stoveliu, tačiau pačių smilkalų nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas patyrė didelius dvasinius nepatogumus, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, todėl, pareiškėjo teigimu, atsirado pagrindas atlyginti patirtą neturinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 3 000 Eur.Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Tarnyba paaiškino, kad Kalėjimo administracija neturėjo pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymą tuo aspektu, kiek prašomi įsigyti smilkalai reikalingi religinėms apeigoms atlikti. Pats pareiškėjas neįvardijo, kokį tikėjimą išpažįsta, ir tik abstrakčiai nurodė, jog jie reikalingi religinių apeigų atlikimui. Smilkalai nėra įtraukti į reglamentuotą baigtinį nuteistiesiems galimų perduoti daiktų sąrašą, todėl jų perduoti negalima, smilkalai taip pat nėra numatyti Taisyklėse bei kalinimo įstaigos parduotuvės kainoraštyje – prekių sąraše nėra nurodytų nei smilkalų stovelio, nei pačių smilkalų, kaip galimos įsigyti prekės, todėl pareiškėjas jų negali įsigyti. Kalėjime sudaryta galimybė nuteistiesiems pasimelsti tam pritaikytose patalpose, kuriose pastatyta religinė simbolika (kryžius).Tarnybos įsitikinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad ginčijami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jie priimti teisėtai, pagrįstai ir nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, pateikti nepažeidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų nuostatų. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas savo neva patirtų kančių niekaip nesusieja su skundo dalyku, t. y. nenurodo, kaip negalėjimas turėti smilkalų neva lėmė jo psichologinę būseną ir kaip buvo sukeltos dvasinės kančios, garbės ir orumo pažeminimas. Atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotus susirgimus, jų dinamiką, Tarnyba teigė, kad pareiškėjo psichinė sveikata pablogėjo ne dėl byloje nurodytų aplinkybių, o dėl tolimos praeities veiksnių. Taigi, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus turi būti laikomi jo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinei žalai atsirasti. Įkalinimo įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė, nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl įkalinimo įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Tarnybos įsitikinimu, nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų; nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.