- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- eI2-1848-1235/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02922-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė, Dovilė Jazdauskaitė
- Atsakovas
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- „GORTOP“
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Giedrės Kairienės,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Giedriui Kriūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gortop“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegijan u s t a t ė:
Pareiškėja UAB „Gortop“ skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad skundžiamu Inspekcijos nutarimu pareiškėjai buvo skirta galutinė subendrinta 2 772 Eur dydžio bauda. Pareiškėja su nutarimu nesutinka. Teigia, kad nutarimas yra nepagrįstas ir dėl to naikintinas.Skunde pažymima, kad Inspekcija atlikusi tyrimą konstatavo UAB „Gortop“ vadovo kaltės, kaip vienos iš būtinųjų pažeidimo sudėties požymių, formą – neatsargumą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (nelegalus darbas). Skunde teigiama, kad taip pat pagrįstų abejonių kelia vadovo veikos traktavimas kaip nelegalus darbas, atsižvelgiant į tai, jog buvo pasirašyta darbo sutartis, t. y. darbuotojo darbas buvo apmokamas pagal darbo sutartį, pareiškėja nenuslėpė jokių privalomų mokesčių, susijusių su darbo sutarties vykdymu, todėl nėra žalos nei valstybės biudžetui, nei darbuotojui. Nesant tokių požymių, kelia pagrįstą abejonę nelegalaus darbo teisinis traktavimas dėl pavėluoto pranešimo apie įdarbintą asmenį.Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas nuo 2024 m. liepos 1 d. sugriežtino užsieniečių įdarbinimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į įstatymo pataisas, nuo 2024 m. liepos 1 d. užsieniečiai, kurie naudojasi beviziu režimu arba turi galiojančią Šengeno ar kitos valstybės nacionalinę vizą, arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje išduotą leidimą laikinai gyventi, nebegali teisėtai dirbti Lietuvoje. Po pataisų įsigaliojimo, užsieniečiai gali būti įdarbinti Lietuvoje tik turėdami Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.Atsakovė paaiškina, kad bendrovės vadovas (šiuo atveju UAB „Gortop“ vadovas) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Atsakovė pažymi, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad pareiškėja paskirtą baudą yra sumokėjusi.