Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Guruškinienė,sekretoriaujant Justinai Kapustinai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. R.,nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam specialistui Sauliui Rajunčiui,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto Sauliaus Rajunčiaus 2026 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI, Institucija) vyriausioji specialistė D. R. 2026 m. kovo 9 d. M. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad M. R. būdamas atsakingas už veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neįvykdė 2026 m. sausio 20 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepateikė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, banko ir kasos pirminių dokumentų, „(duomenys neskelbtini)“ virtualios valiutos keitykloje atliktų finansinių operacijų pajamas ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų, reikalingų gyventojų pajamų mokesčio mokestiniam tyrimui atlikti už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., dėl to mokesčių administratorius negalėjo atlikti jam pavestų funkcijų. VMI vyriausiojo specialisto Sauliaus Rajunčiaus 2026 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) M. R. (toliau – pareiškėjas) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 430 Eur bauda už tai, kad būdamas atsakingas už veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neįvykdė 2026 m. sausio 20 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepateikė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, banko ir kasos pirminių dokumentų, „(duomenys neskelbtini)“ virtualios valiutos keitykloje atliktų finansinių operacijų pajamas ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų, reikalingų gyventojų pajamų mokesčio mokestiniam tyrimui atlikti už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., dėl to mokesčių administratorius negalėjo atlikti jam pavestų funkcijų. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais M. R. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 punktą.Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. gegužės 21 d., per Nutarimą priėmusią instituciją, gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. gegužės 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo sustabdyti nutarimo vykdymą iki galutinio ginčo išnagrinėjimo. Skunde nurodo, kad nuo pat mokestinio tyrimo pradžios jis bendradarbiavo su VMI, teikė paaiškinimus. Komunikavo elektroniniu paštu, rinko bei pateikinėjo informaciją, susijusią su „(duomenys neskelbtini)“ platformos duomenimis ir vykdytomis operacijomis. Pareiškėjas pažymi, kad dokumentų pateikimo procesas buvo sudėtingas ir užtruko, nes dalis informacijos buvo renkama iš užsienio platformų bei papildomų šaltinių. Taip pat pažymi, kad jis aktyviai teikė informaciją ir nesiekė trukdyti tyrimui.Papildomai pažymi, kad tuo pačiu metu kai vyko ginčas dėl termino pratęsimo pastaboms teikti, jis buvo hospitalizuotas dėl akiduobės dugno lūžio ir 2026 m. gegužės 11 d. Kauno klinikose jam buvo atlikta operacija. Dėl šių objektyvių priežasčių jis negalėjo pilnai realizuoti teisės pateikti atsikirtimus bei papildomus dokumentus. Teigia, kad Institucija neatsižvelgė į šias objektyvias aplinkybes ir atsisakė pratęsti terminą. Šis atsisakymas buvo apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai.Taip pat skunde pareiškėjas nurodo, kad administracinės nuobaudos paskyrimas buvo tuo metu, kai dar vyko ginčas dėl teisės pateikti atsikirtimus bei papildomus įrodymus. Pareiškėjo nuomone, tuo buvo pažeistas proporcingumo, gero administravimo ir teisės į gynybą principai. Tvirtina, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, nes jis nesiekė nevykdyti teisėtų reikalavimų ar trukdyti tyrimui. Institucija 2026 m. gegužės 26 d. atsiliepimu į skundą prašo palikti galioti 2026 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. skundą atmesti. Institucijos atstovas atsiliepime nurodo, kad M. R. geranoriškai neteikė informacijos ir paaiškinimų, jam 2026 m. sausio 20 d. buvo išsiųstas Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų ir paaiškinimų pateikimo iki 2026 m. sausio 30 d. Pažymi, kad M. R. 2026 m. kovo 9 d. 10.30 val. buvo kviečiamas atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą arba jei sutiktų, jo dalyvavimas galėjo būti užtikrintas informacinėmis ir elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau protokolo surašyme nedalyvavo.Institucijos atstovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad M. R. patikrinimo aktas buvo įteiktas 2026 m. balandžio 10 d., t. y. praėjus mėnesiui po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, todėl pareiškėjo minimas ginčas dėl termino pratęsimo pastaboms pateikti ar aplinkybės, susijusios su hospitalizavimu ir atlikta operacija, niekaip negali būti susijusios.Atsiliepime taip pat Institucijos atstovas nurodo, kad skunde pareiškėjo minimas teisinis argumentas, jog administracinė nuobauda paskirta tuo metu, kai vis dar vyksta ginčas dėl teisės pateikti atsikirtimus bei papildomus įrodymus, pažeidžia proporcingumo, gero administravimo ir teisės į gynybą principus, nėra susijęs su padarytu administraciniu nusižengimu, kadangi M. R. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, t. y. už trukdymą mokesčių administratoriui atlikti jam pavestas funkcijas, o pareiškėjo minimas ginčas yra dėl atlikto mokestinio patikrinimo.Teismo posėdyje M. R. paaiškino, kad savo skundą palaiko ir prašo Institucijos nutarimą panaikinti. Nurodė, jog nebuvo piktybinio vengimo, nebėgo nuo VMI, neslėpė savo adreso, atsakinėjo į visas užklausas, laiškus, teikė papildomus dokumentus. Nurodė, kad buvo labai didelis dokumentų kiekis, kad buvo prašoma pateikti labai didelės apimties informaciją už laikotarpį 2021–2022 m., įskaitant „(duomenys neskelbtini)“ operacijas. Taip pat buvo prašoma pateikti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lėšų kilmės dokumentus, kurių rinkimas labai ilgai užtunka. Kadangi viskas susiję su kriptovaliuta, tai dar ir dabar viską renka. Paaiškino, kad pinigų lėšų kilmę yra labai sunku išsiaiškinti, kad informaciją renka iš užsienio įmonių. Duomenų rinkimas buvo sutrikdytas dėl to, kad buvo hospitalizuotas, atlikta akiduobės operacija. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ platformos paaiškino, kad patikrinimas prasidėjo maždaug prieš 1 metus. Pamena, kad Klaipėdos apskrities VMI prašė pateikti dokumentus už tą patį 2021–2022 m. laikotarpį, ką jis ir padarė. Jam pateikus dokumentus Klaipėdos apskrities VMI daugiau jam neatrašė. Po kelių mėnesių iš Šiaulių apskrities VMI gavo kitą užklausą, kitas tyrėjas prašė pateikti papildomą informaciją. Kaip ir minėjo, niekada nevengė bendradarbiavimo su VMI, teikė visus dokumentus ir reikiamą informaciją. Didelė dalis dokumentų buvo trečiųjų asmenų, t. y. (duomenys neskelbtini) įmonės, kuri yra ne jo, su kuria jis bendravo. Nurodė, kad jis buvo pasamdytas kaip agentas ar tarpininkas, vykdantis jų veiklą, kuriantis jų projektus, teikiantis marketingo paslaugas, tačiau VMI jo prašė atsiųsti jam priklausančios (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinę medžiagą, kurią labai sunku gauti. Paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra tokia platforma, kurioje gali gauti, iškeisti, išleisti, pirkti kriptovaliutas. Jis dirba taip, kad būtų patogu tiek jam pačiam, tiek „(duomenys neskelbtini)“ įmonei daryti perlaidas į jo banko sąskaitą, iš kurios vykdydamas jų veiklą bei marketingą jų projektams galėjo daryti pirkimus už reklamą ir kitas paslaugas. Už reklamą, marketingą jam apmokėdavo kriptovaliutomis. Visi finansiniai dokumentai, kurių negauna, yra pačioje „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, tačiau mano, kad šio mėnesio gale turėtų gauti. Jiems reikėjo papildomų duomenų, pvz., jie turėjo asmens tapatybę nustatyti, jis pats turėjo tvirtinti savo tapatybę, nes „(duomenys neskelbtini)“ platforma buvo „užblokuota“. Buvo atmetę jo tapatybę dėl kažkokių niuansų, buvo paskyra užblokuota, bet vėl atblokavo. Jis ir toliau renka informaciją. Kontaktavo su VMI dėl termino pratęsimo, nurodė priežastis. Į 2026 m. kovo 9 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymą neatvyko, nes jo manymu jis buvo rašęs paaiškinimą. Visada teikė paaiškinimus, priežastis kodėl negali pateikti dokumentus, kad pateikęs papildomus dokumentus, jis kiekvienu kartu paprašydavo pratęsti dokumentų pateikimo terminą. Jam buvo siunčiami oficialūs el. laiškai, į kuriuos jis atsakydavo. Išsiuntęs dokumentus manydavo, kad to pakanka. Po to buvo pereita į mokestinį patikrinimą, į griežtesnę formą. Viską vykdė pagal paliepimą. Yra apskundęs nutarimą, ar skundė mokesčių administratoriaus nurodymą, tiksliai negali pasakyti, tačiau, jo nuomone, gali būti, kad šio mokesčių administratoriaus nurodymo nebus apskundęs. Supranta už ką yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuo yra kaltinamas bei, kad jo atžvilgiu 2026 m. gegužės 6 d. yra priimtas nutarimas. Žino, kad yra kaltinamas už trukdymą mokesčių administratoriui atlikti jam pavestas funkcijas. Teismo posėdyje Institucijos atstovas Saulius Rajunčius atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją teisme palaikė ir paaiškino, jog 2026 m. sausio 20 d. mokesčių administratoriaus nurodymas buvo pateiktas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. R., kuris iki 2026 m. sausio 30 d. turėjo pateikti dokumentus. Nurodė, jog pareiškėjas nebuvo apskundęs mokesčių administratoriaus nurodymo, kuriuo buvo prašoma iki 2026 m. sausio 30 d. pateikti dokumentus bei paaiškinimus, taip pat nebuvo pratęstas terminas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo. Institucijos atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas protokolo surašyme galėjo dalyvauti pasinaudodamas informacinėmis ryšio priemonėmis. Gana ilgą laiką su pareiškėju vyko susirašinėjimas. Buvo prašoma pareiškėjo pateikti dokumentus, kuriuos jis turėjo pats kaupti ir sisteminti už 2021–2022 m. laikotarpį, tačiau tų dokumentų pareiškėjas nekaupė ir dabar jų neturi. Pareiškėjas turėjo pateikti dokumentus dėl virtualios valiutos keityklos, dėl kitų finansinių operacijų finansų bei išlaidų. Dalį dokumentų pareiškėjas teikė. Mokesčių administratoriaus nurodymas jam ir buvo surašytas dėl to, kad teikė ne visus ir ne pilna apimtimi prašomus dokumentus. Nurodė, kad tyrimą atlikęs tyrėjas tokį dokumentų teikimą suprato kaip vilkinimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turėdamas verslo liudijimą, žinojo, jog bendradarbiaudamas su ta užsienio įmone, atlikdamas tarpininko vaidmenį, turėjo tuos dokumentus rinkti ir kaupti. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Paskirtų funkcijų neatliko dėl savo aplaidumo, o ne dėl trečiųjų asmenų. Institucijos atstovo nuomone, tyrimas vyksta daugiau nei metai, per kuriuos buvo pakankamai laiko susirinkti reikiamus dokumentus. Mano, kad nurodymas buvo pagrįstas. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė sumokėti pusę minimalios baudos, tačiau jos nesumokėjus buvo paskirta vidutinė bauda, nes nebuvo nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tai, jog Pareiškėjas nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo, yra objektyvi ir aiški Mokesčių administravimo įstatyme numatyta priemonė, kuri gali būti skundžiama administracinių ginčų komisijoje, teikiant skundą administraciniam teismui. Apskųsta nebuvo, vadinasi, yra teisėta ir pagrįsta. Ir vėliau nebeprašė pratęsti. Institucijos atstovo nuomone, taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį yra pagrįsta, todėl prašo, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.Skundas atmestinasVadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.Minėta norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, numatančius įpareigojimus ar draudimus, kurių privalu laikytis. Analizuojamos administracinio nusižengimo bylos atveju aptariamas ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo sietinas su MAĮ 40 straipsnio 2 punkto, kuriame nustatyta mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, pažeidimu.Kaip jau buvo minėta, M. R. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neįvykdė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 20 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepateikė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, banko ir kasos pirminių dokumentų, „(duomenys neskelbtini)“ virtualios valiutos keitykloje atliktų finansinių operacijų pajamas ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų, reikalingų gyventojų pajamų mokesčio mokestiniam tyrimui atlikti, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.Pareiškėjas skundu nesutinka su priimtu Institucijos 2026 m. gegužės 6 d. nutarimu tvirtindamas, kad administracinio nusižengimo nepadarė, nes nuo pat mokestinio tyrimo pradžios jis bendradarbiavo su VMI, teikė paaiškinimus, komunikavo elektroniniu paštu, rinko bei pateikinėjo informaciją, susijusią su „(duomenys neskelbtini)“ platformos duomenimis ir vykdytomis operacijomis. Pareiškėjo teigimu, dokumentų pateikimo procesas buvo sudėtingas ir užtruko, nes dalis informacijos buvo renkama iš užsienio platformų bei papildomų šaltinių. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, visgi neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo skundo argumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad 2026 m. sausio 20 d. pareiškėjui buvo pateiktas Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2026 m. sausio 30 d. pateikti jame nurodytus dokumentus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šio nurodymo pareiškėjas neapskundė, neprašė jo panaikinti ar pratęsti termino duomenims pateikti, nesikreipė dėl galimų dokumentų pateikimo kliūčių, neinformavo VMI apie vėlavimą. Kadangi nurodymas nebuvo ginčijamas, jis įgijo teisėtą ir vykdytiną galią, o pareiškėjas turėjo pareigą jį įvykdyti per nustatytą terminą.Kaip jau minėta, vadovaujantis MAĮ 40 straipsnio 2 punktu, kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir laiku pateikti visus prašomus dokumentus bei informaciją, tačiau šios pareigos pareiškėjas nevykdė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. R. iki nustatyto termino – 2026 m. sausio 30 d., būtų įvykdęs nurodymą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų ir kaip nurodė posėdžio metu Institucijos atstovas, M. R. 2026 m. kovo 9 d. 10.30 val. buvo kviečiamas atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą arba jei sutiktų, jo dalyvavimas galėjo būti užtikrintas informacinėmis ir elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau Pareiškėjas ne tik, kad nedalyvavo protokolo surašyme, bet ir nepateikė prašomų dokumentų, paaiškinimų.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir Institucijos ilgą laiką vyko susirašinėjimas, siekiant gauti mokestiniam tyrimui reikalingus duomenis už 2021–2022 metų laikotarpį. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad dalį dokumentų yra pateikęs, o likusių prašomų dokumentų nebuvo galima pateikti laiku dėl objektyvių priežasčių – t. y. dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ platforma priklauso (duomenys neskelbtini) įmonei, kas apsunkina duomenų gavimą, ir kad jis šiuo metu taip pat aktyviai renka šiuos dokumentus. Teismas, sutikdamas su Institucijos atstovo pozicija, šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir konstatuoja, kad tokia gynybinė pozicija nepaneigia jo kaltės dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Teismas pažymi, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Atsakomybė mokesčių mokėtojui kyla už patį faktą – teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdymą arba jo neįvykdymą nustatytu terminu. Aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tik dalį dokumentų, mokesčių administratoriaus nurodymo nepaverčia įvykdytu. Teisėtas nurodymas privalo būti įvykdytas pilna apimtimi ir per jame nustatytą terminą (iki 2026 m. sausio 30 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ilgą laiką susirašinėjo su mokesčių administratoriumi, tačiau kaip matyti, oficialus nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo įteiktas tik 2026 m. sausio 20 d., kas rodo, kad Institucija išnaudojo švelnesnes bendradarbiavimo priemones, o privalomas nurodymas buvo surašytas kaip kraštutinė priemonė dėl pareiškėjo pasyvumo. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, kad dokumentus jis „renka šiuo metu“ (t. y. jau pasibaigus nurodymo terminui ir vykstant teismo procesui), kas teismo vertinimu tik patvirtina, kad nustatytu laiku nurodymas nebuvo įvykdytas.Nors pareiškėjas teigia, kad Institucijos prašomų dokumentų nebuvo galima pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ platforma priklauso (duomenys neskelbtini) įmonei, kas apsunkina dokumentų gavimą, teismo vertinimu, finansinių operacijų atlikimas užsienio platformoje ((duomenys neskelbtini)) nepanaikina ir nesumažina Lietuvos Respublikos teisės aktais mokesčių mokėtojui nustatytos pareigos laiku kaupti ir saugoti pirminius finansinius dokumentus. Priešingai, bendradarbiavimas su užsienio subjektais reikalauja dar didesnio verslo subjekto apdairumo ir operatyvumo. Teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su sveikatos būkle ir termino pratęsimu pastaboms teikti. Byloje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2026 m. kovo 9 d., t. y. dar prieš mėnesį iki patikrinimo akto įteikimo - 2026 m. balandžio 10 d. Teismas sutinka su Institucijos atstovo argumentais, jog pareiškėjo minimas ginčas dėl termino pratęsimo pastaboms pateikti ar aplinkybės, susijusios su hospitalizavimu ir atlikta operacija, niekaip negali būti susijusios. Teismas neneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2026 m. gegužės 11 d. Kauno klinikose jam buvo atlikta akiduobės dugno lūžio operacija, tačiau vertindamas šios aplinkybės įtaką teisių realizavimui, teismas konstatuoja, kad ši trauma ir hospitalizacija įvyko jau po to, kai pareiškėjui buvo suteiktas protingas ir pakankamas terminas pastaboms pateikti. Pareiškėjo skundo argumentus, kad administracinės nuobaudos paskyrimas nepasibaigus ginčui dėl termino pastaboms teikti pažeidė proporcingumo, gero administravimo bei teisės į gynybą principus, o jo veiksmai nebuvo tyčiniai, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teismas sutinka su Institucijos atstovo pozicija, kad pareiškėjo akcentuojamas ginčas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje dėl termino pratęsimo yra kilęs išskirtinai iš mokestinio patikrinimo procedūrų (Mokesčių administravimo įstatymo reguliavimo sferos). Šis ginčas teisiškai nėra susijęs su pareiškėjui pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK. Tai yra dvi savarankiškos, skirtingais teisės aktais reguliuojamos procedūros. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su mokestinio patikrinimo procedūriniais terminais ar jų apskundimo eiga, nestabdo ir nepanaikina jo pareigos atsakyti už veiksmus (neveikimą), kuriais buvo sutrukdyta mokesčių administratoriui atlikti jo funkcijas tyrimo metu.Atmesdamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai ir jis nesiekė trukdyti tyrimui, teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė (kaltė) yra neatsiejama nuo asmens teisinio statuso bei jam kylančių specialiųjų pareigų objektyvaus vertinimo. Tai, kad pareiškėjas sugebėjo surinkti ir pateikti tik tam tikrą dalį dokumentų, įrodo, jog jis realiai suvokė mokesčių administratoriaus reikalavimų turinį, esmę ir jų vykdymo terminus. Sprendimas pateikti tik dalį prašomos informacijos, o likusios dalies nepateikimą vėliau teisinti šalutiniais procedūriniais ginčais bei sveikatos būkle, kuri, kaip nustatyta, sutriko jau gerokai vėliau, t. y. 2026 m. gegužės 11 d., praėjus mėnesiui po patikrinimo akto įteikimo, patvirtina tyčinę pareiškėjo kaltės formą. Pareiškėjas suprato savo veiksmų (neveikimo) priešingumą teisei, žinojo apie pareigą pateikti visus dokumentus, tačiau sąmoningai leido atsirasti neigiamiems padariniams – tyrimo trukdymui.Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios R. R. laiku įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą, todėl jo veikoje yra visi ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Baudos individualizavimo klausimas skunde nekeliamas. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda asmenims nuo 80 (aštuoniasdešimt) iki 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimt) eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 (trijų šimtų devyniasdešimt) iki 1900 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) eurų. R. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta sankcijoje nustatytą vidurkį atitinkanti 430 Eur dydžio bauda.Teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes (atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo trukmę, R. R. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo asmenybę, neturi pagrindo teigti, kad pareiškėjui už ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimų padarymą paskirta bauda yra aiškiai per griežta.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas ir Sauliaus Rajunčiaus 2026 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliekamas nepakeistu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,n u t a r i a :