Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, sekretoriaujant Vilijai Budrikienei,dalyvaujant pareiškėjui TRA1, jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Savickui,skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotam atstovui nedalyvaujant,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo TRA1 atstovo advokato padėjėjo Virginijaus Savicko skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026-04-09 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. Ž. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3683-2026, TRA1, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsniu, nubaustas 75,00 Eur bauda, už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, kad jis 2026-02-03 08.35 val., Plungės r. sav., Plungėje, Pramonės pr. – Salantų, vairuodamas automobilį „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nereguliuojamojoje sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, to pasekoje automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nukentėjo automobilių vairuotojai.TRA1 atstovas advokato padėjėjas Virginijus Savickas pateikė skundą dėl minėto nutarimo, prašo panaikinti skundžiamą ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodomi argumentai: policija neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, todėl šis skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.Vienas svarbiausių administracinių nusižengimų teisenos uždavinių yra visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes bei ją išspręsti tiksliai pagal įstatymus. ANK 567 straipsnis įpareigoja bylą nagrinėjančią instituciją nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo yra kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tokie motyvai laikytini nepakankamais, nes minėtų aplinkybių nustatymas reikalauja specialių žinių, o jų neištyrus negalima pagrįstai spręsti dėl pareiškėjo kaltės. Pagal ANK 5 ir 7 straipsnių nuostatas administracinė atsakomybė gali kilti tik nustačius asmens kaltę, t. y. kad jis veiką padarė tyčia arba dėl neatsargumo. Kaltė yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis, todėl ji turi būti ne tik konstatuota, bet ir atskleista, įvertinant tiek subjektyviuosius, tiek objektyviuosius veikos požymius. Šią pareigą ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėdamas, kad kaltės turinys nustatomas vertinant ne tik asmens vidinį santykį su veika, bet ir konkrečias veikos padarymo aplinkybes, jos pobūdį, situaciją bei kitas reikšmingas aplinkybes. Institucija, priėmusi nutarimą, nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą skirti ekspertizę. Bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma nustatyti eismo įvykio mechanizmą, techninę galimybę jo išvengti, transporto priemonių judėjimo parametrus bei priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių padarinių, tačiau šis prašymas atmestas formaliu pagrindu, nurodant, kad byloje pakanka įrodymų. Papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ištirtos faktinės eismo sąlygos. Nors informacija apie galimai slidžią kelio dangą dėl vandentiekio avarijos buvo paviešinta jau po eismo įvykio, ji patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu galėjo egzistuoti objektyvios aplinkybės, turėjusios įtakos eismo saugumui. Nepaisant to, institucija visiškai nevertino kelio dangos būklės, galimo apledėjimo ar kitų išorinių veiksnių įtakos eismo įvykio kilimui, o tai turėjo esminę reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjo kaltės ir galimybės išvengti eismo įvykio. Tokios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad eismo įvykio mechanizmas nebuvo akivaizdus, todėl ekspertizės skyrimas buvo būtinas. Nutarime nėra tinkamai nustatytas ir pagrįstas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir eismo įvykio padarinių. Institucija, priėmusi nutarimą, apsiribojo konstatavimu, kad pareiškėjas nedavė kelio ir dėl to įvyko susidūrimas, tačiau neanalizavo kitų eismo dalyvių veiksmų, jų važiavimo greičio, reakcijos galimybių, matomumo sąlygų bei kitų reikšmingų aplinkybių. Įrodymų vertinimas atliktas formaliai. Nutarime remiamasi transporto priemonių padėtimi po eismo įvykio ir fotonuotraukomis, darant išvadą, kad eismo įvykio mechanizmas yra akivaizdus ir specialios žinios nereikalingos. Tačiau tokios aplinkybės savaime neleidžia patikimai nustatyti transporto priemonių judėjimo greičio, stabdymo galimybių ar eismo situacijos vystymosi, todėl tokios išvados laikytinos nepagrįstomis. Pareiškėjo veika kvalifikuota perteklinai. Faktiškai nustatyta viena eismo situacija – nedavimas kelio sankryžoje, dėl ko įvyko eismo įvykis, tačiau ši veika kvalifikuota tiek pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, tiek pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Tokia dviguba kvalifikacija, kai viena norma apima kitos normos požymius, laikytina nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju institucija neįvykdė pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, neatskleidė pareiškėjo kaltės turinio bei neįrodė priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių. Tokiu būdu pareiškėjo kaltė faktiškai preziumuota vien iš eismo įvykio fakto ir formalaus KET pažeidimo konstatavimo, kas neatitinka ANK 5 ir 7 straipsnių reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotos praktikos. Esant tokiems esminiams įrodinėjimo ir bylos nagrinėjimo pažeidimams, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas, o administracinio nusižengimo byla nutrauktina.Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nesutikimo motyvai: Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kelių eismo taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse 417 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, įvykio vietos foto nuotraukos, įvykio vietos schema ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą.Nustatyta, kad TRA1, nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas rėmėsi skundo argumentais, prašė skundą patenkinti. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti.Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas nedalyvavo.Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Pareiškėjas TRA1 yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, nusižengimą ginčija atstovo advokato padėjėjo skunde išdėstytais ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais.Iš policijos pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos (ROIK: 26295452978) duomenų matyti, jog yra pakankamai pareiškėjo kaltę patvirtinančių įrodymų.ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktas nurodo, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, nepalankios oro sąlygos. KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET 1 priedo 203 kelio ženklas nurodo duoti kelią (Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu). Iš duomenų pirminėje medžiagoje matyti, kad TRA1 2026-02-03 08.35 val., Plungės r. sav., Plungėje, Pramonės pr. – Salantų, vairuodamas automobilį „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamojoje sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, dėl ko automobiliai susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nukentėjo automobilių vairuotojai, dėl to ginčo nėra, tačiau teigiama, kad institucija visiškai nevertino kelio dangos būklės, galimo apledėjimo ar kitų išorinių veiksnių įtakos eismo įvykio kilimui, o tai turėjo esminę reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjo kaltės ir galimybės išvengti eismo įvykio.Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad susidūrimas tarp transporto priemonių įvyko kuomet pareiškėjo vairuojamas automobilis važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė. Po susidūrimo transporto priemonės sustojo važiuojamoje pagrindinio kelio dalyje. Pareiškėjas sukdamas į kairę neatsižvelgė į kelio ženklinimą ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui. Kelyje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Eismo įvykis įvyko žiemos metu, ryte. Skundo priede pateikiami duomenys, kad tądien sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo slidi. Pareiškėjas pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, kaip tai, be kita ko, numatyta KET 127 punkte.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta vertinama, kad pareiškėjo administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai, jis administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas pagrįstai, administracinės nuobaudos taikytos tinkamai. Pareiškėjo kaltės nepripažinimas vertintinas siekimu išvengti administracinės atsakomybės taikymo.Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.), tokiu būdu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą.Skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.Pažymėtina, jog tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas, todėl nėra pagrindo atlikti ekspertizę.