Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), dalyvaujant pareiškėjui PRS1 , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovėms Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 2025 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 2S-7057 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 11 d. prašymą įdiegti nemokamą programą „ChatGPT“ visuose Kauno kalėjimo kompiuteriuose su ribota prieiga; 3) kompensuoti neturtinę žalą, tai yra nustatyti 100 Eur kompensaciją už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo prašymo pateikimo dienos iki bus sudarytos sąlygos Kauno kalėjimo kompiuteriuose naudoti nemokamą programą „ChatGPT“ su ribota prieiga dienos.2. Pareiškėjas skundą (b. l. 24) grindžia šiais argumentais:2.1. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimui (toliau – Kauno kalėjimas) 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą į Kauno kalėjimo kompiuterius įdiegti nemokamą dirbtinio intelekto „ChatGPT“ programą su ribota prieiga. Tarnyba Raštu atsisakė įdiegti nemokamą dirbtinio intelekto „ChatGPT“ programą su ribota prieiga.2.2. Tarnybos sprendimas riboja pareiškėjo teises gynybos srityje ir pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintus rungimosi ir lygiateisiškumo principus, apriboja pareiškėjo galimybę pasirengti teismo procesui, ginčyti kitos šalies argumentus, galimybes surasti įrodymus, formuluoti prašymus. Nurodo, kad yra diskriminuojamas įtariamųjų, esančių laisvėje, atžvilgiu, nes įtariamieji, esantys laisvėje, tokias galimybes turi.2.3. Tarnyba be teismo sprendimo jį laiko nusikaltėliu, suponuodama prielaidą, kad jis, naudodamas dirbtinio intelekto „ChatGPT“ programą, darys naujas nusikalstamas veikas. Tarnyba sistemiškai pažeidžia suimtųjų teises į gynybą, numatytas BPK, iš anksto kaltindama suimtuosius ir juos diskriminuodama.2.4. Tarnybos siūlymas naudotis e-tar.lt teisės aktų registru, kuris yra skirtas teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, reikalauja specifinių žinių, patirties ir įgūdžių, o tokių žinių neturi absoliuti dauguma suimtųjų ir nuteistųjų, be to, jame nėra teismų praktikos. Tokiu būdu ribojama pareiškėjo ir kitų suimtųjų procesinė rungimosi teisė, mažinamas pareiškėjo informuotumas ir labai ribojamos galimybės gauti aktualią bei patikimą informaciją. Pasaulyje jau yra naujas standartas, t. y. specializuoti dirbtinio intelekto įrankiai, konkrečiai skirti teisiniams klausimams, todėl tikslinga, kad jie būtų įdiegti visuose įkalinimo įstaigų kompiuteriuose su ribota prieiga, taip užtikrinant BPK ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas.2.5. Kauno kalėjime esančiu kompiuteriu su ribota interneto prieiga gali naudotis iki 1 valandos per savaitę, todėl įdiegus nemokamą dirbtinio intelekto „ChatGPT“ programą, naudojimasis internetu su ribota prieiga būtų efektyvesnis.2.6. Kauno kalėjimo administracijos veiksmai blokuoja reikiamos informacijos gavimą, dėl ko jis negalėjo ir negali tinkamai gintis byloje nuo pareikštų kaltinimų. Tokie veiksmai diskriminuoja jį kaip asmenį. Tarnybos prielaida, kad dirbtinio intelekto programą „ChatGPT“ naudos nusikaltimams daryti, pareiškėją žeidžia, žemina jo garbę ir orumą. Šie veiksmai jam sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, dėl ko jaučiasi beviltiškai.3. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų tarnyba atsiliepime (b. l. 31-36) nurodo šiuos argumentus:3.1. Naudojimosi riboto interneto prieiga (toliau – RIP) nuteistiesiems tvarka numatyta Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446, (toliau – Aprašas) XVI skyriuje. Atsižvelgiant į tai, kad RIP svetainių sąrašas galioja vienas visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems kalėjimams ir į tai, kad RIP svetainių sąrašą tvirtina Tarnybos direktorius, pareiškėjo prašymas persiųstas nagrinėti Tarnybos direktoriui.3.2. Dirbtinio intelekto įrankių, tarp jų „ChatGPT“, naudojimas bendro naudojimo kompiuteriuose įkalinimo įstaigose nėra numatytas, atsižvelgiant į su tuo susijusius rizikos veiksnius.3.3. Tokio pobūdžio įrankiai gali būti naudojami ir kitiems tikslams, įskaitant informacijos paiešką, kuri potencialiai galėtų būti panaudota nusikalstamai ar kitai neteisėtai veiklai.3.4. Minimalus RIP svetainių sąrašas parengtas siekiant užtikrinti vienodą ir saugią suimtųjų bei nuteistųjų prieigą prie RIP, didinant jų informuotumą ir plėtojant galimybes gauti aktualią bei patikimą informaciją. Šiuo metu prieinamos interneto svetainės yra atrinktos atsižvelgiant į saugumo ir tinkamumo kriterijus, todėl laikomos tinkamomis naudoti laisvės atėmimo vietose. Tarp jų yra ir Teisės aktų registras, kuris gali būti naudingas ieškant teisinių žinių ar sprendžiant teisinius klausimus.3.5. Pareiškėjo reikalavimas sudaryti galimybę naudotis dirbtinio intelekto priemone „ChatGPT“ ikiteisminio tyrimo metu nėra pagrįstas nei BPK nuostatomis, nei baudžiamojo proceso principais. Vadovaujantis BPK nuostatomis, asmens teisė į gynybą baudžiamajame procese užtikrinama, be kita ko, gynėjo dalyvavimu. BPK numato, kad gynėjas turi teisę dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teikti prašymus, skundus, pareikšti atsikirtimus, susipažinti su bylos medžiaga bei atlikti kitus procesinius veiksmus ginamojo interesais.3.6. Įstatymų leidėjas yra aiškiai įtvirtinęs mechanizmą, kuriuo asmuo gali veiksmingai realizuoti savo procesines teises net ir tais atvejais, kai jo galimybės pačiam aktyviai dalyvauti procese yra objektyviai ribotos (įskaitant laisvės atėmimo vietas). Gynėjo paskirtis nėra vien formali – jis atlieka ginamojo interesų atstovavimą, įskaitant: procesinių dokumentų rengimą, prašymų ir skundų teikimą, pozicijos formavimą ir jos pateikimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui, ginamojo teisių ir teisėtų interesų gynimą.3.7. BPK nenumato ir neįtvirtina teisės proceso dalyviams naudotis dirbtinio intelekto sistemomis kaip atskira procesine teise ar būtina gynybos priemone. Procesinių teisių apimtis ir jų įgyvendinimo būdai yra aiškiai reglamentuoti įstatyme, o jų užtikrinimas siejamas su gynėjo dalyvavimu, o ne su technologinių priemonių prieinamumu. Pareiškėjo siekis naudotis dirbtinio intelekto programa „ChatGPT“ iš esmės reiškia papildomos, įstatyme nenumatytos procesinės garantijos sukūrimą, nors tokios procesinės teisės užtikrinamos gynėjo institutu.3.8. Asmens teisė į gynybą nereiškia teisės pasirinkti bet kokias, jo subjektyviai pageidaujamas priemones šiai teisei įgyvendinti. Svarbu tai, ar teisė į gynybą yra realiai ir veiksmingai užtikrinama. Šiuo atveju gynėjo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime užtikrina pareiškėjui galimybę: ginčyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus; teikti prašymus; reikšti atsikirtimus; gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Todėl pareiškėjo teisė į gynybą nėra pažeidžiama vien dėl to, kad jam nesudaroma galimybė naudotis konkrečia technologine priemone.3.9. Panaikinti Rašto nėra jokio teisinio pagrindo. Skundžiamas Raštas priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų normomis, yra išsamus ir pagrįstas. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepagrįsti, deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo Rašto.3.10. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis suimtasis, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr.4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgiant į tai, teismai pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.3.11. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.3.12. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog tam tikri jo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai įtakojo jį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.3.13. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį įstatymų nustatyta tvarka tenka reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teikiančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nenustačius pareigūnų veiksmų neteisėtumo pareiškėjo atžvilgiu, jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.4. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais.5. Kalėjimų tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką Kalėjimų tarnybai pranešta.