Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7014-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas) J. P. (toliau – ir apeliantė, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 85 (aštuoniasdešimt penkių) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams, už tai, kad ji Vilnius, Naugarduko, 2026 m. vasario 23 d. 09 val. 33 min., vairuodama automobilį ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tokiais savo veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 20 punkto reikalavimą.Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) J. P. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos nutarimas pakeistas, pripažinta J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo, J. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas, nustatant jį 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas įvertino J. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. jos administracinius baustumus, teisės vairuoti transporto priemones būtinumą, nustatė, kad jokių aplinkybių, dėl ko teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų neproporcinga poveikio priemonė, kuri neteisingai paveiktų pažeidėjos ar su ja susijusių asmenų interesus, nėra. Kartu apylinkės teismas pripažino, jog J. P. tinkamai įvykdžius administracinį nurodymą ji galėjo išvengti administracinio poveikio priemonės paskyrimo, visgi, ir pati J. P. nebuvo rūpestinga. Nustačius J. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat įvertinus tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jai skiriamas pirmą kartą, padaryta išvada, jog paskirtas vidurkio dydžio 2 (dviejų) mėnesių administracinio poveikio priemonės terminas sumažintinas iki sankcijoje nustatytos minimalios trukmės, t. y. iki 1 (vieno) mėnesio. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, toks terminas ne tik atitiktų įstatymo nuostatas dėl administracinės poveikio priemonės skyrimo, bet ir būtų pakankamas siekiamų tikslų įgyvendinimui atitinkant teisingo pažeidimą padariusio asmens nubaudimo principą.