- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- BIK-460/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30772-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Eligijus Gladutis, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Algimantas Šindeikis
Kasacinio skundo Nr. DOK-2000/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30772-2022-8 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. K. (S. K.) gynėjo advokato Algimanto Šindeikio kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėjas advokatas A. Šindeikis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde cituojama teismų praktika dėl bendrininkavimo, bendravykdotojo, vykdytojo eksceso, priežastinio ryšio nustatymo, kaltės turinio atskleidimo, įrodymų vertinimo ir teigiama, kad apeliacinės instancijos netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai S. K. pripažino kaltu dėl asmens nužudymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde nurodoma, kad specialisto išvada nustatyta, jog nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaklo suspaudimas. Pagal specialisto išvadą galima daryti išvadą, kad kaklą galėjo suspausti tik vienas asmuo. Tačiau byloje surinkti įrodymai nepavirtina, kad nuteistasis S. K. būtų suspaudęs nukentėjusiojo kaklą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo kaklas galėjo būti suspaustas ir abiejų nuteistųjų veiksmais, yra grindžiama tik prielaida. Šis teismas neištyrė šio atskiro trauminio poveikio atlikimo galimybių vieno ar dviejų asmenų veiksmais. Byloje nustatyta tik tai, kad S. K. mušė nukentėjusįjį, tačiau mušimas sukėlė tik nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Todėl šie nuteistojo atlikti veiksmai negalėjo būti nukentėjusiojo mirties priežastimi, S. K. veiksmai nebuvo nukreipti į nukentėjusiojo gyvybės atėmimą. Be to, S. K. nesitarė su kitu nuteistuoju, kad nukentėjusysis bus nužudytas, jį pasmaugiant, šis veiksmas S. K. nebuvo tikėtinas. Todėl susiklosčiusi situacija laikytina kokybiniu vykdytojo ekscesu ir S. K. turėtų atsakyti tik už tai, ką apėmė jo tyčia – nužudyto asmens sveikatos sutrikdymą.
Specialistas patvirtino, kad nukentėjusiojo mirties priežastį galėjo sukelti kito nuteistojo V. V. veiksmai, tempiant nukentėjusiojo kūną iš vandens, apglėbus ranka. Tačiau tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nužudymas, kadangi nukentėjusiajam gyvybė buvo atimta neatsargiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo svarstyti klausimą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnį.
Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir BK 140 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad išvados dėl to, kad S. K. padarė minėtą nusikalstamą veiką, yra grindžiamos tik nukentėjusiojo R. M. parodymais bei specialisto išvadomis. Nė vienas įvykio vietoje buvęs asmuo nepatvirtino nukentėjusiojo mušimo fakto. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus reikia vertinti kaip nepatikimus, kadangi jis turi suinteresuotumą byloje – siekia žalos priteisimo. Be to, įvykį stebėjusių liudytojų parodymai yra skirtingi ir nenuoseklūs, šių prieštaravimų apeliacinės instancijos teismas nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad kitas nuteistasis V. V. galėjo daryti poveikį nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, kad būtų liudijama jo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas palikdamas nuteistajam S. K. pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ją netinkamai individualizavo, todėl paskirta bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas nevertino nuteistąjį S. K. teigiamai charakterizuojančių duomenų – yra socializuotas, šeimos žmogus, ja rūpinasi, auginantis ir išlaikantis du nepilnamečius vaikus, teigiamai charakterizuojamas tiek darbdavio, tiek vietinės tikinčiųjų bendruomenės, be to, tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų oficialiai dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, sąžiningai mokėjo mokesčius valstybei. Nuteistasis yra atlyginęs visą nukentėjusiesiems priteistą žalą ir bylinėjimosi išlaidas, todėl turėtų būti svarstomas dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-8-788/2018, 19 punktas, 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Todėl kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami ne teisiniais argumentais, o įrodymais nepagrįstomis versijomis, savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus ar netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį S. K. atžvilgiu, teigdamas, kad buvo netinkamai pritaikytos BK 129 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tačiau kasatoriaus nurodomas materialiosios teisės pažeidimas iš esmės grindžiamas apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika ir šio vertinimo pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginčijimu (kad nuteistasis turėjo tyčią nužudyti nukentėjusįjį, jis veikė bendrai kartu su kitu nuteistuoju atimant asmeniui gyvybę, egzistuoja priežastinis ryšys tarp nuteistojo atliktų veiksmų ir nukentėjusiojo mirties, nuteistasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą). Be to, keliamas klausimas dėl įrodymų pakankamumo ir atskirų įrodymų (nukentėjusiojo, liudytojų) patikimumo, nustatant S. K. kaltę, taip pat pateikiamas subjektyvus nustatytų faktų interpretavimas, išreiškiant savo nuomonę, į kokias konkrečiai aplinkybes apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti (vertinti), spręsdamas S. K. atsakomybės klausimą dėl nusikalstamų veikų padarymo. Tokiu būdu kasatorius siekia pakartotinio įrodymų vertinimo ir nuteistajam palankių faktinių aplinkybių nustatymo. Tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Vien formalus nesutikimas su nepalankiu teismų sprendimu nelaikytinas tinkamu kasacinio skundo argumentavimu. Taigi netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas nurodytas deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, o tai nepagrindžia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.
Pažymėtina, kad kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamai taikyto BK 129 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies yra analogiški nuteistojo S. K. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentams. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išsamiai išnagrinėjo ir įvertino, detaliai pasisakė dėl ginčijamų nusikalstamų veikų įrodytumo, atskleidė jų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius bei pateikė motyvuotas išvadas dėl aplinkybių, kurios pakartotinai ginčijamos kasaciniame skunde.
Kasatorius taip pat nesutinka su nuteistajam S. K. paskirta bausme, teigdamas, kad ji buvo netinkamai individualizuota ir kad jo atžvilgiu turėjo būti svarstoma BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo galimybė. Šiuo aspektu teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausiai nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalies) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-8-788/2018, 40 punktas).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, svarstė paskirtos bausmės švelninimo klausimą, įvertino ir aplinkybes, kurios nurodytos kasaciniame skunde, o nutarties 72–73 ir 75–86 punktuose pateikė motyvuotas išvadas, paaiškinančias, kodėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtą bausmę švelninti. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų neatitikimo įstatymo reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo S. K. gynėjo advokato Algimanto Šindeikio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.