Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja Zimbabvės pilietė F. R. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje (Pretorijoje) (toliau – ir Ambasada) 2024 m. liepos 25 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai F. R. M. buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. birželio 18 d. prašymą išduoti Šengeno vizą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad: Pareiškėja 2024 m. balandžio 9 d. pateikė specialios formos prašymą Ambasadai išduoti Šengeno vizą, 23 punkte pažymėjo kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas. Taip pat pateikė papildomą informaciją apie buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą – aplankyti savo sužadėtinį ir susituokti Lietuvoje, numatomo atvykimo datą – 2024 m. gegužės 18 d., išvykimo – 2024 m. liepos 7 d. Nurodė, jog kelionės ir pragyvenimo išlaidas padengs trečiasis suinteresuotas asmuo M. S.. Pridėjo paso kopiją, Šengeno kelionės draudimo sertifikatą ir draudimo specialiąsias sąlygas, skrydžio į Lietuvą (pirmyn ir atgal) dokumentus, taip pat sužadėtinio iškvietimą ir jo banko sąskaitos išrašą. Ambasada 2024 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą, užpildydama standartinę pranešimo apie atsisakymą išduoti vizą formą, kurioje pažymėjo, jog „Informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima“. Negavus vizos, į Pietų Afrikos Respubliką atvyko trečiasis suinteresuotas asmuo su savo šeimos nariais ir (duomenys neskelbtini), dalyvaujant artimiesiems, jie susituokė Pretorijoje, Pietų Afrikos Respublikoje (toliau – ir PAR). Pareiškėjos ir M. S. santuoka registruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėja 2024 m. birželio 18 d. vėl kreipėsi į Ambasadą, prašydama išduoti Šengeno vizą. Prašyme nurodė, jog yra susituokusi, pažymėjo kelionės tikslą – šeimos ir draugų lankymas. Pateikė papildomą informaciją apie buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą – aplankyti sutuoktinį, nurodė atvykimo datą – 2024 m. liepos 30 d., išvykimo – 2024 m. spalio 26 d., pridėjo paso kopiją, Santuokos sudarymo įrašą, diplomą, Šengeno kelionės draudimo sertifikatą ir draudimo specialiąsias sąlygas, skrydžio į Lietuvą (pirmyn ir atgal) dokumentus, taip pat sutuoktinio 2024 m. birželio 16 d. iškvietimą, jo banko sąskaitos išrašą. Ambasada 2024 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti vizą, pažymėjo priežastį, jog „kyla pagrįstų abejonių dėl jūsų ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui“. Pareiškėjos manymu, Sprendimas priimtas Ambasadai visiškai neįvertinus reikšmingų faktinių aplinkybių ir pateiktų duomenų bei dokumentų, neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, dėl to yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o pareiškėjos 2024 m. birželio 18 d. prašymas dėl vizos išdavimo – išnagrinėtas iš naujo. Tai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą atsisakymo išduoti vizą pagrindą.Pareiškėjos manymu, Sprendimo papildomose pastabose Ambasada turėjo konkrečiais faktais ir įrodymais pagrįsti, kodėl priimtas būtent toks Sprendimas, tačiau pateikė deklaratyvius teiginius. Sprendime nepaaiškinta, kokių faktinių aplinkybių ir pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu daromos išvados dėl neteisėtos imigracijos ir kt., kokie konkretūs kriterijai, kurių ji neatitinka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek teisės aktų normomis.Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes niekada nelegaliai nekirto jokios valstybės sienos, nelegaliai nebuvo kokioje nors užsienio valstybėje. Šengeno vizos pirmą kartą paprašė tik 2024 m. balandžio 9 d., norėdama atvykti pas sužadėtinį ir susituokti Lietuvoje. Tai, kad prašyme išduoti vizą pirmą kartą nurodyta informacija buvo visiškai teisinga, patvirtina vėlesni įvykiai – pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo susituokė PAR. Vestuvių ceremonijoje dalyvavo artimiausi žmonės iš abiejų sutuoktinių pusės. Jie iki šiol priversti bendrauti tik nuotoliniu būdu, nes M. S. negali vykti pas ją dėl darbo, o pareiškėja pas sutuoktinį dėl neišduodamos vizos. Be objektyvių priežasčių neišduodant pareiškėjai vizos, grubiai pažeidžiama pareiškėjos ir jos sutuoktinio teisė į šeimos gyvenimą. Pareiškėja niekada neketino neteisėtai imigruoti į Lietuvą. Gavusi vizą ir atvykusi į Lietuvą, pareiškėja ketino kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. būti tik legaliai. Užsienietei akivaizdu, jog Ambasada, priimdama ginčijamą Sprendimą, šių svarbių aplinkybių nevertino. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Ministerija atsiliepime nurodė, kad: Ambasados konsulinis pareigūnas, priimdamas Sprendimą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.Pareiškėja 2024 m. balandžio 9 d. Ambasadai pateikė prašymą. Pokalbio metu teigė, kad ruošiasi tradiciniam nuotakos išpirkimo ritualui „labola“ (duomenys neskelbtini). Paklausta, kodėl nori keliauti į Lietuvą ir būti Lietuvoje planuojamos „labola“ metu, rišlaus atsakymo nepateikė. Aiškino, jog planuoja susituokti Lietuvoje ir po to grįžti į Zimbabvę, laikyti egzaminus. Su M. S. susipažino internete, apie jį papasakoti daugiau negalėjo, žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad niekur nedirba, 2023 metais vasarą baigė Tambovo (Rusijos Federacija) medicinos institutą. Ambasados konsulinis pareigūnas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Užsienietė jo neskundė.Pareiškėja 2024 m. birželio 18 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus. Prašyme nurodė kelionės tikslą – lankyti šeimos, jos sutuoktinis – Lietuvos pilietis. Konsulinis pareigūnas, siekdamas tinkamai išnagrinėti prašymą, atliko pokalbį / interviu. Užsienietė, paklausta apie ryšius su kilmės (Zimbabvės) ar buvimo valstybe (PAR) paaiškino, kad banko sąskaitos ir nekilnojamojo turto neturi, išlaikoma šeimos, o dabar – sutuoktinio, gyvena PAR, tačiau leidimo čia gyventi neturi. Prašyme gyvenamąją vietą nurodė Zimbabvės Respubliką (duomenys neskelbtini), ryšius su kilmės valstybe patvirtinančių dokumentų nepateikė. Paklausta apie planuojamos kelionės į Lietuvą tikslus, atsakė, kad važiuoja kurti bendrą gyvenimą. Paklausta, ar domėjosi dėl galimybių dirbti Lietuvoje, pasakė, kad planuoja dirbti gydytoja. Konsuliniam pareigūnui tikslas „kurti bendrą gyvenimą“ ir domėjimasis darbo galimybėmis Lietuvoje sukėlė abejones dėl jos ketinimo išvykti iš Šengeno valstybių pasibaigus vizos galiojimo laikui, jei būtų išduota Šengeno viza. Konsulinis pareigūnas 2024 m. liepos 12 d. kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, kuris 2024 m. liepos 16 d. atsakė: „Rekomenduojame vizos neišduoti“.Konsulas Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje (toliau – ir N.VIS) N.VIS 2024 m. liepos 25 d. surašė sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą (toliau – ir N.VIS sprendimas), nurodė išsamius motyvus, priežastis ir pagrindus. Taip pat konsulinis pareigūnas surašė atskirą tos pačios dienos Sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. NEV87-21 (toliau – ir Sprendimas Nr. NEV87-21), kuriame perrašė N.VIS (Užsieniečių registro vizų modulis) surašyto sprendimo tekstą ir standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą formą, kurioje specialiu žymėjimu varnele pažymėjo pagrindą / priežastį atsisakymo išduoti Šengeno vizą. Pranešimas pareiškėjai įteiktas informuojant ją apie 2024 m. liepos 25 d. Sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Pagal Visų kodekso nuostatas apie sprendimą atsisakyti išduoti vizą ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant standartinę formą. Sprendimą priėmęs pareigūnas objektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą tenkinti. M. S. paaiškino, kad pareiškėja – jo sutuoktinė. Abu norėjo susituokti Lietuvoje, tačiau atsisakius išduoti Šengeno vizą, susituokė PAR (Pretorijoje), dalyvaujant abiejų artimiesiems. Po santuokos sudarymo, siekiant išspręsti atvykimo į Lietuvą klausimus, jis konsultavosi su Ministerija, Ambasada, Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas). Po antrojo sutuoktinės kreipimosi dėl vizos išdavimo, Ambasada vėl atsakė jai išduoti vizą, konkrečių sprendimo priežasčių nenurodė, tik sprendime pateikė papildomas pastabas apie sutuoktinės keliamą neteisėtos imigracijos grėsmę. M. S. 2024 m. liepos 25 d. kreipėsi elektroniniu laišku į Ambasadą, tačiau gavo atsakymą, jog konsulinių pareigūnų sprendimai dėl prašymo išduoti Šengeno vizą nėra komentuojami, taip pat šie sprendimai administracine tvarka neskundžiami ir neperžiūrimi. nesupranta, kodėl sutuoktinei vis atsisakoma išduoti vizą, nors nėra pagrindo, ir tokiu būdu sudaromos dirbtinos kliūtys jai atvykti į Lietuvą. Sutuoktiniai planavo, jog pareiškėja pirmiausia atvyks į Lietuvą, pažiūrės, kaip ji čia jaučiasi, jeigu viskas iš esmės tiks, kreipsis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, nes neplanavo, kad ji galėtų likti gyventi nelegaliai. Neatmeta galimybės, jog galėtų su pareiškėja gyventi ir ne Lietuvoje. Nesant jokių objektyvių priežasčių, sutuoktinei negaunant vizos ir negalint atvykti į Lietuvą, grubiai pažeidžiama jų teisė į šeimos gyvenimą.