- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-15
- Bylos Nr.
- A-438-207-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A.Ž.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VMI prie LR FM
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskr. VMI
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Giedrei Telksnienei, dalyvaujant pareiškėjai A.Ž., pareiškėjos atstovui A.A., atsakovo atstovui K.K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A.Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A.Ž. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Nustatė
3I.
Šalies argumentai
4Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu bei prašė pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-02-21 sprendimą Nr.6-42, kuriuo jai paskirta 55331 Lt PVM bauda bei sumažinti baudą iki 10 procentų nuo 184437 Lt apskaičiuotos PVM sumos, taip pat pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-02-21 sprendimą Nr.6-42 ir įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.10-2-634-06.
5Skunde pareiškėja nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog paskirta bauda turėtų būti sumažinta įvertinus tą aplinkybę, kad jos, pareiškėjos, įgaliotas asmuo J.A., faktinis įmonės savininkas apgaulingai vedė apskaitą bei klastojo dokumentus ir dėl to dabar vyksta ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu mokesčių administratorius tos aplinkybės, kad pareiškėjos atžvilgiu padarytas nusikaltimas, nepripažino svarbia ir nesutiko sumažinti paskirtos baudos.
6Pareiškėja taip pat nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalį mokesčių administratorius turi teisę stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Pareiškėjos manymu, mokesčių administratorius turi pagrindą sustabdyti nepriemokos išieškojimo procedūras iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.14-21-31463. Kitaip baudos išieškojimas gali būti nukreiptas į pareiškėjos turtą (butą), o ne į individualios įmonės turtą.
7Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
8Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjai buvo paskirta vidutinio dydžio bauda, įvertinus atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Tuo tarpu pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, negali būti pagrindu mažinti baudą. Taip pat atsakovas nurodė, kad baudos išieškojimas dėl kilusio mokestinio ginčo šiuo metu yra sustabdytas.
Žemesnės instancijos teismas
9II.
10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
11Teismas konstatavo, jog pareiškėjos įmonei yra apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 184437 Lt PVM. PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojui, kuris pažeidžia PVM apskaičiavimo ir mokėjimo į biudžetą tvarką skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo paskirta 55331 Lt PVM bauda, tai yra 30 procentų dydžio 184437 Lt apskaičiuotos PVM sumos. Teismo nuomone, paskirtos baudos dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, įvertinus atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kurių pareiškėja neginčija. Todėl teismas padarė išvadą, kad bauda paskirta pagrįstai ir tinkamo dydžio. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybes nėra pagrindas mažinti paskirtą baudą, nes įgaliotinio netinkamai atlikti veiksmai šiuo atveju nemažina įmonės savininkės atsakomybės turinio. Todėl šioje dalyje teismas pareiškėjos skundo netenkino.
12Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį kilus mokestiniam ginčui baudų išieškojimas sustabdomas. Atsakovas nurodė ir pareiškėja neginčija, kad šiuo metu išieškojimas yra sustabdytas ir priverstinis išieškojimas nevykdomas, todėl stabdyti išieškojimo pagrindo nėra. Tuo tarpu pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras pareiškėja įgys teisę jas ginčyti nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos skundas teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.
13III.
Šalies argumentai
14Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
15Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas ir tretysis suinteresuotasis asmuo prašo juos atmesti, atsiliepimus grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
17IV.
18Iš bylos matyti, kad pareiškėja neginčija jai priskaičiuotos mokestinės nepriemokos pagrįstumo ir teisėto. Pareiškėja tik kelia ginčą dėl baudos dydžio – 30 procentų, paskirto jai nuo 184437 Lt PVM mokestinės nepriemokos, kuri pinigine išraiška sudaro 55331Lt bei prašo sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl J.A. padarytos nusikalstamos veikos, padarytos jos įmonės atžvilgiu.
19Baudų skyrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnis, kurio 2 dalis nustato skiriamų, už šio įstatymo padarytus pažeidimus, baudų dydžius - nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos ir aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgta, individualizuojant baudos dydį, o būtent, konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
20Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo prasme, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, siekdamas gauti pajamų ir uždirbti tam tikro dydžio atlygį už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes, suteiktas paslaugas.
21Byloje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju yra A.Ž. personalinė įmonė. Todėl taikant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 4 dalies nuostatas, turi būti įvertinti A.Ž. personalinės įmonės, kaip ūkio subjekto, veiksmai atlikti priešingai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimams, o ne šio ūkio subjekto darbuotojų, ar įgaliotų asmenų veikti šio ūkio subjekto vardu veiksmai. Dėl šių priežasčių, apeliacinio skundo argumentai, kad žalą biudžetui padarė šio ūkio subjekto įgaliotas asmuo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo prasme, yra nereikšmingi, nes šio asmens veiksmai teisines pasekmes sukūrė A.Ž. personalinei įmonei.
22Byloje nustatyta, kad pareiškėjos įmonė, vykdydama pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamą veiklą, šio mokesčio nedeklaravo ir nemokėjo. Šie mokesčio mokėtojo veiksmai įrodo, kad šią veiką jis padarė tyčia, t. y. sąmoningai , siekdamas neigiamų pasekmių. Už šio pažeidimo padarymą yra paskirtas baudos vidurkis. Skirdamas šią baudą atsakovas atsižvelgė į lengvinančią aplinkybę – padarytų pažeidimų pripažinimą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad parenkant pareiškėjai baudos dydį, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 4 dalies nuostatos pažeistos nebuvo.
23Netenkintinas ir reikalavimas sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl J.A. padarytos nusikalstamos veikos, padarytos jos įmonės atžvilgiu.
24Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo taikymo prasme, šis pareiškėjos pareikštas reikalavimas yra nepriskiriamas mokestinių ginčų kategorijai.
25Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 145 ir 146 straipsnius mokestiniams ginčams ir kitiems ginčams dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų, nagrinėti yra nustatyta skirtinga tvarka ir sąlygos. Mokestiniams ginčams nagrinėti yra nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Mokestiniam ginčui pasiekus teisminę ginčo nagrinėjimo stadiją, atsakovu byloje yra traukiamas centrinis mokesčių administratorius.
26Kitų ginčų dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų, nagrinėjimo atveju, nėra nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra, šiuos sprendimus galima tiesiogiai skųsti teismui, atsakovu traukiant vietinį ar centrinį mokesčių administratorių, priklausomai nuo subjekto priėmusio sprendimą. Byloje duomenų, kad pareiškėja šiuo klausimu būtų kreipusis į vietinį mokesčių administratorių, nėra, nors pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą, priverstinio mokestinių nepriemokų išieškojimo klausimai yra priskirti vietinio mokesčių administratoriaus kompetencijai. Dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad toks ginčas tarp pareiškėjos ir vietinio mokesčių administratoriaus yra kilęs.
27Pažymėtina, kad pareiškėja turi teisę šį klausimą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka ir pradėjus priverstinio mokestinių nepriemokų išieškojimo procedūras, atitinkamą prašymą pateikdama tam mokesčių administratoriui, kuris priims sprendimą dėl priverstinio mokestinių nepriemokų išieškojimo.
28Dėl paminėtų priežasčių, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
Nutarė
30Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A.Ž. apeliacinį skundą atmesti.
31Nutartis neskundžiama.