Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2723/2026 Bylos Nr. BIK-625/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28197-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. S. ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis T. S. ir jo gynėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutartį ir bylą nutraukti, nenustačius, kad T. S. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; priteisti kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas.Kasatoriai skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nesivadovavo formuojama teismų praktika. Teismai, darydami išvadą dėl nuteistojo kaltės, visiškai neatsižvelgė į jo ir liudytojų parodymus, netinkamai vertino šiurkščius procesinius pažeidimus, padarytus ikiteisminio tyrimo metu. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, o ne patikimais įrodymais – apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados priešingos byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, dalis įrodymų neįvertinta, įrodymų analizė atlikta neobjektyviai, nenurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti išteisinantys įrodymai. Teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, įtvirtinančias nekaltumo prezumpciją, nes nuteistojo kaltė grindžiama išimtinai nukentėjusiojo parodymais ir parodymo atpažinti protokolais, kurie buvo gauti šiurkščiai pažeidžiant procesines teisės normas ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (liudytojų parodymams). Tokiu būdu baudžiamąją bylą nagrinėję teismai netinkamai vadovavosi in dubio pro reo principu, pagal kurį visi neaiškumai bei netikslumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai, nepakankamai motyvavo savo sprendimus.Kasacinį skundą atsisakytina priimti.Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorių teiginiai, susiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, grindžiami žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu. Kasaciniame skunde yra atkartojami apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, o tai rodo, kad kasaciniu skundu prašoma kasacinės instancijos teismo dar kartą tikrinti skundo argumentus atliekant bylos įrodymų vertinimą. Kasaciniame skunde deklaratyviai keliamos abejonės dėl atskirų įrodymų vertinimo nėra pagrįstos konkrečiomis žemesnės instancijos teismų padarytomis baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo klaidomis. Tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Kadangi kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,