Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų pareiškimu ištirti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2026 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V1-40 patvirtinto Vertinimo ataskaitų registravimo ir teikimo suinteresuotiems asmenims tvarkos aprašo, 2026 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V1-42 patvirtintų Skundų ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitų nagrinėjimo taisyklių ir 2026 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V1-46 patvirtinto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų funkcijų vykdymo tikrinimo tvarkos aprašo nuostatų teisėtumą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2026 m. balandžio 30 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų (toliau – ir Rūmai, pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnį pateiktas abstraktus pareiškimas ištirti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2026 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V1-40 patvirtinto Vertinimo ataskaitų registravimo ir teikimo suinteresuotiems asmenims tvarkos aprašo (toliau – ir VAIS aprašas), 2026 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V1-42 patvirtintų Skundų ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitų nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės) ir 2026 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V1-46 patvirtinto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų funkcijų vykdymo tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Rūmų priežiūros aprašas) nuostatų teisėtumą.Pareiškimas neatitiko visų ABTĮ nustatytų tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas pareiškėjui.2026 m. gegužės 28 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas pareiškimas, kuriame prašoma:pripažinti, kad Tarnybos direktoriaus 2026 m. kovo 30 d. įsakymais Nr. V1-40 ir Nr. V1-42 bei 2026 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V1-46 patvirtinti VAIS aprašas, Skundų nagrinėjimo taisyklės ir Rūmų priežiūros aprašas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir TPĮ) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principui, 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintam teisėkūros efektyvumo principui, taip pat 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 9 straipsnio 5 dalies, 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 4 dalies reikalavimams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 patvirtintos Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodikos 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nustatytoms pareigoms; pripažinti, kad VAIS aprašo 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 11.2.6 (dalis dėl kvalifikacijos pažymėjimo numerio), 11.2.8, 11.2.9, 11.2.10, 11.2.12, 11.2.15, 11.2.16 ir 11.2.17 (dalis dėl vertės pagrindo, mato vieneto ir valiutos) punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo (toliau – ir Privalomojo vertinimo įstatymas) 7 straipsnio 1 daliai, 10 straipsnio 1 daliai ir 11 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 8 punktui, 35 straipsnio 1 daliai bei pagal VAĮ 31 straipsnio 2 dalį taikomo Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 patvirtinto Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo (toliau – ir Optimizavimo gairių aprašas) 5.9, 6.6, 6.9 ir 7.2 punktams, Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, 46 straipsnio 3 daliai bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos, nulla poena sine lege, proporcingumo ir draudimo veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus) reikalavimams;pripažinti, kad VAIS aprašo 11.5 punktas prieštarauja Privalomojo vertinimo įstatymo 7 straipsnio 3 daliai, 10 straipsnio 1 daliai ir 11 straipsnio 1 dalies 9 punktui, VAĮ 3 straipsnio 8 punktui, 35 straipsnio 1 daliai bei pagal VAĮ 31 straipsnio 2 dalį taikomo Optimizavimo gairių aprašo 5.9, 6.9 ir 7.2 punktams, Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos, proporcingumo ir draudimo veikti ultra vires reikalavimams;pripažinti, kad Skundų nagrinėjimo taisyklių 38 punktas prieštarauja Privalomojo vertinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktui, VAĮ 3 straipsnio 2, 8 ir 10 punktams, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 566 straipsnio 1 daliai bei pagal VAĮ 31 straipsnio 2 dalį taikomo Optimizavimo gairių aprašo 6.9 ir 7.2 punktams, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos, proporcingumo ir draudimo veikti ultra vires reikalavimams;pripažinti, kad Rūmų priežiūros aprašo 2.1 punktas prieštarauja Privalomojo vertinimo įstatymo 5 straipsnio 5 daliai ir 8 straipsnio 2 dalies 2 punktui, VAĮ 3 straipsnio 8 punktui, 331 straipsnio 3 daliai ir 33 straipsnio 12 daliai bei pagal VAĮ 31 straipsnio 2 dalį taikomo Optimizavimo gairių aprašo 6.9, 7.2 ir 7.3 punktams, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos, teisinio tikrumo, proporcingumo ir draudimo veikti ultra vires reikalavimams;pripažinti, kad Rūmų priežiūros aprašo 2.2 punktas prieštarauja Privalomojo vertinimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktui, VAĮ 3 straipsnio 8 punktui bei pagal VAĮ 31 straipsnio 2 dalį taikomo Optimizavimo gairių aprašo 6.6, 6.9 ir 7.2 punktams, Konstitucijos 35 straipsniui bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos, proporcingumo ir draudimo veikti ultra vires reikalavimams;pripažinti, kad Rūmų priežiūros aprašo 16 punktas prieštarauja Privalomojo vertinimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktui, VAĮ 3 straipsnio 10 punktui bei pagal VAĮ 31 straipsnio 2 dalį taikomo Optimizavimo gairių aprašo 6.9 ir 7.13 punktams, Konstitucijos 35 straipsniui bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam proporcingumo reikalavimui;pripažinti, kad Rūmų priežiūros aprašo 18 punktas prieštarauja Privalomojo vertinimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir 3 daliai, VAĮ 3 straipsnio 4, 8 ir 10 punktams, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei pagal VAĮ 31 straipsnio 2 dalį taikomo Optimizavimo gairių aprašo 7.2, 7.3 ir 7.14 punktams, Konstitucijos 35 straipsniui bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisinio tikrumo, proporcingumo ir draudimo veikti ultra vires reikalavimams.Patikslintame pareiškime taip pat suformuluotas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Privalomojo vertinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiek, kiek jis nenustato aiškių Tarnybos vykdomos Rūmų funkcijų priežiūros apimties, pagrindų, kriterijų ir procedūrinių garantijų bei nesuteikia tiesioginio įgaliojimo Tarnybai reglamentuoti šios priežiūros tvarką poįstatyminiu teisės aktu, ir Privalomojo vertinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje numatyti Tarnybos nurodymai yra neapribotos apimties ir nenustatyta jų ginčijimo tvarka, atitinka Konstitucijos 35 straipsnį ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius teisinio tikrumo bei teisinio aiškumo reikalavimus.Be to, pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VAIS aprašo 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 11.2.6 (dalies dėl kvalifikacijos pažymėjimo numerio), 11.2.8, 11.2.9, 11.2.10, 11.2.12, 11.2.15, 11.2.16, 11.2.17 (dalies dėl vertės pagrindo, mato vieneto ir valiutos) ir 11.5 punktų bei Skundų nagrinėjimo taisyklių 38 punkto dalies „Jei Vertintojų rūmai per 10 darbo dienų nuomonės nepateikia, laikoma, kad jie pritarė AVNT patikrinimo akte nurodytoms išvadoms“ galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas norminėje administracinėje byloje.Pareiškėjas taip pat suformulavo prašymą priteisti visas Rūmų patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas, kurių dydis ir pagrindžiantys dokumentai bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateikto patikslinto pareiškimo turinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartyje nustatytų ir išsamiai išdėstytų pirminio pareiškimo trūkumų kontekste, negali prieiti prie išvados, kad pareiškėjas pašalino nurodytus trūkumus, kurie laikytini esminiais, kadangi trukdo teismui tiksliai nustatyti bei apibrėžti šios administracinės bylos dalyką ir pagrindą, t. y. norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Nors patikslintame pareiškime dėstomos abejonės dėl prašomų ištirti nuostatų teisėtumo lyginant su pirminiu pareiškimu yra labiau išplėtotos, be kita ko, nurodant papildomas aukštesnės galios teisės aktų nuostatas, kurioms kvestionuojamų normų atitiktį prašoma patikrinti, tačiau įvertinus patikslintame pareiškime dėstomų argumentų turinį darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės neatsižvelgė į 2026 m. gegužės 6 d. nutartyje teismo nurodytus abstrakčiam pareiškimui dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo keliamus reikalavimus bei šių reikalavimų kontekste nustatytus konkrečius pareiškimo trūkumus, kurių teisėjų kolegija šioje nutartyje nebekartoja.Pareiškėjas patikslintame pareiškime taip ir neatskleidė bei išsamiais ir aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais nepagrindė savo konkrečios teisinės pozicijos, rodančios ryšį ir galimą tiesioginį norminį konfliktą tarp kvestionuojamų normų bei aukštesnės galios teisės aktų nuostatų reikalavimų, kurių atitikčiai prašoma ištirti šias normas. Dalis pareiškime dėstomų argumentų yra arba pernelyg abstraktūs, iš esmės apsiribojant bendro pobūdžio teiginiais, neįvertinant tyrimui reikšmingų aktualaus teisinio reguliavimo aspektų ir išsamiai bei visapusiškai neatskleidžiant tiek prašomų ištirti, tiek aukštesnės galios teisės aktų nuostatų turinio, jų loginio ryšio, arba grindžiami pareiškėjo subjektyviomis aukštesnės galios teisės aktų interpretacijomis (pvz., dėl 1–3 reikalavimų; dėl 4 reikalavimo dalies, kiek tai susiję su tam tikro termino (apskritai) nustatymu Rūmų nuomonei pateikti ir tokios nuomonės nepateikimo per nustatytą terminą teisinėmis pasekmėmis; dėl 5–8 reikalavimų, kiek tai susiję su atsakovo kompetencija įtvirtinti kvestionuojamas nuostatas ir tikrinimo dažnumo kriterijų bei Tarnybos nurodymų ir rekomendacijų teikimo Rūmams (ne)apibrėžtumu), patikslintame pareiškime taip pat nepasisakoma ir lieka neįvertintos visos su kvestionuojamų normų priėmimu susijusios reikšmingos aplinkybės (kiek tai susiję su pareiškėjo keliamomis abejonėmis dėl prašomų ištirti aktų priėmimo procedūros), o kita dalimi argumentų (pvz., dėl 3 ir 5–8 reikalavimų dalies, susijusios su atitikties proporcingumo principui vertinimu; dėl 4 ir 7 reikalavimų dalies, siejamos su nustatyta konkrečia termino trukme) iš esmės keliami kvestionuojamo teisinio reguliavimo politinio ir (ar) ekonominio tikslingumo klausimai (ypač, kiek tai susiję su Tarnybos ir Rūmų veiklos modeliu bei jų tarpusavio kompetencijos pasiskirstymu), kurių administracinis teismas nevertina (ABTĮ 3 str. 2 d.).Apskritai, kaip jau buvo akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartyje, iš pareiškime (taip pat patikslintame pareiškime) dėstomų argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pačiame Privalomojo vertinimo įstatyme, kurį įgyvendinant buvo priimti prašomi ištirti aktai, įtvirtintu Tarybos ir Rūmų veiklos modeliu bei jų kompetencijos pasiskirstymu, tačiau administraciniams teismams nėra priskirta pagal abstrakčius pareiškimus tirti įstatymų teisėtumą. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalį, būtent Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Atitinkamai ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, o pagrindas administraciniam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį yra tik tada, jeigu tas įstatymas turėtų būti taikomas konkrečioje byloje.ABTĮ 116 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartyje nustatytų trūkumų, pateiktas pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d., 116 str. 1 d.).