Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2026 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 26S44532, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2026 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 26S49957, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad: Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ketina ir toliau gyventi bei dirbti Lietuvoje pagal galiojančius darbo santykius. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2019 m. kovo 21 d, t. y. beveik 7 metus ir neturi jokių nusižengimų. Tačiau Sprendimu 1 atsakovas nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2026 m. sausio 28 d. išvada Nr. 18-894 (toliau – ir Išvada), kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, jog dirbo Baltarusijos įmonėje. Sprendimas 1 priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjus reikšmingų aplinkybių dėl jo individualios situacijos, neatlikus jokio savarankiško vertinimo, nesprendžiant klausimo dėl realios grėsmės. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas atliko administravimo ir (ar) vadovavimo funkcijas Baltarusijos įmonėje, t. y. kad pareiškėjo priimami tam tikri sprendimai būtų susiję su valstybės tarnybos funkcijų vykdymu. Pareiškėjas dirbo vairuotoju, o ši pareigybė nepriskiriama prie valdymo ar administravimo funkcijų vykdymo. Tokio pobūdžio pareigos nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas privalėjo būti ar buvo lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikė Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei ar karinei organizacijai.Nors Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą apie tai, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką, minėtoje Išvadoje nėra duomenų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti asmens grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas galėjo organizuoti užsieniečio apklausą žodžiu, tačiau pareiškėjas nebuvo iškviestas į žodinę apklausą Migracijos departamente jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti papildomų paaiškinimų dėl jo darbo, profesijos ir vykdytų pareigų, taip pat nebuvo gauta įrodymų iš kitų institucijų. Migracijos departamentas, remdamasis išimtinai tik VSD Išvada, priėmė ginčijamą Sprendimą 1, nevertinęs daugiau kitų duomenų.Sprendimas 1 negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Sprendimas 1 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai, netinkamai taikytos materialiosios ir proceso teisės normos, nukrypta nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos teismų praktikos. Kartu su Sprendimu 1 naikintinas ir Sprendimas 2, kuriuo atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas daugiau kaip 20 metų dirbo valstybiniame Baltarusijos Respublikos sektoriuje, t. y. valstybės institucijose, kuriose, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai. Reikalavimas, jog pareiškėjas turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas, ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar tarnavę Baltarusijos Respublikos ginkluotosiose pajėgose. Taip pat VSD Išvadoje minima, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Pareiškėjas negalėtų laisvai grįžti į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, jei jis viešai demonstruotų tikrą nelojalumą Baltarusijos valdžiai.Priimant Sprendimą 1 buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, taip pat įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės. Šiuo metu pareiškėjas dirba Lietuvoje vairuotoju, 3 savaitėm grįžta į Baltarusiją, kur gyvena jo šeima, Lietuvoje giminių neturi. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad jis Lietuvoje įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, taip pat pareiškėjas periodiškai grįžta į kilmės šalį, todėl jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra vien tik ekonominiai ir nelaikytini ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.Ginčijamuose Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Visapusiškai įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertinimą, taip pat remiantis neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:Sprendimai priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus bei susiklosčiusią geopolitinę situaciją.VSD Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. (duomenys neskelbtini).Pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai, nepriklausomai nuo vykimo tikslo, kelia papildomų rizikų ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju, kaip buvusiu valstybės įmonės darbuotoju. Migracijos departamento Sprendimai yra priimti nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų ir įvertinus visas individualias aplinkybes, susijusias su pareiškėju. Viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Priešingai negu teigia pareiškėjas, atsakovas atliko ir savo savarankišką vertinimą, atsižvelgdamas į duomenų visumą. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei.