Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2577/2026Bylos Nr. BIK-590/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36306-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. S. kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo.Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 4 dalies, dėl kurių buvo suvaržytos kasatoriaus kaip nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad mokėjimo kortelė jam (kasatoriui) buvo perduoda nukentėjusiojo pavedimu, nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį. Žemesnės instancijos teismai nepateikė motyvuotų išvadų dėl kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuoti kriterijų atribojant sukčiavimą nuo civilinio delikto. Apeliacinės instancijos teismas pripažinęs, kad jis (kasatorius) nukentėjusiajam priklausančią banko mokėjimo kortelę įgijo teisėtai, tačiau naudojosi didesne apimti nei buvo sutarta su nukentėjusiuoju, nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.