Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2601Bylos Nr. eCIK-808/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00487-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 21 d. paduotu atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokuteka“ ir atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokuteka“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįstai išskaičiuotų sumų priteisimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, bei pagal atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokuteka“ dėl nuostolių atlyginimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje „Liberty Mutual Insurance Europe SE“, atstovaujamas įgaliotos atstovės uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“.Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nusprendė pripažinti atsakovo atliktą viešojo pirkimo sutarties CPO Nr. CPO328461 nutraukimą nuo 2025 m. kovo 28 d. neteisėtu; pašalinti ieškovę iš nepatikimų tiekėjų sąrašo; kitą ieškinio dalį atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutartį bei išspręsti ginčą iš esmės – atsakovo priešieškinį tenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Teismai pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinių santykių šalies teisę į nuostolių atlyginimą kitai sutarties šaliai pažeidus sutartį, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 2 dalį, 6.256 straipsnio 2 dalį,Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, o tai kartu lėmė ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vienašalio sandorio (pranešimo apie sutarties nutraukimą) teisines pasekmes, o konkrečiai – CK 1.63 straipsnio 4 dalies, 6.218 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Teismai pripažino sutarties vienašalį nutraukimą inicijuojančios šalies teisę vienašališkai modifikuoti tokio pranešimo teisines pasekmes. Tokiu būdu teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią, šalis, nesilaikanti savo pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą nustatytos jos laikymosi tvarkos ir toliau vykdanti sutartį, praranda teisę remtis tokiu pranešimu nutraukiant sutartį ir privalo inicijuoti naują sutarties nutraukimo procedūrą, laikydamasi nustatytos tvarkos. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tiekėjų įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 1 dalį. Teismai, pripažinę ieškovės sutarties nutraukimą teisėtu ir pirmesniu viena diena, o atsakovo sutarties nutraukimą atitinkamai dėl to neteisėtu, nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl išbraukimo iš nepatikimų tiekėjų sąrašo. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnį) bei reglamentuojančias pirkimo sutarties keitimą jos galiojimo laikotarpiu (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Teismai, pripažindami atsakovo sutarties pažeidimą, laikė, kad sutarties įkainių indeksavimą galima taikyti nuo pat sutarties sudarymo. Tokiu būdu teismai supainiojo du skirtingus sutarties vykdymo klausimus: kaip apskaičiuoti dydį, kuriuo turi būti perskaičiuojami sutarties įkainiai; kokiu sutarties vykdymo momentu įkainiai gali būti perskaičiuoti ir faktiškai taikomi. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakoma. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.