Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisme taip pat buvo gautas ieškovių UAB „V holding“ ir UAB „Vestartus“ pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Ecso“ iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-2201-863/2026). Ieškovės nurodė, kad yra UAB „Ecso“ kreditorės. UAB „Vestartus“ atsakovė yra skolinga už patalpų, kuriose vykdo veiklą, nuomą; nemokumo proceso inicijavimo dieną (2026 m. balandžio 15 d.) UAB „Ecso“ pradelsta skola buvo 416 083,27 Eur. Kadangi nuomos santykiai toliau tęsiasi (nes UAB „Ecso“ vengia išsikraustyti iš nuomojamų patalpų ir toliau didina skolą), pareiškimo pateikimo dieną skola sudaro jau 517 686,90 Eur, iš kurios didžioji dalis (422 687,37 Eur) yra jau pradelsta. UAB „V holding“ atsakovė yra skolinga už konsultavimo paslaugas; nemokumo proceso inicijavimo dieną (2026 m. balandžio 15 d.) UAB „Ecso“ pradelsta skola buvo 31 097 Eur, o kadangi paslaugos toliau teikiamos, pareiškimo pateikimo dieną yra išrašyta ir neapmokėta dar viena sąskaita, todėl iš viso skola yra 46 645,50 Eur, iš kurios didžioji dalis (2/3) jau pradelsta. Anot ieškovių, atsakovė jau ilgą laiką nevykdo mokėjimų ir didina skolą: paskutinis mokėjimas UAB „V holding“ buvo atliktas 2026 m. vasario 20 d., o UAB „Vestartus“ – 2025 m. lapkričio 27 d. Vien aplinkybė, kad atsakovė turi tokio dydžio skolą patalpų, kuriose vykdo vienintelę pajamas generuojančią veiklą, nuomotojai UAB „Vestartus“, rodo, kad ji yra nemoki. Ieškovės atkreipė dėmesį į atsakovės 2024 metų finansinės atskaitomybės duomenis, iš kurių matyti, kad 2024 metų pabaigoje UAB „Ecso“ turėjo net 24 049 918 Eur skolų, kurių didžioji dalis trumpalaikės (tikėtina – pradelstos) – 17 776 812 Eur; vien per 2024 metus UAB „Ecso“ patyrė 4 536 634 Eur nuostolį. Ieškovių žiniomis, UAB „Ecso“ padėtis šiuo metu yra dar blogesnė – bendrovė neatsiskaito su kreditoriais, nemoka net už elektrą, taip pat, net ir už gamybinių patalpų nuomą nuomotojai UAB „Vestartus“. Ieškovių vertinimu, šios aplinkybės patvirtina atsakovės nemokumą ir negyvybingumą.

Atsakovė kreditorius suskirstė į tris pagrindines grupes. Pirmąją sudaro finansų įstaigos, kurių reikalavimai viršija 12,5 mln. Eur, didžiausias kreditorius – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (toliau – EBRD) su daugiau kaip 11 mln. Eur finansiniu reikalavimu. Šie kreditoriai iš esmės neprieštarauja restruktūrizavimo procesui. Antrąją grupę sudaro tarpusavyje susijusios bendrovės – UAB „Vestartus“, UAB „Motecha“, UAB „V holding“ ir UAB „Legion Team Holding“, kurių finansiniai reikalavimai sudaro apie 500 000 Eur. Būtent ši kreditorių grupė aktyviausiai siekia bendrovės bankroto proceso, nors bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini. Trečiąją grupę sudaro kiti kreditoriai – žaliavų tiekėjai, paslaugų teikėjai, elektros energijos tiekėjai ir kt., tarp kurių didžiausią finansinį reikalavimą turi UAB „Ignitis“ (daugiau kaip 1 mln. Eur). Atsakovė tikisi, kad šie kreditoriai pritars restruktūrizavimo planui, įvertinę bendrovės veiklos perspektyvas.

Atsakovė pažymėjo, kad įsipareigojimai darbuotojams ir valstybei nėra pradelsti, o tik atspindi einamuosius mokėjimus, kurie vykdomi per nustatytus terminus. Bendrovės skolos nėra nuolatinės ar įsisenėjusios – pašalinus EBRD kreditą iš pradelstų įsipareigojimų, apie 70 proc. skolų kreditoriams nėra pradelstos, o didžioji dalis pradelstų įsipareigojimų vėluoja ne ilgiau kaip 30 dienų. Tik 6,5 proc. įsipareigojimų yra pradelsti ilgiau nei 180 dienų. Todėl bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini, ji turi realias veiklos tęstinumo galimybes, taigi, jai turėtų būti taikomas restruktūrizavimo, o ne bankroto procesas.

Bendrovės finansiniai sunkumai atsirado dėl objektyvių verslo aplinkybių, tačiau veikla išlieka perspektyvi. Bendrovė įkurta 2009 metais, iš pradžių užsiėmė antrinių žaliavų surinkimu ir paruošimu perdirbimui, o nuo 2015 metų pradėjo plastiko perdirbimo ir granulių gamybos veiklą. Atsakovė veikia specializuotoje rinkoje, užimą didelę jos dalį ir anksčiau generavo pelną: 2021 metų pajamos siekė 17 mln. Eur, pelnas – 2,5 mln. Eur, o 2022 metų pajamos išaugo iki 26 mln. Eur, pelnas – 5,7 mln. Eur. Finansiniai sunkumai prasidėjo dėl nepalankios plastiko rinkos situacijos, didelių investicijų į naują įrangą, kurios nepasiekė planuoto efektyvumo, be to, gamybos sutrikimų ir išaugusių veiklos sąnaudų. 2023 metais bendrovės pajamos sumažėjo iki 16 mln. Eur, patirti 480 000 Eur nuostoliai, o 2024 metų pajamos buvo 13,3 mln. Eur, nuostoliai – apie 4,4 mln. Eur. 2025 metų pajamos padidėjo iki 15,8 mln. Eur, tačiau bendrovė vis tiek patyrė apie 4,2 mln. Eur nuostolius. Bendrovės veiklos rezultatus reikia vertinti ne tik pagal grynąjį pelną ar nuostolį, bet ir pagal EBITDA bei pinigų srautus. Bendrovės nuostolius lėmė kritusios plastiko granulių kainos rinkoje, nepasiteisinęs investicinis projektas ir išaugusios fiksuotos bei kintamosios sąnaudos. Be to, padidėjo draudimo išlaidos (nuo 150 000 Eur iki 500 000 Eur per metus), atsirado papildomos patalpų nuomos sąnaudos (apie 720 000 Eur per metus), išaugo darbo užmokesčio, elektros energijos ir atliekų utilizavimo kaštai.

Restruktūrizavimo procesas leistų stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį: būtų sustabdytas netesybų ir palūkanų skaičiavimas; apribotas priverstinis skolų išieškojimas; apsaugotas bendrovės turtas ir sudarytos sąlygos atkurti apyvartines lėšas bei iš veiklos pajamų atsiskaityti su kreditoriais.

Atsakovė yra gyvybinga, nes toliau vykdo veiklą, gauna pajamas ir turi realias veiklos tęstinumo perspektyvas. 2025 metais jos pajamos buvo 15,8 mln. Eur (apie 20 proc. daugiau nei 2024 metais). Kadangi sutartys su klientais nėra nutrauktos, atsakovė prognozuoja pajamų augimą: 2026 metais – apie 17,7 mln. Eur, 2027 metais – 19,3 mln. Eur, o vėlesniais metais iki 23,1 mln. Eur. Numatoma, kad nuo 2028 metų bendrovė vėl taps pelninga ir generuos apie 750–769 000 Eur metinį pelną. Bendrovė turi visą veiklai reikalingą turtą, įrangą, gamybos priemones ir pakankamą darbuotojų skaičių – apie 120 darbuotojų, todėl yra visos sąlygos tęsti ūkinę komercinę veiklą. Restruktūrizavimo plano projekte pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė valdo visą plastiko atliekų perdirbimui ir LDPE granulių gamybai reikalingą infrastruktūrą. Atsakovė šiuo metu vėluoja atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais, tačiau nėra pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, valstybės biudžetui ar socialinio draudimo fondui. Tiekėjams susidariusios skolos nėra nuolatinio pobūdžio ir sudaro tik dalį bendrų įsipareigojimų, jos finansinė padėtis nėra kritinė, nes bendrovė vykdo veiklą, generuoja pajamas, turi pakankamus išteklius veiklai tęsti, o restruktūrizavimo priemonės leistų atkurti finansinį stabilumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Nėra teisinių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti – bendrovė nėra likviduojama dėl bankroto ir jai netaikomi kiti apribojimai.

Bendrovės akcininkai patvirtino vadovo parengtą restruktūrizavimo plano projektą, taip išreikšdami siekį išsaugoti bendrovės veiklą ir užtikrinti atsiskaitymą su kreditoriais. Parengtas restruktūrizavimo plano projektas atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Nemokumo valdymo tarnybos rekomendacijas. Pateiktas restruktūrizavimo plano projektas yra orientacinis dokumentas, kuriame nurodytos pagrindinės finansinių sunkumų įveikimo priemonės, o konkretūs įgyvendinimo veiksmai, atsiskaitymo su kreditoriais tvarka ir terminai būtų nustatyti galutiniame restruktūrizavimo plane, suderintame su kreditoriais. Restruktūrizavimo plano projekte pateiktos prognozės ir skaičiavimai yra pagrįsti faktiniais bendrovės finansiniais duomenimis (apskaitos dokumentais, finansinėmis ataskaitomis, apyvartos ir pirkimų–pardavimų duomenimis), kurie patvirtina, kad numatytos priemonės yra realios ir gali padėti įveikti finansinius sunkumus bei atkurti mokumą.

Nėra nė vienos JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurios restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Vien tai, kad bendrovė šiuo metu negali iš karto įvykdyti visų įsipareigojimų, nereiškia bendrovės nemokumo, trukdančio restruktūrizavimo procesui. Bendrovė faktiškai vykdo veiklą, moka darbo užmokestį ir mokesčius daugiau kaip 100 darbuotojų, vykdo didžiąją dalį einamųjų įsipareigojimų kreditoriams. Pateiktas veiklos planas rodo realią galimybę atkurti bendrovės mokumą ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Įgyvendinama restruktūrizavimo planą bendrovė ketina padengti daugiau kaip 50 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų, o kitą dalį refinansuoti termino pabaigoje. Konkretūs atsiskaitymo terminai ir tvarka būtų nustatyti galutiniame restruktūrizavimo plane, suderintame su kreditoriais.

Atsakovė pabrėžė socialinę veiklos tęstinumo reikšmę – bendrovėje dirba daugiau kaip 100 darbuotojų, kurių mėnesinis darbo užmokesčio fondas apie 400 000 Eur. Bankroto proceso atveju darbuotojai prarastų darbo vietas, o valstybei tektų daugiau kaip 1 mln. Eur išmokų darbuotojams našta. Todėl restruktūrizavimo procesas yra tinkamesnė priemonė nei bankroto procesas, nes leistų išsaugoti bendrovės veiklą, darbo vietas ir atsiskaityti su kreditoriais.

Sklandžiam bendrovės veiklos vykdymui restruktūrizavimo proceso metu jai būtina užtikrinti galimybę atlikti einamuosius mokėjimus iki 759 000 Eur per mėnesį. Ši suma apskaičiuota pagal realiai patirtų išlaidų analizę ir yra būtina normaliai bendrovės ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Atsakovė prašė esminėmis pripažinti su UAB „Vestartus“ sudarytas 2022 m. spalio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. nuomos sutartis, nes nuo jų priklauso galimybė toliau naudotis gamybinėmis patalpomis. Visa bendrovės gamybinė įranga yra sumontuota šiose patalpose, o dėl veiklos specifikos, įrangos pobūdžio ir patalpų pritaikymo kitose patalpose veiklos tęsti praktiškai nebūtų įmanoma arba tai pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų. Todėl patalpų išsaugojimas yra būtina restruktūrizavimo sėkmės sąlyga. Šiuo metu vyksta ginčas dėl minėtų nuomos sutarčių nutraukimo (civilinė byla Nr. e2-1528-994/2026), nuomotojas siekia nutraukti nuomos sutartis ir iškeldinti atsakovę. Atsakovė taip pat prašė esmine pripažinti su akcine bendrove (toliau – AB) ESO sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį Nr. 086883-50420/130152, kadangi elektros energija yra būtina gamybinei veiklai vykdyti, pajamoms gauti ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimui užtikrinti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad neprieštarauja ieškovės ,,Greentech S. A.“ pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai.

Teismas nepagrįstai laikė atsakovę gyvybinga, nes įvertino tik veiklos tęsimą ir pajamų dydį, tačiau neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad bendrovės veikla yra nuostolinga. Atsakovės veikla neleidžia generuoti lėšų kreditorių finansiniams reikalavimams vykdyti, todėl nėra tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta gyvybingumo sąlyga.

Atsakovė patiria nuostolius ne dėl trumpalaikių veiklos sutrikimų, o dėl esminio veiklos modelio trūkumų. Atsakovės finansiniai rezultatai rodo nuolatinį nuostolingumą: 2024 metais patirta apie 4,7 mln. Eur nuostolių; 2025 metais – apie 4,27 mln. Eur nuostolių; 2026 metų pirmąjį ketvirtį – beveik 1,94 mln. Eur nuostolių. Todėl atsakovė nėra pajėgi generuoti pakankamą lėšų kiekį finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

Problema nėra vien per didelės administracinės ar fiksuotos sąnaudos, kurias būtų galima sumažinti restruktūrizavimo proceso metu. Pagrindinė bendrovės veikla generuoja neigiamą bendrąjį pelną, t. y. pajamos nepadengia parduodamos produkcijos savikainos: 2024 metais bendrasis pelnas buvo neigiamas; 2026 metų pirmąjį ketvirtį taip pat užfiksuotas neigiamas bendrasis pelnas. Tai rodo sisteminį veiklos ydingumą – didinant veiklos apimtis būtų didinami ir kreditorių nuostoliai.

Restruktūrizavimo plane pateiktos prognozės yra pernelyg optimistinės ir neatitinka faktinių bendrovės veiklos rezultatų. Net pagal pačios atsakovės prognozes restruktūrizavimo metu bendrovė išliktų nuostolinga, o pirmieji pelningi metai būtų tik vėlesni. Todėl nėra pagrindo manyti, kad restruktūrizavimo proceso metu atsakovė galės sukaupti pakankamai lėšų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės veiklos pagerėjimą ir gyvybingumą, remdamasis atsakovės deklaruotu EBITDA rodikliu, o ne realų bendrovės pelningumą atspindinčiu grynojo pelno (nuostolio) rezultatu. EBITDA neparodo bendrovės gebėjimo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nes į šį rodiklį neįtraukiamos reikšmingos sąnaudų grupės – palūkanos už turimus finansinius įsipareigojimus ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Atsakovės pateikti 2026 m. balandžio–gegužės mėnesių duomenys, kuriais remiantis konstatuotas veiklos pelningumas, nėra patikimi, nes pateikta tik neaudituota ir nepasirašyta informacija, tik iš dalies atspindinti EBITDA rezultatus, tačiau neatskleidžianti tikrojo finansinio rezultato, balanso pokyčių ir bendrovės galimybių vykdyti prievoles. Įvertinus realias veiklos sąnaudas, įskaitant palūkanas ir gamybinės įrangos nusidėvėjimą, atsakovės veikla išlieka nuostolinga. Todėl vien pajamų augimas, veiklos tęsimas ar teigiamas tarpinis EBITDA rodiklis negali būti laikomi bendrovės gyvybingumo įrodymu, nes pagal JANĮ gyvybingumas reiškia realią galimybę iš vykdomos veiklos ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės veikla yra nuostolinga, o teismas, įvertinęs tik dalį finansinių duomenų ir neatsižvelgęs į realų grynąjį rezultatą, nepagrįstai pripažino bendrovę gyvybinga.

Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės gyvybingumą, nes neįvertino, kad atsakovė yra ir visą restruktūrizavimo laikotarpį išliks nemokia pagal balanso testą. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad nuosavas kapitalas nuo 2025 metų yra neigiamas ir 2026 m. kovo 31 d. buvo daugiau kaip –5,2 mln. Eur. Be to, restruktūrizavimo plano projekte atsakovė pripažįsta, kad jos finansinė struktūra yra kritinė, o įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis rodo nepatvarią finansinę padėtį. Pagal restruktūrizavimo plane numatytas prognozes neigiamas nuosavas kapitalas išliks visą restruktūrizavimo laikotarpį ir sieks daugiau kaip –6 mln. Eur. Tai reiškia, kad net ir įgyvendinus restruktūrizavimo planą bendrovė neatkurs mokumo ir jos įsipareigojimai toliau viršys turimą turtą. Toks ilgalaikis neigiamas kapitalas patvirtina, kad atsakovė veiklos tęstinumą užtikrina ne realiu pelningumu, o tolesniu įsipareigojimų kaupimu kreditoriams, todėl tokia bendrovė negali būti laikoma gyvybinga. Teismas šių reikšmingų aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai apsiribojo vien veiklos vykdymo bei pajamų gavimo faktais.

Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, nes neįvertino, iš kokių lėšų tokie mokėjimai faktiškai vykdomi. Atsakovė prievolių nevykdo iš pelningos veiklos ar papildomų akcininkų investicijų, nes jos veikla yra nuostolinga, o atsiskaitymai atliekami kitų kreditorių sąskaita – toliau kaupiant skolas tiekėjams ir kitiems kreditoriams. Atsakovė nevykdo net tų prievolių, kurias pati laiko esminėmis. Pavyzdžiui, ji nemoka nuomos mokesčio už naudojamas patalpas, todėl skola UAB „ Vestartus “ nuolat didėja, taip pat buvo sukaupusi didelę skolą už elektros energiją. Tai, kad bendrovė formaliai vykdo atsiskaitymus su darbuotojais ir valstybės biudžetu, nepatvirtina jos gyvybingumo, nes mokėjimai užtikrinami perkeliant finansinę naštą kitiems kreditoriams. Atsakovės veiklos modelis nėra tvarus – bendrovė toliau vykdo nuostolingą veiklą, didina finansinius įsipareigojimus ir naudojasi restruktūrizavimo proceso apsaugos priemonėmis ne mokumui atkurti, o veiklai tęsti kreditorių sąskaita. Vien per 2026 metų pirmąjį ketvirtį atsakovės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo daugiau kaip 1,2 mln. Eur, tai patvirtina ne gyvybingą veiklą, o tolesnį skolų kaupimą.

Atsakovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nėra realios, nes planuojamas senų skolų dengimas grindžiamas tolesniu naujų įsipareigojimų kaupimu ir neigiamais pinigų srautais. Todėl vien faktas, kad atsakovė atsiskaito su darbuotojais ar biudžetu, negali būti vertinamas kaip gyvybingumo įrodymas, nes realiai bendrovė išlieka nemoki, nuostolinga ir veiklą finansuoja kitų kreditorių sąskaita.

Atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini ar nulemti trumpalaikių rinkos pokyčių, o kyla iš esminių ir struktūrinių verslo modelio trūkumų. Atsakovės veikla nuo 2024 metų tapo nuostolinga – bendrovė generuoja milijoninius nuostolius, o neigiamas bendrasis pelnas rodo, kad pagrindinė veikla vykdoma neefektyviai ir nesukuria pakankamų pajamų net pagrindinėms sąnaudoms padengti. Atsakovės nuostolingumą lėmė ne laikini veiksniai, o sąmoningi grupės verslo sprendimai, kai atsakovė buvo faktiškai paversta kitų grupės bendrovių aptarnaujančiu kaštų centru. Investicijos ir gamybiniai pajėgumai buvo naudojami ne atsakovės veiklos efektyvumui didinti, o kitų grupės bendrovių interesams tenkinti, todėl ekonominė nauda atiteko susijusioms bendrovėms, o nuostoliai ir įsipareigojimai liko atsakovei. Tokia veiklos struktūra lemia, kad net tęsiant veiklą restruktūrizavimo metu nėra realių prielaidų atkurti bendrovės mokumą ar įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovės planuojamas veiklos tęsimas negali būti laikomas gyvybingumo įrodymu, nes veikla, kuri nuolat generuoja nuostolius ir didina kreditorių reikalavimus, neatitinka JANĮ nustatyto gyvybingumo kriterijaus. Todėl teismas nepagrįstai įvertino tik formalų veiklos vykdymo faktą ir pajamas, tačiau neįvertino tikrojo veiklos efektyvumo, nuostolingumo priežasčių ir aplinkybės, kad atsakovės verslo modelis restruktūrizavimo laikotarpiu iš esmės nesikeis. Dėl to atsakovė negali būti laikoma gyvybinga bendrove, galinčia restruktūrizavimo proceso metu atkurti mokumą ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės restruktūrizavimo plane numatytu kreditorių reikalavimų padengimu ir būsimu refinansavimu, nes šios prielaidos nėra pagrįstos realiais finansiniais šaltiniais ar objektyviais įrodymais. Plane numatytas atsiskaitymas su kreditoriais yra nerealus, kadangi atsakovė visą restruktūrizavimo laikotarpį prognozuoja veikti nuostolingai, o numatomos lėšos kreditorių reikalavimams dengti nėra realiai egzistuojančios. Plane nurodomas net neigiamas piniginių lėšų likutis, todėl nėra aišku, iš kokių šaltinių būtų vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Po restruktūrizavimo proceso numatytas skolų refinansavimas yra nepagrįstas ir praktiškai neįgyvendinamas. Atsakovė restruktūrizavimo pabaigoje išliktų nemoki, turėtų neigiamą nuosavą kapitalą, o jos finansiniai rodikliai nesudarytų pagrindo tikėtis, kad finansų įstaigos ar kiti investuotojai sutiktų refinansuoti tokią bendrovę. Refinansavimo galimybės grindžiamos tik susijusių grupės bendrovių deklaratyviais pareiškimais apie galimą skolų kapitalizavimą ar atidėjimą, tačiau byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų – finansavimo pasiūlymų, ketinimų protokolų, kredito įstaigų sprendimų ar kitų dokumentų, patvirtinančių realią refinansavimo galimybę. Be to, susijusių bendrovių deklaruojamas palaikymas negali būti laikomas pakankamu, nes jų finansinė padėtis ir galimybės suteikti finansinę pagalbą nėra pagrįstos. Grupės bendrovės iki šiol neatkūrė atsakovės mokumo, o tik didino reikalavimus jos atžvilgiu. Todėl restruktūrizavimo planas grindžiamas ne realiomis mokumo atkūrimo priemonėmis, o nepatvirtintomis prielaidomis ir deklaracijomis.

Teismas nepagrįstai atidėjo restruktūrizavimo plano vertinimą vėlesniam etapui, nors jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje privalėjo įvertinti, ar plane numatytos priemonės realiai gali padėti įveikti finansinius sunkumus ir atkurti bendrovės gyvybingumą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakovės parengtas restruktūrizavimo plano projektas, kuris yra palankiausias bendrovei, matematiškai patvirtina, kad restruktūrizavimas ne atkurtų bendrovės mokumą, o dar labiau pagilintų nemokumo būseną. Plane numatytos priemonės grindžiamos ne realiais finansavimo šaltiniais, o deklaratyviomis prielaidomis, nes nėra pagrįsta, iš kokių lėšų bus vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais, kai pati bendrovė visą restruktūrizavimo laikotarpį prognozuoja nuostolingą veiklą. Pagal atsakovės prognozes restruktūrizavimo proceso pabaigoje bendrovės nuosavas kapitalas išliks neigiamas, pinigų srautai bus neigiami, bus sukauptos naujos einamosios skolos, o ilgalaikio turto vertė iš esmės sumažės dėl nusidėvėjimo. Todėl net sėkmingas restruktūrizavimo plano įgyvendinimas nesukurtų prielaidų atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Restruktūrizavimo plane nėra numatyta esminių verslo modelio pakeitimų, kurie pašalintų priežastis, dėl kurių atsakovė jau kelerius metus patiria nuostolius. Plane iš esmės numatomas tik skolų atidėjimas, refinansavimo galimybių deklaravimas ir veiklos tęsimas, tačiau nėra nurodyta, kaip pati veikla taps pelninga ir leis ateityje vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Ieškovių vadovas V. V. yra atsakovės verslo steigėjas, šį verslą pardavęs dabartiniams akcininkams, todėl jiems yra puikiai žinoma verslo specifika. Pagal verslo pardavimo metu prisiimtus sutartinius įsipareigojimus V. V. teikia konsultacines paslaugas, susijusias su gamybos vykdymu, todėl ieškovėms yra žinomos priežastys, dėl kurių atsakovė tapo nuostolinga ir nemokia. Atsakovės pagrindinis verslas yra LDPE plėvelės perdirbimas į plastiko granules. 2023–2024 metais atsakovė atliko dideles investicijas į automatinio atliekų rūšiavimo centro statybas. Nors restruktūrizavimo plane finansiniai sunkumai siejami su nepasiteisinusiomis investicijomis į automatinio atliekų rūšiavimo centrą, tikroji priežastis yra ,,Greentech“ grupės priimtas verslo sprendimas šį centrą naudoti kitų grupės bendrovių veiklai. Vietoje to, kad rūšiavimo centras būtų naudojamas atsakovės pagrindinei veiklai – LDPE plėvelės perdirbimui – jis buvo skirtas PET butelių rūšiavimui, siekiant aprūpinti žaliavomis kitas ,,Greentech“ grupės bendroves. Dėl to atsakovė iš pelningą gamybą vykdančios bendrovės tapo mažos pridėtinės vertės paslaugų teikėja ir iš esmės grupės kaštų centru. Tuo tarpu ekonominė nauda ir pelnas buvo perkeliami kitoms grupės bendrovėms, o atsakovei liko investicijų išlaidos, veiklos kaštai ir nuostoliai. Grupės bendrovės, gaudamos ekonominę naudą iš tokio verslo modelio, vėliau finansuoja atsakovę, didindamos savo finansinius reikalavimus jos atžvilgiu. Todėl atsakovės nuostolingumas yra struktūrinis ir sąmoningai sukurtas, o ne laikino pobūdžio.

Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams 2026 m. kovo 31 d. buvo 23 379 811 Eur, didžioji jų dalis pradelsta. Didžiausias kreditorius – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas – dėl esminių sutartinių pažeidimų pareikalavo prieš terminą grąžinti apie 11,76 mln. Eur paskolą, tačiau bendrovė reikalavimo neįvykdė. Bendrovė nuo 2025 m. lapkričio mėnesio nebevykdo mokėjimų pagal su UAB „Vestartus“ sudarytas patalpų nuomos sutartis, nors ir toliau jose vykdo veiklą. Dėl sisteminių sutartinių pažeidimų nuomos sutartys buvo vienašališkai nutrauktos, nors bendrovė jų nutraukimą ginčija teisme, šiuo metu jos yra negaliojančios. Be to, restruktūrizavimo procesą inicijavo ne pati bendrovė, o su ja susijęs kreditorius ,,Greentech S. A.“. Tiek kreditoriui, tiek bendrovei atstovauja tas pats advokatas. Tokiu būdu buvo siekiama pasinaudoti JANĮ reguliavimo spraga, išvengiant visų kreditorių informavimo ir derybų dėl galimų pagalbos susitarimų prieš inicijuojant restruktūrizavimo bylą.

Bendrovė pateikė restruktūrizavimo plano projektą, kuris grindžiamas prielaidomis ir buhalterinėmis fikcijomis, įskaitant planuojamą 5,165 mln. Eur neigiamą pinigų likutį, nors toks rodiklis verslo praktikoje neįmanomas. Net ir visiškai įgyvendinus restruktūrizavimo plane numatytas priemones, bendrovė išliktų nemoki, toliau patirtų nuostolius, didintų įsiskolinimus kreditoriams, kauptų naujas einamųjų mokėjimų skolas, o jos turto vertė sumažėtų daugiau kaip 10 mln. Eur. Restruktūrizavimo plano duomenys ir faktinis bendrovės elgesys – nevykdomi mokėjimai net pagal jos pačios esminėmis laikomas sutartis – rodo, kad restruktūrizavimo tikslas nėra mokumo atkūrimas, o siekis kuo ilgiau atidėti neišvengiamą bankroto procesą. Tam pasitelkiamos laikinosios apsaugos priemonės ir restruktūrizavimo procesas, sudarant galimybę dar kelis mėnesius tęsti nuostolingą veiklą, nemokėti už patalpų nuomą, elektros energiją bei kitus įsipareigojimus ir finansuotis kitų kreditorių sąskaita, tuo metu toliau mažinant bendrovės turto vertę ir didinant kreditorių nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirinko UAB „Lausona“ kandidatūrą, įvertinęs ne tik kiekybinius rodiklius, bet ir visas reikšmingas aplinkybes – nemokumo administratoriaus patirtį, nepriklausomumą ir proceso efektyvumą. Atsakovės argumentai, kad administratorius UAB „Lausona“ esą veiktų interesų konflikto situacijoje, nes jo kandidatūrą pasiūlė kreditoriai, nesutinkantys su restruktūrizavimu, nepagrįsti. Vien aplinkybė, kad administratoriaus kandidatūrą pasiūlė konkretus proceso dalyvis, nereiškia nemokumo administratoriaus priklausomumo nuo jo. Nemokumo administratorius yra nepriklausomas proceso dalyvis, atskaitingas teismui ir kreditorių susirinkimui, jo veiklai taikomi JANĮ 37–38 straipsniuose nustatyti reikalavimai bei priežiūra. Atsakovė nenurodė teisinių kliūčių UAB „Lausona“ skyrimui.

Lietuvos teismų praktikoje, vertinant bendrovės gyvybingumą, ypatingai atsižvelgiamą į tai, kaip yra vykdomos pagrindinės bendrovės prievolės. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, esminėmis prievolėmis laikoma darbo užmokesčio ir mokesčių valstybei mokėjimas. Apeliantės neginčija, kad atsakovė visuomet tinkamai vykdė ir tebevykdo įsipareigojimus daugiau nei 100 darbuotojų, įskaitant ir susijusių mokesčių, socialinio draudimo įmokų ir kitų mokėjimų į valstybės ar VSDFV biudžetus sumokėjimą. Vadinasi, šiuo svarbiu aspektu bendrovės gyvybingumas yra įrodytas ir negali būti paneigtas.

Vertinant bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir generuoti lėšas kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, reikšminga ne vien grynojo pelno (nuostolio) eilutė, bet ir veiklos generuojami pinigų srautai. EBITDA rodiklis leidžia įvertinti pagrindinės veiklos rezultatus, eliminuojant nepiniginio pobūdžio sąnaudas, tokias kaip nusidėvėjimas. Restruktūrizavimo plano projekte atsakovė pagrindė EBITDA skaičiavimus ir numatė teigiamus šio rodiklio rezultatus, kurių apeliantės nepaneigė.

Atsakovė restruktūrizavimo laikotarpiu įvertino ir palūkanų sąnaudas. Net jas atėmus iš prognozuojamų EBITDA rodiklių, veiklos pinigų srautai išlieka teigiami: 2027 metais – 517 tūkst. Eur, 2028 metais – 2,084 mln. Eur, 2029 metais – 2,181 mln. Eur, 2030 metais – 2,271 mln. Eur. Šios lėšos pagal restruktūrizavimo planą būtų naudojamos atsiskaitymams su kreditoriais. Apeliantės šių skaičiavimų ir jų pagrindu pateiktų išvadų nepaneigė.

Nors turto nusidėvėjimas buhalterinėje apskaitoje priskiriamas sąnaudoms, ekonomiškai tai nėra faktinis pinigų išmokėjimas, todėl jis nerodo bendrovės gebėjimo generuoti pinigų srautus ir yra eliminuojamas apskaičiuojant EBITDA. Apeliantės nepagrįstai sureikšmina grynojo nuostolio rodiklį, neatsižvelgdamos į finansinių duomenų visumą, o įvertinus EBITDA, palūkanų sąnaudas ir investicijas, atsakovės veiklos pinigų srautai išlieka teigiami.

Atsakovės nuosavo kapitalo rodiklis nelemia bendrovės gyvybingumo ir nepaneigia restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo. Priešingai, nepakankamas nuosavas kapitalas yra viena iš priežasčių, dėl kurių siekiama restruktūrizuoti bendrovę. Restruktūrizavimo tikslas nėra vien nuosavo kapitalo atkūrimas – svarbiausia užtikrinti veiklos tęstinumą, atsiskaitymą su kreditoriais ir finansinių sunkumų pašalinimą. Kadangi restruktūrizavimo plane numatytas skolų mažinimas, veiklos tęstinumas ir pelningumo atkūrimas, ilgainiui gerės ir nuosavo kapitalo rodikliai.

Apeliančių teiginiai apie tariamas atsakovės finansinių sunkumų priežastis yra deklaratyvūs samprotavimai, nepaneigiantys teismo išvadų. Tai, kad apeliančių savininkas anksčiau buvo atsakovės vadovu, leidžia manyti, jog jis pats galėjo prisidėti prie tam tikrų verslo sprendimų ir finansinių sunkumų atsiradimo. Be to, atsakovės įsipareigojimai apeliantėms pagal valdymo ir konsultavimo sutartis galėjo būti viena iš lėšų trūkumo priežasčių. Nepaisant to, kad apeliančių finansiniai reikalavimai sudaro nedidelę visų reikalavimų dalį, būtent jos prieštarauja bendrovės restruktūrizavimui ir veiklos tęsimui.

Byloje nėra ginčo, kad restruktūrizavimui nepritaria tik apeliantės, sudarančios mažumą kreditorių, o didžiausias kreditorius Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas neprieštarauja restruktūrizavimo procesui, todėl apeliančių pozicija neatspindi bendros kreditorių valios.

Restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje nėra reikalaujama garantuoti visiškos proceso sėkmės ar pateikti visų būsimų finansavimo sprendimų patvirtinimo. Šis etapas skirtas sudaryti galimybę parengti, derinti ir tvirtinti restruktūrizavimo planą su kreditoriais. Kuo ilgiau procesas vilkinamas, tuo labiau didėja žala atsakovei ir kreditoriams dėl neapibrėžtumo ir finansinių sunkumų sprendimo atidėjimo.

Atsakovės parengtas restruktūrizavimo plano projektas yra preliminarus ir bus tikslinamas po bylos iškėlimo, todėl atsisakymas pradėti restruktūrizavimo procesą galėtų būti pagrįstas tik akivaizdžiais trūkumais, kurių apeliantės neįrodė. Atsakovė tęsia veiklą, vykdo dalį įsipareigojimų, o kreditorių dauguma, įskaitant didžiausią kreditorių Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, pritaria restruktūrizavimo procesui. Atsižvelgiant į tai, bendrovės restruktūrizavimas šiuo metu yra naudingesnis kreditoriams nei veiklos nutraukimas, nes sudaro didesnes galimybes patenkinti finansinius reikalavimus. Todėl apeliančių argumentai nepaneigia teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu egzistuoja visos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos: juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, yra gyvybingas ir nėra likviduojamas dėl bankroto. Pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip būsena, kai jis vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam ateityje vykdyti savo prievoles. Todėl, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vertinama ne tik esama bendrovės finansinė būklė, bet ir jos veiklos tęstinumo bei mokumo atkūrimo perspektyvos.

Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad su UAB „Vestartus“ 2022 m. spalio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. sudarytos nuomos sutartys turėjo būti pripažintos esminėmis, nes nuo jų priklauso bendrovės galimybė tęsti pagrindinę veiklą – polietileno atliekų perdirbimą. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumas ginčijamas atskiroje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo jų nelaikyti esminėmis restruktūrizavimo procese. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė UAB „Lausona“ restruktūrizavimo administratoriumi, nors šio administratoriaus kandidatūrą pasiūlė kreditorės UAB „V holding“ ir UAB „Vestartus“, kurios, atsakovės vertinimu, neturėjo teisės teikti administratoriaus kandidatūros pagal JANĮ 35 straipsnio 3 dalį. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas turėjo pasirinkti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ kandidatūrą, kurią palaikė atsakovė, restruktūrizavimą inicijavęs kreditorius ,,Greentech S. A.“ ir didžiausias kreditorius Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

Atsakovės argumentas, kad UAB „V holding“ ir UAB „Vestartus“ neturėjo teisės siūlyti nemokumo administratoriaus kandidatūros, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo. Iš JANĮ 35 straipsnio 3 dalies matyti, kad teisę teikti prašymą skirti nemokumo administratorių ir pasiūlyti jo kandidatūrą turi juridinis asmuo, kreditorių susirinkimas arba restruktūrizavimą inicijuojantis kreditorius. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administratoriaus kandidatūros nevertino vien pagal konkretaus pasiūlymo pateikimo aplinkybę, o sprendė dėl restruktūrizavimo administratoriaus tinkamumo, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, kandidatų sutikimus-deklaracijas, administravimo išlaidų dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl vien aplinkybė, kas pateikė konkretaus nemokumo administratoriaus kandidatūrą, nepaneigia teismo teisės ją įvertinti.