Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas S. C. S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 25SD15538 „Dėl prašymo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį teisę dirbti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:Atsakovas Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį teisę dirbti, nurodydamas, kad Migracijos departamento 2025 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 25S162801 dėl pareiškėjo perdavimo Rumunijai (toliau – ir 2025 m. liepos 18 d. sprendimas) yra sprendimas prieglobsčio byloje, todėl prieglobsčio prašytojui nėra suteikiama teisė dirbti.Ši atsakovo išvada yra nepagrįsta, kadangi 2025 m. liepos 18 d. sprendimas yra susijęs tik su atsakingos valstybės nustatymu, o ne su prieglobsčio suteikimu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė 2025 m. vasario 17 d., o 2025 m. liepos 18 d. sprendimas buvo apskųstas Regionų administraciniam teismui, jo vykdymas yra sustabdytas.Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuris nurodo, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę dirbti, jei sprendimas dėl prieglobsčio nepriimtas per 6 mėnesius ne dėl jo kaltės. Šia Įstatymo nuostata įgyvendinama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva). Direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybės narės užtikrina, jog prašytojai turėtų galimybę patekti į darbo rinką ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo datos, jei pirmojoje instancijoje kompetentinga institucija nepriėmė sprendimo ir prašytojas nekaltas dėl delsimo. Sprendimas dėl atsakingos valstybės nėra galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo ir nekeičia pareiškėjo (prieglobsčio prašytojo) statuso. Pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės teritorijoje turi teisę dirbti iki kol bus priimtas ir įgyvendintas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėjui taikomos garantijos pagal Direktyvą, kurios taikomos prieglobsčio prašytojams.Atsakovas, priimdamas Sprendimą atsisakyti išduoti užsieniečiui užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti, nesilaikė teisėtumo principo. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas teisės normomis, apsiribojama objektyvioms aplinkybėms prieštaraujančia nuoroda, kad pirmasis sprendimas pareiškėjo byloje priimtas per 6 mėn. Nevertinta, ar sprendimas nebuvo apskųstas, ar sprendimo apskundimas turėjo stabdomąjį poveikį, ar pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas.Įstatymo14013 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, jog šio įstatymo 1408 straipsnio 4 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, turi teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Šiuo apribojimu diskriminuojami prieglobsčio prašymą pateikę teisėtai valstybės teritorijoje esantys užsieniečiai. Pareiškėjas, pateikęs prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, turėjo teisėtų lūkesčių, kad įgis teisę dirbti tuo atveju, jei prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruks ilgiau nei 6 mėn. ir jis galės dirbti nepaisant teisinio statuso, iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad jo teisė dirbti bus apribota vien dėl to, kad jis pasinaudojo galimybe paprašyti tarptautinės apaugos būdamas teisėtai Lietuvos Respublikoje, prieš tai nekirtęs Lietuvos valstybės sienos neteisėtai. Be to, pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, jis su dukra ir besilaukiančia sutuoktine yra apgyvendintas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, todėl Sprendimu nepagrįstai apribota jo teisė dirbti ir gauti pajamas.Išspręsti bylos negalima neįvertinus Įstatymo (2025 m. sausio 1 d. redakcija) 14013 straipsnio 3 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir jame įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:4.1. Pareiškėjui nebuvo pagrindo išduoti pažymėjimą su teise dirbti, nes prašymą suteikti prieglobstį jis pateikė 2025 m. vasario 17 d., o sprendimas dėl asmens perdavimo priimtas 2025 m. liepos 18 d. – per 5 mėnesius, tačiau sprendimas dėl perdavimo Rumunijai laikomas sprendimu prieglobsčio byloje, todėl pareiškėjas neįgijo teisės dirbti.4.2. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 14013 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisė dirbti suteikiama tik tuo atveju, jei sprendimas nepriimtas per 6 mėnesius ne dėl prašytojo kaltės. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko teisėtai, turėdamas Rumunijos vizą ir leidimą gyventi, todėl Rumunija laikoma atsakinga ES valstybe. Sprendimas perduoti pareiškėją Rumunijai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino reglamentas) nuostatas.4.3. Direktyvos 15 straipsnis numato, kad teisė dirbti suteikiama tik esant visoms trims sąlygoms – praėjus 9 mėnesiams, nepriėmus sprendimo pirmojoje instancijoje ir jei prašytojas nekaltas dėl delsimo. Lietuvos teisėje šis terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių. Kadangi 2025 m. liepos 18 d. sprendimas priimtas laiku, pareiškėjas neturi teisės dirbti.4.4. Įstatymo leidėjas numatė 6 mėnesių terminą Migracijos departamentui priimti sprendimą ir tik tuo atveju, kai Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo ne dėl pareiškėjo kaltės, prieglobsčio prašytojui suteikiama teisė dirbti. Kitu atveju jam tokia teisė nėra suteikiama. Tokią galimybę numato Direktyvos 15 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis prašytojui suteikiama galimybė patekti į darbo rinką pagal nacionalinę teisę. Direktyvos 15 straipsnio 3 dalis neįpareigoja valstybių narių užtikrinti prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, jeigu jų prašymas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant terminų, o procesas tęsiasi dėl neigiamo sprendimo apskundimo.4.5. Nagrinėjamu atveju nėra būtinybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), kadangi nekyla abejonių dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.