Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-565-417-2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-09-23
Bylos Nr.: 1A-565-417-2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
Kaltinamasis: L. A.
Civilinis ieškovas: UAB „duomenys neskelbtini“
Advokatai: Žilvinas Brazaitis

Byla 1A-565-417-2014 Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, kolegijos teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, gynėjui Regimantui Špelveriui, išteisintajai L. A., civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūros ir civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3UAB „duomenys neskelbtini“ pareikštas civilinis ieškinys L. A. atmestas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė

5L. A. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą:

6ji, būdama UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas duomenys neskelbtini, registruotos duomenys neskelbtini, vyr. finansininke, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2009-11-30 įsakymą Dėl „Statoil Routex“ kortelių išdavimo įmonės darbuotojams, pasirašytą direktoriaus A. G. (A. G.), disponuodama UAB „duomenys neskelbtini“ tarnybine kuro limito kortele Nr.70448750054000120, suteikiančia teisę apmokėti už darbo reikalams panaudotą kurą, ji laikotarpiu nuo 2011-04-06 iki 2011-04-13, turėdama nedarbingumo pažymėjimą Nr.ED1846724 ir neturėdama galimybės vykdyti darbinių funkcijų, 2011-04-12 15.57 val. Klaipėdoje, adresu Taikos pr. 61, esančioje „Statoil“ degalinėje įsigydama 29,83 litrų 95 benzino už 141,69 Lt, atsiskaitė UAB „duomenys neskelbtini“ tarnybine kuro limito kortele, dokumentų, pagrindžiančių įsigyto kuro panaudojimą UAB „duomenys neskelbtini“ darbinėms funkcijoms vykdyti, nepateikė. Taip L. A. pasisavino UAB „duomenys neskelbtini“ turto už 141,69 Lt.

7Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad savavaldžiavo:

8L. A., būdama UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas duomenys neskelbtini, registruotos duomenys neskelbtini, vyr. finansininke, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo ginčijamą tariamą teisę, t. y. savavališkai, be darbdavio UAB duomenys neskelbtini“, atstovaujamo direktoriaus D. N., nurodymo ar sutikimo, nesilaikydama UAB „duomenys neskelbtini“ Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2010-02-22 įsakymu Nr. D-1, 2011-03-21, nuo 11.16 val. iki 14.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, adresu Baltijos pr. 9–46, Klaipėdoje, tyčia, pasinaudodama UAB „duomenys neskelbtini“ internetinės bankininkystės slaptažodžiais ir žinodama, kad UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitoje ( - ), esančioje AB „Nordea Bank Finland PLC“ Lietuvos skyriuje, yra piniginių lėšų, mokėtinų avansiniam pelno mokesčiui į valstybės biudžetą, iš šios sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą ( - ), esančią AB „Nordea Bank Finland PLC“ Lietuvos skyriuje pervedė 20076,05 Lt, nurodydama mokėjimo paskirtį: „darbo užmokestis už 2009 metų 08, 09, 10, 11, 12 mėnesius, 2011 metų 01 mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas“, taip savavališkai panaudodama darbdavio UAB „duomenys neskelbtini“ pinigines lėšas savo ginčijamai tariamai teisei įgyvendinti ir dėl to užvaldė 20076,05 Lt UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, tuo padarydamas didelės žalos UAB „duomenys neskelbtini“ teisėtiems interesams.

Šalies argumentai

9Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Tilvikienė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendį dėl L. A. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d., 183 str. 3 d. panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: L. A. pripažinti kalta pagal BK 183 str. 3 d. ir skirti 10 MGL baudą, pagal BK 294 str. 1 d. ir skirti 20 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 25 MGL (3 250 Lt) baudą. Tenkinti UAB „duomenys neskelbtini“ pareikštą civilinį ieškinį iš dalies, t. y. dėl nesumokėtos sumos – 4 141,69 Lt. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pripažįsta aplinkybę, jog L. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė bankinį pavedimą iš UAB ,duomenys neskelbtini“ sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, pervesdama 20 076,05 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas neteisėtai. Tačiau teismas nuosprendyje taip pat nurodo, jog šią L. A. įvykdytą veiką norint pripažinti nusikalstama, reikalinga įrodyti, kad dėl šių veiksmų UAB „duomenys neskelbtini“ patyrė didelės žalos savo teisėms ar teisėtiems interesams, o L. A. pareikštame kaltinime apsiribota tuo, jog nurodyta, kad buvo padaryta didelė žala, tačiau kuo ji pasireiškė, nedetalizuota. Nors liudytojas D. N. teisiamojo posėdžio metu ir paaiškino, kad didelė žala bendrovės teisėms ir interesams pasireiškė tuo, jog pinigai, esantys sąskaitoje, iš kurios pavedimą padarė kaltinamoji, buvo skirti sumokėti avansinį pelno mokestį į valstybės biudžetą, tačiau, teismo nuomone, kaltinamosios pervesta pinigų suma negali būti pripažinta pakankamai didele, jog dėl šios sumos netekimo būtų kokiu nors būdu žymiai sutrikdyta įmonės veikla ar apribota jos galimybė vykdyti įsipareigojimus valstybei ar kitiems ūkio subjektams, nes iš byloje pateiktos UAB „duomenys neskelbtini“ pelno (nuostolių) ataskaitos bendrovė už 2010 metus deklaravo 874 583 Lt grynojo pelno. Be to, teismas nuosprendyje konstatuoja, jog ši pažeista bendrovės teisė buvo visiškai apginta civilinio proceso tvarka ir neteisėtai išmokėta pinigų suma iš L. A. visa apimtimi buvo išieškota. Apelianto nuomone, teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodydamas, jog L. A. pareikštame kaltinime apsiribota tuo, kad nurodyta, jog buvo padaryta didelė žala, tačiau kuo ji pasireiškė, nedetalizuota, neįvertino tai, kad jau kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė, jog neteisėtai L. A. pervestos piniginės lėšos – 20 076,05 Lt – buvo skirtos sumokėti avansiniam pelno mokesčiui į valstybės biudžetą ir kad apie šių lėšų paskirtį žinojo L. A., o tai pagrindžia pastarosios pateikti raštu paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, esantys byloje. Todėl UAB „duomenys neskelbtini“ pagrįstai tikėjo, kad šios lėšos bus panaudotos pagal paskirtį. Iš UAB „duomenys neskelbtini“ finansinės atskaitomybės matyti, jog UAB „duomenys neskelbtini“ deklaravo už 2010 metus 874 583 Lt grynojo pelno bei 165 849 Lt mokėtino pelno mokesčio. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 įstatymo 47 straipsniu – Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas – „Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja šia tvarka: 1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus..“, o „avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos“, UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2010 metų veiklos rezultatus deklaravo mokėtiną avansinio pelno mokestį, kurį turėjo sumokėti iki 2011 m. kovo 25 d., kai tuo tarpu L. A. avansiniam pelno mokesčiui sumokėti skirtas UAB „duomenys neskelbtini“ pinigines lėšas 2011 m. kovo 21 d. neteisėtai, savavališkai be UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo D. N. sutikimo ir žinios iš UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos pervedė 20 076,05 Lt į savo asmeninę sąskaitą. Dėl to UAB „duomenys neskelbtini“ laiku negalėjo įvykdyti mokestinės prievolės valstybės biudžetui, nes apie šių lėšų neteisėtą panaudojimą ne pagal paskirtį sužinojo tik L. A. nedarbingumo laikotarpiu, t. y. po 2011-04-01, dėl to UAB „duomenys neskelbtini“ privalėjo mobilizuoti kitus resursus sumokėti avansiniam pelno mokesčiui bei sumokėti delspinigius. Kad dėl neteisėtai savavališkai pervestų piniginių lėšų, skirtų sumokėti avansiniam pelno mokesčiui, UAB „duomenys neskelbtini“ buvo padaryta didelė turtinė žala, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas D. N., pažymėdamas, kad kartu buvo padaryta ir didelė moralinė žala, nes šiais L. A. veiksmais buvo sumenkintas pasitikėjimas bendrovės darbuotojais, padidinta kontrolė, tai trukdo ir šiuo metu priimti operatyvius veiksmus, bei sutrikdyta vidaus tvarka, o daugiau kaip dvejus metus vykę teisminiai ginčai turėjo neigiamos įtakos UAB „duomenys neskelbtini“ reputacijai. Tai pagrindžia, kad UAB „duomenys neskelbtini“ L. A. veiksmais buvo padaryta didelė žala ir kad tarp šalių kilęs konfliktas dėl L. A. neteisėtų veiksmų bei dėl to kilusios didelės žalos UAB „duomenys neskelbtini“ yra baudžiamojo pobūdžio.

10Teismas, vertindamas surinktus įrodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 3 d., padarymo, konstatavo, jog aplinkybė, kad L. A., turėdama nedarbingumo pažymėjimą, degalinėje į savo asmeninį automobilį įsipylė kuro už 141,69 litus, atsiskaitydama už jį UAB „duomenys neskelbtini“ tarnybine kuro kortele, yra visiškai įrodyta, tačiau kartu nurodo, jog sprendžiant L. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 183 str. 3 d. turi būti atsižvelgtina į tokias aplinkybes, kad kaltinamoji tuo metu, kai pasinaudojo tarnybine kuro kortele, atsiskaitydama už įsipiltą kurą, dar buvo UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotoja ir disponavo jai teisėtai išduota tarnybine kuro kortele, neviršydama bendrovės nustatyto mėnesinio 150 Lt limito. Todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad L. A. pasisavinta suma tik nežymiai viršija 130 Lt ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, ir į tai, kad šią pažeistą savo teisę UAB „duomenys neskelbtini“ apgynė civilinio proceso tvarka, padarė išvadą, kad L. A. įvykdyta veika formaliai atitinka BK 183 str. 3 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau konkrečiu atveju nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde teigiama, jog šiuo atveju teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, konstatuodamas vien tai, kad L. A. buvo UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotoja, dėl to teisėtai naudojosi išduota tarnybine kuro kortele. L. A. laikotarpiu nuo 2011-04-06 iki 2011-04-13, kai disponavo UAB „duomenys neskelbtini“ tarnybine kuro limito kortele, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o pagal Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/A1-189, asmuo, esantis nedarbingas, ligos, atostogų laikotarpiu turi vadovautis šiomis taisyklėmis, negali dirbti, keliauti ir pan., todėl minėtu laikotarpiu pastaroji nevykdė darbinių funkcijų, o tarnybine kuro kortele įsipiltą kurą naudojo savo reikmėms, dėl to bendrovei padarė 141,69 Lt žalos. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors teismas nuosprendyje nurodo, jog L. A. veika dėl to, kad degalinėje į savo asmeninį automobilį įsipylė kuro už 141,69 Lt, pasinaudodama UAB „duomenys neskelbtini“ tarnybine kuro limito kortele, nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau šioje byloje šios L. A. veikos pavojingumą lemia tiek pasisavinto kuro vertė, tiek pastarosios veiksmai, kuriuos pagrindžia L. A., D. N. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, t. y. L. A. atsakymas į 2011-04-19 UAB „duomenys neskelbtini“ prašymą-reikalavimą, kuriame ji nurodo, jog neturi jokių duomenų, jog jai uždrausta naudotis šia „Statoil“ kortele, pastarosios rašytiniai paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo susitarimas nuo 2011-03-31 dėl jos atleidimo iš darbo, 2011-03-31 perdavimo–priėmimo aktas, kuriame neįtraukta į perduodamų dokumentų sąrašą ši tarnybinė kuro limito kortelė, minėti dokumentai pagrindžia, kad L. A. savanaudiškais tikslais neperdavė 2011-03-31 perdavimo-priėmimo aktu kuro limito kortelės, ją naudojo nedarbingumo laikotarpiu išimtinai asmeniniais tikslais ir be ikiteisminio tyrimo institucijų įsikišimo bei teismo priimtų sprendimų civilinėse bylose neketino grąžinti pasisavinto turto.

11Todėl apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, išteisindamas L. A. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. l d., 183 str. 3 d., padarymo, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, tai sukliudė priimti teisingą nuosprendį, todėl šis teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Šalies argumentai

12Apeliaciniame skunde civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas advokatas Ž. Brazaitis prašo Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti kaltinamąją kalta abiejų jai pareikštų priteisti iš kaltinamosios 4 141,69 Lt padarytos žalos atlyginimo, proceso išlaidas. Svarstant klausimą dėl bausmės skyrimo, įvertinti jos akivaizdų nusikalstamą elgesį, išankstinį kruopštų nusikaltimo planavimą bei vykdymą ir kitas svarbias su tuo susijusias aplinkybes ir skirti piniginę baudą, atsižvelgiant, be kita ko, ir į padarytos turtinės žalos dydį. Siekiant apsaugoti visuomenę nuo ateityje galimų įvykdyti tokių pačių ar panašių nusikaltimų, prašo įvertinti jog kaitinamoji nusikaltimą padarė eidama ypatingopasitikėjimo reikalaujančias pareigas (būdama įmonės vyr. veiklą, susijusią su trečiųjų asmenų finansų apskaita.

13Nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi vien tik savo paties padaryta nepagrįsta išvada, jog kaltinamosios padaryta žala tariamai buvo nedidelė, ir todėl nusprendė, kad šiuo atveju nėra visos formalios atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijoje nusikaltimo sudėties, tačiau apeliantas pažymi, jog pateiktos pelno deklaracijos patvirtina, kad dėl nesumokėto avansinio pelno mokesčio įmonė patyrė didelės žalos. Todėl kaltinamoji turi būti nubausta ir tenkintas civilinis ieškinys.

14Dėl kaltinamosios išteisinimo pagal BK 183 str. 3 d. apeliaciniame skunde pažymima, jog visiškai nesvarbu, kokia apimtimi kaltinamosios pasisavinta suma viršija įstatyme numatytą ribą, bet kokiu atveju už svetimo turto pasisavinimą asmuo turi būti nubaustas.

15Prokurorė, civilinio ieškovo atstovas prašo jų apeliacinius skundus tenkinti.

16Išteisintoji ir jos gynėjas prašo prokurorės bei civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

17Prokurorės bei civilinio ieškovo apeliaciniai skundai atmestini.

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apeliantų skunduose nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

19Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė faktinius bylos duomenis, nurodė motyvus, kuo remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pripažįsta įrodymais, paneigiančiais L. A. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 3 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ir apylinkės teismo padarytų išvadų apeliantų skundo argumentai nepaneigia.

20Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu apeliantams nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos, ir atmeta apeliantų argumentus. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Byloje, remiantis liudytojų D. N. (D. N.), J. Ž., T. S. ir pačios išteisintosios L. A. parodymais, specialisto išvadomis bei kitais ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. A. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 3 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje, sudėčių.

21Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje

22Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

23Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.

24Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

25Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant klausimą, ar bendrovės vyriausioji finansininkė L. A., neteisėtai disponuodama bendrovės turtu, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jos tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vyr. finansininkė neteisėtai disponuodama jai patikėtu (buvusį jos žinioje) bendrovės turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu L. A. tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdama sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jos veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vyr. finansininkės veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

26Pažymėtina ir tai, kad L. A. neteisėtas disponavimas jai patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi ir kvalifikuojant išteisintosios veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ir ji turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis.

27Nagrinėjamuoju atveju L. A. buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 3 dalį , nes įsigydama 29,83 litrų 95 benzino už 141,69 Lt, atsiskaitė UAB „duomenys neskelbtini“ tarnybine kuro limito kortele, dokumentų, pagrindžiančių įsigyto kuro panaudojimą UAB „duomenys neskelbtini“ darbinėms funkcijoms vykdyti, nepateikė.

28Apklausiama teisiamojo posėdžio metu dėl šios nusikalstamos veikos aplinkybių L. A. parodė, kad nors kaltinime nurodytu metu ji sirgo, tačiau pagal UAB „duomenys neskelbtini“ naujos buhalterės prašymą konsultavo ją buhalterinės apskaitos klausimais, sirgdama vyko darbo reikalais į FNTT ir į VMI. Kadangi vyko savo asmenine mašina, nedarbingumo pašalpa dar nebuvo išmokėta, ji neturėjo pinigų kurui, todėl panaudojo tarnybinę kuro kortelę, buvusią jos žinioje. Kuro kortelėje nustatytas kuro limitas – 150 Lt per mėnesį. Kuro kortele naudodavosi pagal įmonės poreikius.

29Tuo tarpu nuo 2011-03-29 bendrovėje vyr. finansininko pareigas pradėjusi eiti liudytoja J. Ž. parodė, kad jokių nurodymų vykti į Mokesčių inspekciją L. A. nedavė.

30Duomenų, patvirtinančių išteisintosios L. A. pateiktą versiją, byloje, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, surinkta nebuvo. Todėl vertintina, kad L. A. UAB „duomenys neskelbtini“ turtu disponavo neteisėtai. Tačiau vertinat šiuos L. A. veiksmus, būtina pažymėti ir tai, kad kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas yra nusikaltimas. Būtent kad L. A. aptariami veiksmai yra drausminis pažeidimas, buvo konstatuota ir civiliniame procese, kuriame ir buvo tinkamai apgintos nagrinėjamos UAB „duomenys neskelbtini“ pažeistos teisės. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

31Nagrinėjamuoju atveju negalima paneigti, kad L. A. veiksmai iš pirmo žvilgsnio atitinka BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju, įvertinant tiek UAB „duomenys neskelbtini“ finansinius pajėgumus, tiek L. A. nagrinėjamų veiksmų padarinius, negalima sutikti, kad išteisintosios veiksmai buvo pavojingi baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 3 dalį prasme. Vertinant nagrinėjamus L. A. veiksmus, būtina pažymėti, kad vis dėlto veikos pavojingumą baudžiamosios teisės prasme lemia veikos pavojingumo pobūdis, pavojingumo laipsnis bei veikos priešingumas teisei. Būtent veikos pavojingumo pobūdį lemia teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumas. Veikos pavojingumo laipsnis parodo veikos pavojingumo dydį. Tuo tarpu trečiasis pavojingos veikos požymis – priešingumas teisei, tėra formalus nusikalstamos veikos požymis. Tad tik šių paminėtų trijų požymių visuma leidžia asmens veiką pripažinti pavojinga kaip atitinamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymį. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad L. A. veika nors ir atitinka BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau tik šiuo konkrečiu atveju dėl anksčiau paminėtų ir aptartų aplinkybių, taip pat vadovaujantis protingumo principu, nelaikoma pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

32Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje

33BK 294 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą ir kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

34Taigi didelė žala yra būtinasis nagrinėjamos nusikalstamo veikos objektyvusis požymis, kuriam nesant asmens veika negali būti kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.

35Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas L. A. pareikštame kaltinime apsiribota tuo, kad nurodyta, jog buvo padaryta didelė žala, tačiau kuo ji pasireiškė, nedetalizuota. Liudytojas D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad didelė žala bendrovės teisėms ir interesams pasireiškė tuo, jog pinigai, esantys sąskaitoje, iš kurios pavedimą padarė kaltinamoji, buvo skirti sumokėti avansinį pelno mokestį į valstybės biudžetą, todėl bendrovė patyrė labai daug nepatogumų, kai kaltinamoji šiuos pinigus pasisavino.

36Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktos UAB „duomenys neskelbtini“ pelno (nuostolių) ataskaitos, bendrovė už 2010 metus deklaravo 874 583 litus grynojo pelno. Tuo tarpu L. A. buvo kaltinama pasisavinusi 20 076, 05 Lt. Taigi ši suma neteisėtos veikos darymo dieną tesudarė apie 4 procentus bendrovės grynojo pelno (atsižvelgiant į 2011 m. bendrovės „duomenys neskelbtini“ gautą apie 600 000 Lt pelną, L. A. pasisavinta suma sudarė apie 4 procentus šios sumos). Taigi, kaip matyti, L. A. padaryta finansinė žala bendrovei buvo labai nedidelė. Todėl teisėjų kolegija niekaip negali sutikti su apeliantų pozicija, kad ši suma gali būti traktuojama kaip didelė žala savavaldžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, prasme. Kad toks L. A. elgesys bendrovei sukėlė tam tikrus nepatogumus, neginčytina. Ir būtent civiliniame procese dėl ginčijamos sumos priteisimo šie išteisintosios veiksmai buvo pripažinti neteisėti ir civilinio proceso priemonėmis buvo tinkamai apgintos UAB „duomenys neskelbtini“ pažeistos teisės. Tačiau vertinti šiuos L. A. veiksmus, kaip nusikalstamus BK 294 straipsnio prasme, nes išteisintoji padarė didelės žalos bendrovei, kuri, kaip minėta, yra būtinasis nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymis, nėra teisinio pagrindo.

37Tuo tarpu tai, dėl kokių priežasčių buvo vertinamas būtent 2010 m., o ne 2011 m. bendrovės „duomenys neskelbtini“ pelnas, visiškai paaiškina kelios byloje nustatytos aplinkybės. Pirma, L. A. neteisėtus pavedimus į savo sąskaitą padarė būtent 2011 m. pradžioje, t. y. kovo mėnesį. Antra, natūralu, kad bendrovė 2011 metais avansinį pelno mokestį į valstybės biudžetą galėjo (turėjo) mokėti iš 2010 m. pajamų, todėl vertinant, kiek L. A. neteisėtais veiksmais buvo padaryta žalos bendrovei, kiek šiuo atveju buvo sutrikdytas mokestinis pajėgumas, ir buvo imamas 2010 m. pelnas.

38Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalį), išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma įrodo, jog L. A. veiksmuose nėra jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 1 dalyje bei 183 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių. Tuo tarpu savitas apeliantų nustatytų aplinkybių interpretavimas nepaneigia jų tikrosios esmės.

39Išteisintosios L. A. gynėjas pateiktame atsiliepime į pateiktus apeliacinius skundus prašė L. A. patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš UAB „duomenys neskelbtini“.

40BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

41Tuo tarpu tiek BK 183 straipsnio 5 dalyje, tiek 294 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šias veikas asmuo atsako tik tada, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo D. N. pareiškimą. Taigi esant nurodytam reglamentavimui, L. A. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis. Tačiau įvertinant advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisėjų kolegija mano, kad nurodyta 4000 Lt suma yra gan didelė, todėl ji mažintina iki 2000 Lt.

42Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktas apeliacinis skundas atmetamas, prašomos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

43Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103, 105 straipsniais teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

Nutarė

44Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūros ir civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinius skundus atmesti.

45Iš UAB „duomenys neskelbtini“ išteisintosios L. A. naudai priteisti 2000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.