Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Prašymo Nr. DOK-2744/2026 Bylos Nr. ATIK-136/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00367-2026-7 Procesinio sprendimo kategorija 21.12.8 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 0100-ANR_N-152-2025 R. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio 1 dalį 30 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdamas laisvėje, vartojo narkotines, psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo. Tai buvo nustatyta, kai suimtam R. Š., 2025 m. spalio 6 d. konvojuotam į Kauno kalėjimą, 2025 m. spalio 7 d., nuo 11.27 val. iki 11.30 val., prevencijos tikslais buvo atliktas patikrinimas vienkartiniu narkotinių medžiagų poli testu „Multi-Drug 16 Drug Screen Test Cup (Urine)“, kurio metu fiksuotas benzodiazepinų (BZO) ir sintetinių kanabiniodų (K2) vartojimo atvejis. Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. nutartis palikta nepakeista. Pareiškėjas R. Š. prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti apygardos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad apygardos teismas, formaliai konstatuodamas, jog nėra dvigubo baudimo (non bis in idem) pažeidimo, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį. Jo nuomone, šiuo klausimu padaryta teismo išvada prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, pagal kurią lemiamą reikšmę turi konkrečių faktinių aplinkybių visumos sutapimas laike ir erdvėje (idem koncepcija), o ne teisinis straipsnių ar pačių objektų kvalifikavimas kodeksuose. Pasak pareiškėjo, tai, kad sulaikymo momentu jo kišenėje buvo rasta psichotropinė medžiaga amfetaminas, o sulaikymo laikotarpiu organizme rastos kitos draudžiamos medžiagos (BZO ir K2), patvirtina vieną nedalomą jo elgesio grandinę laisvėje iki sulaikymo momento: dalį turėtų medžiagų suvartojo, o likusią dalį pasiliko kišenėje asmeniniam suvartojimui ateityje. Taigi abi veikos kyla iš to paties laiko momento ir vieno vientiso tikslo – narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Kauno kalėjimo testo rezultatus visa apimtimi integravo ir panaudojo subjektyviajam veikos požymiui pagrįsti, nėra teisinio pagrindo to paties vieno įvykio ir įrodymo pagrindu inicijuoti antrą persekiojimą administracine tvarka pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį.Pareiškėjo teigimu, apygardos teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes teisinį vertinimą grindė moksliškai klaidingomis prielaidomis. Tai, kad teste užfiksuoti tik BZO ir K2 pėdsakai, o amfetamino pėdsakų neužfiksuota, indikuoja ne atskirą vartojimo epizodą, o natūralų skirtingą cheminių medžiagų šalinimosi iš organizmo greitį. Objektų (medžiagų) skirtingumas teste yra nulemtas laiko tarpo, delsiant savalaikiai atlikti tyrimą, o ne skirtingų veikų laisvėje. Apygardos teismas pažeidė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes nutartyje nepašalino ir nepaaiškino skunde nurodyto esminio prieštaravimo, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas, nuteisdamas R. Š. tik už amfetamino turėjimą, oficialiai rėmėsi Kauno kalėjime atlikto testo rezultatu tikslui „savo reikmėms“ pagrįsti. Šis procesinis pažeidimas turėjo tiesioginę įtaką neteisėtos nutarties priėmimui.