- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-07
- Bylos Nr.
- BIK-538/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26766-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas, Rima Ažubalytė (pran.)
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Virginija Balčiūnienė
Kasacinio skundo Nr. DOK-2344/2026 Bylos Nr. BIK-538/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26766-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), spręsdama nuteistojo V. P. (V. P.) gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos nutartį ir baudžiamąją bylą V. P. nutraukti, o byloje pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), t. y. BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 183 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio, pažeidimų.
Nuteistojo gynėjos teigimu, žemesnės instancijos teismai neanalizavo ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl nuteistojo veiksmų ir jų priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, dėl nuteistojo kaltės formos ir rūšies ir akcentavo tik vieną iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – padarinius. Skundžiamų procesinių sprendimų argumentacija grįsta a priori (iš anksto) nustatyta aplinkybe, kad nuteistasis atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją.
Skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymų dalimi, naudinga kaltinimui, o objektyviais duomenimis paneigta jos parodymų dalis ir parodymų prieštaravimai buvo vertinami nuteistojo nenaudai. Teismai nevertino nuteistojo parodymų, o išvadas dėl jo kaltės grindė tik nenuosekliais nukentėjusiosios, kuriai konstatuoti (duomenys neskelbtini) dėl alkoholio vartojimo bei (duomenys neskelbtini), o įvykio metu jai buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas, parodymais, išsiskyrusiais dėl esminių įvykio detalių. Tuo tarpu konstatuojant, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvados, neatsižvelgta į tai, jog šie įrodymai patvirtina tik sužalojimų faktą, o ne jų padarymo mechanizmą. Be to, teismai netinkamai įvertino ir liudytojo V. M. (V. M.) parodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji yra linkusi melagingai apkalbėti sutuoktinį, su kuriuo vyksta skyrybų procesas. Kasatorės įsitikinimu, bylos duomenys neduoda pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad nuteistasis veikė tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde nesutinkama ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino tik siekdamas susitaikyti su nukentėjusiąja, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius jo parodymus vertino kaip gynybinę versiją. Pabrėžiama, kad V. P., siekdamas išvengti šeimai stresą keliančių aplinkybių, sutiko pasirašyti susitaikymo dokumentus BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka, jog procesai baigtųsi greičiau.
Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepatikrino nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų patikimumo, jų tinkamai nesugretino ir nepalygino su kitais bylos įrodymais, neanalizavo ir nukentėjusiosios parodymų pakeitimo priežasčių. Tuo tarpu liudytojų parodymai teismų sprendimuose aptarti paviršutiniškai, jų teiginius išimant iš konteksto, ignoruojant aplinkybes, detalizuojančias specialių žinių esmę bei jų sugretinimą su kitais duomenimis.
Šalies argumentai
Kasatorės teigimu, byloje nesilaikyta reikalavimų nerodyti nepalankumo kaltinamajam ir nepažeisti nešališkumo bei teisės į teisingą teismą principų, o apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant.
Nors nuteistojo V. P. gynėjos kasaciniame skunde nurodyti konkrečių materialiosios ir proceso teisės nuostatų pažeidimai, tačiau tiek netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, be kita ko, akcentuojant nenustatytus būtinuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, tiek esminiai įvairių BPK nuostatų pažeidimai grindžiami deklaratyviais argumentais, kuriais iš esmės ginčijamas žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Kasatorė pateikia savą bylos aplinkybių ir atskirų bylos įrodymų vertinimą, siekdama, kad šiuos aspektus pakartotinai įvertintų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tokie argumentai nelaikytini tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 6 punktas; 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas; ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos
2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnagrinėjo nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, ir motyvuotai gynybos argumentus atmetė. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad joje įvertinti tiek nuteistojo V. P., tiek nukentėjusiosios N. P. parodymai, atsakant ir į apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiosios parodymų nepatikimumo (nutarties 9, 12–15 punktai), gretinant nukentėjusiosios parodymus ir su kitais bylos įrodymais (nutarties 16–20 punktai). Atitinkamo pobūdžio gynybos argumentai kartojami ir kasaciniame skunde, kuriame, be kita ko, aprašomi byloje surinkti duomenys, cituojant jų turinį, tačiau nepateikiama jokių teisinių argumentų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadas ir sudarytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindą. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, tai pagrindžiančių teisinių argumentų kasatorė taip pat nenurodo. Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir to pagrindu padarytomis teismų išvadomis kasaciniame skunde turi būti pagrįstas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų egzistavimą patvirtinančiais argumentais. Atrankos kolegija tokių argumentų kasaciniame skunde neįžvelgia.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir / ar padarytus esminius BPK pažeidimus. Nuteistojo gynėjos kasaciniu skundu iš esmės siekiama pakartotinio byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų įvertinimo, o tai nėra kasacijos dalykas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir
BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti
(BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo V. P. (V. P.) gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.