Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas reikalavimas dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, ieškovei UAB „Uno“ iš atsakovės UAB „Danesta LT“ priteisti 748 660,01 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą.Ieškovė nurodė, kad 2002 m. gegužės 7 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties (su visais jos pakeitimais) pagrindu ieškovė įgijo teisę valdyti ir naudotis 26,6938 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarė rezervavimo sutartį Nr. 1, kuria ieškovė rezervavo atsakovei teisę už nurodytą kainą įsigyti iš ieškovės nustatyto baigtumo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kartu perleidžiant ir sklypų nuomos teisę. 2015 m. spalio 25 d. šalys sudarė rezervavimo sutartį Nr. 2, kuria ieškovė rezervavo atsakovei teisę įsigyti kitus sutarto baigtumo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kartu perleidžiant ir sklypų nuomos teisę, o 2018 m. sausio 19 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys įsipareigojo veikti bendrai, įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir pastatyti statinius.Ieškovės teigimu, jos įnašas į jungtinę veiklą yra 748 660,01 Eur išlaidos infrastruktūrai įrengti: 718 470,32 Eur tiesioginės išlaidos infrastruktūrai ir 30 189,69 Eur būsimos išlaidos infrastruktūrai. Ieškovė įrodinėjo, kad šalys, vykdydamos jungtinę veiklą, patyrė iš viso 2 158 623,63 Eur išlaidų: atsakovė – 1 409 963,62 Eur, ieškovė – 748 660,01 Eur. Ieškovės išlaidų dalis sudaro 34,682 proc., o atsakovės dalis – 65,318 proc. Dalintino pelno (pajamų) suma yra 3 240 117,41 Eur (atsakovės gautos pajamos už parduotus butus (kotedžus)), o šios sumos 34,682 proc. (ieškovės dalis) yra 1 123 737,52 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimo dėl turto dalies nustatymo, ji reiškia alternatyvų reikalavimą dėl patirtų 748 660,01 Eur išlaidų infrastruktūrai įrengti priteisimo iš atsakovės. Ieškovė į bendrą projektą investavo daug lėšų infrastruktūrai įrengti, tačiau nėra gavusi pelno iš jungtinės veiklos, t. y. ieškovės išlaidomis pasinaudojo atsakovė, parduodama butus (kotedžus). Ieškovės įsitikinimu, taip atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. ir 2023 m. vasario 6 d. nutartimis netenkino ieškovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė 2023 m. kovo 27 d. pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1 008 327,62 Eur vertės atsakovei priklausančias pinigines lėšas, taip pat kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis.Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino – areštavo 1 008 327,62 Eur vertės atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš areštuotų banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų leido atsakovei atsiskaityti su ieškove ir atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomų mokesčių valstybės ir savivaldybės biudžetams bei kitų privalomųjų mokesčių mokėjimu, atlikti kitas privalomąsias įmokas. Teismas nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Ieškinio prima facie pagrįstumas jau buvo įvertintas įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. ir 2023 m. vasario 6 d. nutartimis. Pažymėjo, kad sistemingas atsakovės didelės vertės turto realizavimas bylos nagrinėjimo metu, svyruojanti turtinė padėtis, atsakovei neteikiant teismui duomenų apie gautų lėšų naudojimą bendrovės veikloje, vertintinas kaip keliantis pakankamą grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui ir, siekiant išsaugoti status quo (esamą padėtį), sudarantis pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė 2026 m. kovo 9 d. pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Atsakovė prašymą grindė tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą dėl ieškinio pagrindo, kuriuo, be kita ko, nusprendė pripažinti, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės jungtinės veiklos rezultato (pelno) dalies ar nepagrįsto praturtėjimo dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjęs. Todėl ieškovės tebepalaikomas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, susijusio su turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatitinka faktinės situacijos ir prieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo logikai. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. sprendimu atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo pirmojo etapo vykdymo metu (dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. porinių namų) sprendimo 28–29 punktuose išdėstė motyvus, kurie iš esmės taikytini ir toliau palaikomai reikalavimo daliai. Ieškovė šių išvadų neginčijo, tačiau siekia ir toliau bylinėtis. Būtina iš naujo įvertinti ieškinio prima facie pagrįstumą, kadangi jis nėra tiek pagrįstas, kad sudarytų prielaidas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Didžioji dalis ieškinio, pagal kurį 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, reikalavimų jau yra atmesti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi.