Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Byla 1A-350-458-2014 Dėl kaltinimo pagal BK 243 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

8teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Rumbinaitės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. dėl kaltinimo pagal BK 243 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

9Vadovaudamasis BK 38 str. 1 d., J. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajai G. K. susitaikius, ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta (BPK 303 str. 4 d.). J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesiams, šio termino pradžią, taip pat BK 38 str. 2 d., 3 d., 4 d. numatytų terminų pradžią skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 19 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė

11ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-01730-12 buvo pradėtas dėl to, kad J. S. 2012-11-18, laikotarpiu nuo 11.30 iki 14.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose „( - )“ g. „( - )“, Klaipėdoje, konflikto metu su G. K., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, tampė ją už plaukų, delnu trenkė į veidą, smakrą ir nosį ne daugiau kaip 10 kartų. Po to nudaužęs alaus butelį ir mojuodamas prieš veidą, pagrasino, sakydamas, kad „tuoj pagražinsiu veidelį“. Vėliau pasiėmęs virtuvinį peilį, grasindamas juo reikalavo šokti iš 16 aukšto per balkoną, taip G. K. sukeldamas išgąstį ir pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. G. K. pasislėpus po stalu, J. S. spyrė ne daugiau kaip 10 kartų į kojas, tuo padarydamas galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, ant abiejų skruostų, smakro dešinėje, dėl to patino nosies minkštieji audiniai, viršutinė lūpa, atsirado kraujosruva jos vidiniame paviršiuje, viršutinio dešinio 11 danties kampo nuskilimas, minkštųjų audinių patinimas, odos nubrozdinimas pakaušio dešinėje, kraujosruva kairės ausies būgnelyje, smulkūs odos nubrozdinimai kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos ant kairiojo peties, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairio žasto, dešinio žasto, dešinio dilbio, kairės šlaunies, dešinio kelio, dešinės blauzdos, odos nubrozdinimas žemiau kairės girnelės, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

12Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2012-12-03 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-01730-12 ir atleido įtariamąjį J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., įtariamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Prokurorė šiuo nutarimu taip pat J. S. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

14Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2013-06-28 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00396-13 J. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str., padarymo, t. y. dėl to, kad J. S., būdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-29 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis BK 67 str. l d., 2 d. 9 p. paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesių laikotarpiui, 2013-01-11 pasirašytinai įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, 2013-01-22 14.00 val. ir 2013-02-08 10.00 val. nedalyvavo programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“ įvadiniame užsiėmime. 2013-02-18 9.00 val. į programą neatvyko, dėl to pakartotinai buvo supažindintas su atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2013-03-14 dalyvavo programos įvadiniame užsiėmime, tačiau 2013-03-26 13.00 val. neatvyko, 2013-04-24 pakartotinai dalyvavo programos įvadiniame užsiėmime, tačiau 2013-05-20 11.00 val. į užsiėmimus neatvyko, 2013-05-27 dalyvavo programos pirmame užsiėmime, tačiau 2013-06-07 13.00 val. vėl neatvyko. Tokiu būdu J. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

15Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2013-08-12 nutarimu atnaujino nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-01730-12 J. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarymo.

16Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė

172013-08-13 nutarimu sujungė ikiteisminius tyrimus Nr. 31-1-01730-12 ir Nr. 30-9-00396-13.

19Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., 2 p. bausmes, paskirtas pagal baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 243 str., subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir J. S. paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

20J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje. Nurodė, kad nesutinka su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dėl laisvės apribojimo (b. l. 21, t. 2).

22Vadovaujantis BK 38 str. 1 d., J. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajai G. K. susitaikius, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė. J. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesiams, šio termino pradžią, taip pat BK 38 str. 2 d., 3 d., 4 d. numatytų terminų pradžią skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 19 d. (b. l. 43-48, t. 2).

24Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. bausmes, paskirtas pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. , 243 str., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-11-18 iki 2012-11-20, tai sudaro 4 laisvės apribojimo dienas.

25Prokuratūros apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendžiu padaryta išvada, jog J. S. veiksmuose nėra piktybiškumo, sistemingumo, todėl traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo, kadangi jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 str., sudėties požymio – vengimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.

26Prokurorė toliau teigia, jog yra akivaizdu, kad teismas, turėdamas vertinti įrodymų visumą, pasirinko tikėti kaltinamojo parodymais, jog sutartu laiku paskirtų užsiėmimų negalėjo lankyti dėl verslo reikalų, nesuprato programos esmės, kuri jam pasirodė nereikšminga, kartu atmesdamas objektyvius liudytojo V. V., Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vyresn. specialisto, parodymus, kurie buvo nuoseklūs, logiški ir atitinkantys bylos aplinkybes bei patvirtinti bylos rašytine medžiaga. Pabrėžtina tai, kad V. V. yra būtent tas specializuotas pareigūnas, turintis kompetencijos dirbti su asmenimis, kurie privalo lankyti smurtinį elgesį keičiančias programas, todėl jo parodymai yra itin svarbūs ir reikšmingi byloje, nustatant nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str., požymius. O konkrečiu atveju matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-01-11 iki 2013-06-25 J. S. dalyvavo tik 3 EPP užsiėmimuose, nors tuo tarpu pastarasis turėjo išeiti minimalių 6 užsiėmimų įvadinę dalį bei 13 pagrindinių užsiėmimų, tai būtų 19 savaičių, ir jei pastarasis būtų sąžiningai lankęs, būtų spėjęs įvykdyti visą programą.

27Prokurorė toliau akcentuoja, kad aptarti liudytojo V. V. parodymai paneigia padarytą teismo išvadą, jog J. S. piktybiškai nevengė atlikinėti jam paskirtos priemonės ir stengėsi ją atlikinėti, juolab atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad J. S. dažniausiai pasiaiškindavo, jog supainiojo datas, kad buvo susižalojęs, kad sirgo, tačiau tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek iš liudytojo V. V. parodymų matyti, kad jokių medicininių dokumentų apie tai, kad J.S. būtų sirgęs tuo metu, kai buvo vykdoma baudžiamojo poveikio priemonė, nepateikta. Be to, kaip nurodė liudytojas V. V., J. S. prašydavo nors paskambinti ir informuoti apie savo neatvykimą, tačiau pastarasis net nepaskambindavo bei pats neatsiliepdavo į skambučius, todėl „tekdavo pačiam, kaip mamai, ieškoti, skambinti ar rašyti šaukimus“ (posėdžio garso įrašas). Teisiamojo posėdžio metu paklausus liudytojo V. V., kaip jis vertina tokį J. S. elgesį, pastarasis nurodė, kad J. S. „sistemingai-daug kartų“ pažeidinėjo baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, todėl mano, kad jis taip tyčia nevykdė jam skirtos programos (posėdžio protokolas bei garso įrašas). Vėlgi teisiamojo posėdžio metu V. V. paklausus, kaip jis vertino J. S. galimybę suprasti švedų sukurtą programą bei išklausyti kursą, atsižvelgiant į pastarojo užimtumą, V. V. nurodė, kad „J. S. sakėsi, kad turi verslą, bet galės ateiti į užsiėmimą, niekada nenurodė, kad būtų negalėjęs lankyti užsiėmimus, visada sutikdavo, dėl ko kiekvieną kartą buvo derinama ir atvykimo data ir laikas“, todėl, jo nuomone, pastarasis turėjo visas galimybes išklausyti kursą per nustatytą terminą. Taip pat V. V. nurodė, kad J. S. kelis kartus buvo išaiškinta programos esmė bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės, kurias J. S., turėdamas aukštąjį išsilavinimą, puikiai suprato, „tačiau neturėjo vidinės motyvacijos lankyti, nenusistatė prioritetų, kadangi jam labiau rūpėjo leisti laisvalaikį, važinėti keturračiu, leisti laiką sodyboje (posėdžio garso įrašas). Nors J. S. vis žadėdavo, kad viskas bus kitaip, kad tai paskutinis neatvykimo kartas, tačiau niekas nesikeisdavo“. Kaip matyti, būtent liudytojas V. V., kuris yra kaip tik tas asmuo, kuris buvo atsakingas už J. S. paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės vykdymo tvarkos priežiūrą bei turintis kompetenciją įvertinti J. S. asmenybę, jo gebėjimus suvokti jam priskirtus įsipareigojimus, kriminalines nuostatas ir jo elgesio pokyčius bei objektyvias jo galimybes atlikti jam paskirtą programą, padarė išvadą, kad J. S. nuolat ir tyčia nevykdė jam paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės. Tokią išvadą liudytojas V. V. yra kompetentingas daryti, nes šis pareigūnas turi specialių tam tikslui reikalingų žinių, kurios įgytos atliekant jam pavestas pareigas, todėl vadovaujantis jo parodymais ir bylos rašytine medžiaga, konstatuojama, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. S. veiksmuose nėra piktybiškumo, sistemingumo vengti atlikinėti jam paskirtos priemonės, kadangi nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, trukdančių J. S. atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, netgi priešingai, pastarasis labai gerai suvokdamas programos esmę, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, savo pareigą bei būdamas Probacijos skyriaus pareigūno įspėtas apie nevykdymo pasekmes bei suprasdamas, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia, ir norėjo taip elgtis.

28Prokuratūros pateiktas apeliacinis skundas apibendrinamas tuo, jog darytina išvada, kad J. S., suprasdamas baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, atlikimo tvarką, nevykdymo padarinius, savo įsipareigojimus ir žinodamas, kokie padariniai kyla už nevykdymą, tyčia ir sąmoningai vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tai patvirtina, jog pastarojo veiksmuose yra visi būtini baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 str., sudėties požymiai. Be to, nustačius, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, būtina jį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir dėl veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., dėl kurių jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

31Nukentėjusioji G. K., išteisintasis J. S. ir jo gynėja advokatė Audronė Matiukienė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

32Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 4 d., 327 str. 2 p., 329 str. 2 p.).

33Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str.

34Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, jog J. S. veiksmuose nėra piktybiškumo, sistemingumo, todėl laikyti jo veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę nėra pamatuoto pagrindo. Pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimus apylinkės teismas padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, priimtas išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

36Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str. kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 str. nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturi sukelti BK 74 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str.

37Kaip jau minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja

382012-12-19 nutartimi patvirtino prokurorės 2012-12-03 nutarimą atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, įtariamą nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarymu, įtariamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, ikiteisminį tyrimą nutraukė bei J. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesiams (b. l. 10–13, t. 1).

39Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 722 str.).

41Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013-01-11 Pažyma apie supažindinimą su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis patvirtina, jog Probacijos skyriaus priežiūroje esantis J. S. įrašytas į Probacijos skyriaus registrą, pirmo atvykimo į jį metu išsamiai supažindintas su probacijos, bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis (b. l. 91, t. 1). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ši pažyma taip pat patvirtina, jog J. S. pasirašė, kad jam paaiškintas probacijos, bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo turinys, jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, auklėjamojo, baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą ir teismo skirtų įpareigojimų, pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų darymą (b. l. 91, t. 1).

42Byloje esantis 2013-01-11 Sutikimas (nesutikimas) dalyvauti adaptuotose elgesio pataisos programose patvirtina, kad J. S. pasirašė, jog sutinka dalyvauti adaptuotose elgesio pataisos programose bei kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje elgesio pataisos programos efektyvumui vertinti: 1) “Tik tu ir aš”; 2) “Elgesys–Pokytis–Pasikeitimas” (toliau – EPP) (b. l. 90, t. 1). Su probuojamuoju J. S. 2013-01-11 buvo sudarytas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas (b. l. 87–89, t. 1).

43Visi šie nurodyti faktiniai duomenys teisėjų kolegijai neleidžia abejoti tuo, jog Probacijos skyriaus priežiūroje esantis J. S. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – atlikimo turinį suprato tikrai gerai. Darytina išvada, kad jis negalėjo nesuprasti, jog už vengimą atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės.

44Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis konstatuoja, jog nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas J. S. sistemingai nevykdė sudaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano, t. y. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teisėjų kolegija detaliai išanalizavusi visą baudžiamosios bylos medžiagą J. S. padarytus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimus negali vertinti kaip vienkartinius, smulkius ar neesminius.

45Byloje esantys duomenys (Pažymos apie nedalyvavimą elgesio pataisos programoje EPP („Elgesys–Pokytis–Pasikeitimas“) patvirtina, kad J. S. 2013-01-22 14.00 val. nedalyvavo programos EPP įvadiniame užsiėmime dėl nežinomų priežasčių. 2013-02-11 Pažyma taip pat patvirtina, jog J. S. 2013-02-08 10.00 val. nedalyvavo programos EPP įvadiniame užsiėmime, kadangi telefonu informavo, jog suklydo dėl programos laiko. Kitas užsiėmimas numatytas 2013-02-18 09.00 val. (b. l. 92, t. 1).

46Taigi po to, kai J. S. neatvyko į du EPP įvadinius užsiėmimus iš eilės ir telefonu nurodė, jog tariamai suklydo dėl programos laiko, neabejotina, kad po šio pokalbio su vyresniuoju specialistu V. V. J. S. tikrai gerai žinojo kito užsiėmimo laiką – 2013-02-18 9.00 val. Tačiau 2013-02-19 Pažyma apie nedalyvavimą elgesio pataisos programoje EPP patvirtina, jog J. S. 2013-02-18 9.00 val. vėl nedalyvavo programos EPP įvadiniame užsiėmime, ir vėl dėl nežinomų priežasčių (b. l. 94, t. 1).

47Iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013-02-19 Pažymos apie telefoninį pokalbį matyti, kad 2013-02-18 15.32 val. buvo skambinta J. S. siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kodėl nustatytu laiku 2013-02-18 9.00 val. jis nedalyvavo elgesio pataisos programoje EPP. Telefono signalas buvo geras, tačiau niekas neatsiliepė. Tą pačią dieną paskambinus 15.38 val. niekas neatsiliepė (b. l. 93, t. 1). Visa tai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog J. S. neatvykęs į du numatytus EPP įvadinius užsiėmimus iš eilės ir telefonu nurodęs, jog tariamai suklydo dėl programos laiko, po to neabejotinai tiksliai žinodamas kitą užsiėmimą datą ir laiką ne tik kad vėl neatvyko, tačiau net ir neinformavo iš anksto apie negalėjimą dalyvauti bei neatsiliepė į Probacijos tarnybos specialisto skambučius. Apeliacinės instancijos teismas tai vertina kaip itin atsainų požiūri į teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą.

48Savo 2013-02-27 Paaiškinime Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui J. S. nurodė, kad 2013-01-22 14.00 val., vasario 8 d. 10.00 val., vasario 18 d. 09.00 val. nedalyvavo EPP užsiėmimuose, kadangi 2013-01-22 sirgo, vasario 8 d. 10.00 val. suklydo dėl programos laiko, vasario 18 d. buvo išvykęs darbo reikalais (b. l. 95, t. 1). Tačiau tokie J. S. nurodyti argumentai laikytini itin abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Juo labiau, kad šių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys (nei apie J. S. nedarbingumą, nei apie komandiruotes ar kt.).

49Teisiškai reikšminga tai, kad toks J. S. elgesys (neveikimas) buvo sistemingas visu baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – metu, tai nebuvo pavieniai, atsitiktiniai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano pažeidimai.

50Iš 2013-03-28 Pažymos apie nedalyvavimą elgesio pataisos programoje EPP matyti, kad J. S. 2013-03-26 13.00 val. nedalyvavo programos EPP užsiėmime dėl nežinomų priežasčių (b. l. 96, t. 1). 2013-03-29 Pažyma apie telefoninį pokalbį patvirtina, kad 2013-03-29 09.31 val. buvo skambinta J. S. siekiant sužinoti, dėl kokių priežasčių jis neatvyko į elgesio pataisos programos EPP užsiėmimą 2013-03-26. Ryšio signalas buvo geras, tačiau J. S. neatsiliepė (b. l. 97, t. 1). 2013-04-09 Pažyma apie telefoninį pokalbį taip pat patvirtina, kad 2013-04-09 8.36 val. buvo skambinta J. S. siekiant sužinoti, dėl kokių priežasčių jis neatvyksta į elgesio pataisos programos EPP užsiėmimus. Skambinta du kartus, ryšio signalas buvo geras, tačiau J. S. neatsiliepė (b. l. 99, t. 1).

51Savo 2013-04-15 Paaiškinime Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui J. S. nurodė, kad 2013-03-26 13.00 val. nedalyvavo programos EPP užsiėmime, kadangi 2013-03-16 buvo suimtas Kaliningrade ir uždarytas į areštinę (tardymo izoliatorių). Paleistas buvo 2013-04-12 (b. l. 101, t. 1). Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tokias J. S. paaiškinime nurodytas aplinkybes. Juolab, kad ir pats J. S. savo paaiškinime nenurodo, kad bent jau vėliau pateiks tokius duomenis.

52Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad po šių padarytų baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano pažeidimų, J. S. būdamas gerai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, turėjo ypač stengtis toliau dėti visas pastangas siekiant tinkamai vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Darytina išvada, kad po visų šių paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimų J. S. privalėjo siekti realiai dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

53Tačiau 2013-05-22 Pažyma apie nedalyvavimą elgesio pataisos programoje EPP patvirtina, jog J. S. 2013-05-20 11.00 val. nedalyvavo programos EPP užsiėmime, kadangi atvykęs 2013-05-21 informavo, kad supainiojo dienas (b. l. 102, t. 1). Taip pat 2013-06-07 Pažyma apie nedalyvavimą elgesio pataisos programoje EPP patvirtina, jog J. S. 2013-06-07 13.00 val. vėl nedalyvavo programos EPP užsiėmime dėl nežinomų priežasčių (b. l. 102, t. 1). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad J. S. ir toliau nedėjo jokių realių pastangų, kad parodytų, jog iš tikrųjų nori vykdyti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

54Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad J. S. viso proceso metu savo nusikalstamą elgesį bandė pateisinti savo tariamu užimtumu verslo reikaluose ir kitur. Tačiau bylos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Be to, J. S. duoti parodymai teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog J. S. į teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žiūrėjo itin atsainiai. Teismo posėdyje 2013-12-19 J. S. parodė, kad jis turi didelių įsipareigojimų, verslą, jis dažnai pavėluodavo, turėjo daug darbų, buvo problemų, jam tos jo (probacijos tarnybos atstovo) programos nelabai rūpėjo. Jis negalvojo, kad tai taip reikšminga, jog bus liūdnos pasekmės (b. l. 32, t. 2). Taigi šie J. S. parodymai neabejotinai atskleidžia jo psichinį santykį su BK 243 str. įtvirtintu nusikalstamu neveikimu.

55Kaip jau minėta, būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis teisėjų įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šioje byloje aptartus rašytinius įrodymus taip pat papildo nuoseklūs, logiški liudytojo V. V., kuris yra Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vyr. specialistas, parodymai.

57Išteisintojo J. S. ir nukentėjusiosios G. K. pateiktuose atsikirtimuose nurodoma daug argumentų apie tai, kad jo neatvykimas į elgesio pataisos programos užsiėmimus buvo tiesiogiai susijęs su darbu ir šeimos išlaikymo siekiais. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie argumentai laikytini visiškai deklaratyviais, todėl vertintini kritiškai.

58Anksčiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. S. neinformuodavo Probacijos tarnybos atstovų apie tai, kad nustatytu grafiku negalės dalyvauti elgesio pataisos programos užsiėmimuose dėl svarbių priežasčių.

59Be to, Probacijos įstatymo 13 str. 2 p. numatyta, kad probuojamieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į probacijos vykdymo ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ar pareigūnus, visuomenines ar tarptautines organizacijas, taip pat kitas institucijas, įstaigas ir organizacijas.

60Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas J. S. būtų kokiu nors būdu teikęs pasiūlymus ar prašymus Probacijos tarnybai, prašydamas sudaryti kitokį elgesio pataisos programos užsiėmimų grafiką, taip pat nenustatyta, jog jis būtų teikęs kokius nors rašytinius duomenis apie tai, kad tam tikromis dienomis turi išvykti darbo reikalais ar dėl svarbių šeiminių aplinkybių negali dalyvauti užsiėmimuose.

61Teisėjų kolegija neabejoja, kad visa tai patvirtina išteisintojo psichinį santykį su daroma veika, kad jis suvokė, jog realiai savo neveikimu bando išvengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Anksčiau aptarti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad J. S. neveikimas buvo sistemingas, o ne vienkartinio pobūdžio.

62Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad jo veikoje yra visi baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 str., sudėties požymiai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių ir teismo nuosprendis naikintinas bei priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

63Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, kad J. S. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 str., 243 str.). Kaltinamojo J. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. anksčiau neteistas, duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka, taip pat nėra, yra dirbantis.

64Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertinus kaltininko asmenybę, kaltinamajam J. S. skirtina švelnesnė straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda – ir jos dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies minimumui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 1 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde prašomu skirti bausmės dydžiu ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str., padarymą J. S. skiria 7 MGL (910 Lt) dydžio bausmę.

65Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nuosprendis naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.).

66Dėl J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarymą ir patarukimą baudžiamojon atsakomybėn už šias nusikalstamas veikas

67Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde taip pat parašoma panaikinus pirmosios instancijos teismo nusoprendį pripažinti J. S. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d.

68Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2012-12-03 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-01730-12 ir atleido įtariamąjį J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., įtariamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Prokurorė šiuo nutarimu taip pat J. S. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 5-8, t. 1).

69Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2012-12-19 nutartimi patvirtino prokurorės 2012-12-03 nutarimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės J. S., įtariamą nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarymu, įtariamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, ikiteisminį tyrimą nutraukė bei J. S. paskyrė kardomąją priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesiams (b. l. 10-13).

70BPK 217 straipsnyje yra reglamentuota nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka.

71Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka (BPK 217 str. 3 d.).

72Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2013-08-12 nutarimu atnaujino nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-01730-12 J. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2013-08-12 rezoliucija patvirtino šį prokurorės procesinį sprendimą (b. l. 14-15, t. 1). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas J. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarymo, buvo atnaujintas tinkamai, t. y. BPK nustatyta tvarka.

73BK 38 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

74Baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad jei kaltininkas per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.) ar neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), teismui, atsižvelgiant bei vertinant abiejų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, galimą abiejų nusikalstamų veikų ryšį, taip pat apskritai visą asmens elgesį bandomuoju laikotarpiu (pavyzdžiui, administracinių nuobaudų egzistavimą, asocialų elgesį ir pan.), paliekama teisė spręsti, ar panaikinti ankstesnį sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d.), ar naujos nusikalstamos veikos padarymą vertinti kaip neturintį įtakos ankstesniam asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str.

75Taigi, spręsti klausimą, ar panaikinti ankstesnį sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas, ar pripažinus asmenį kaltu pagal naują nusikalstamą veiką, ankstesnį procesinį sprendimą, kuriuo asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės palikti nepakeistą, yra teismo priimančio baigiamąjį procesinį sprendimą diskrecijos (išimtinė) teisė.

76Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pripažinti J. S. kaltu ir pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. bei jį nuteisti dėl šių veikų padarymo nėra pagrindo.

77Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po to kai J. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės prokurorės 2012-12-03 nutarimu, kurį nutartimi patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja, jis būtų daręs administracinius teisės pažeidimus, ar, kad jo elgesys būtų asocialus, amoralus, ar kt. Be to, J. S. padaryta nusikalstama veika – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę tik netiesiogiai yra susijęs su ankstesniu jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., t. y. jis nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos prieš savo sugyventinę G. K. ar kokį kitą asmenį. Nagrinėjamu atveju nuteistojo vengimas atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir dėl to jo veiksmuose nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis (BK 243 str.), gali būti vertinama tik kaip išvestinė nusikalstama veika, bandant ją susieti su ankstesnėmis J. S. padarytomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str.

78Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. S. vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę neturi tiesioginės įtakos ankstesniam jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju J. S. pripažinimas kaltu ir pagal BK 140 str. 1 d. bei 145 str. 1 d. neatitiktų bausmės paskirties, įtvirtintos BK 41 str. 2 d., kartu būtų perteklinis. Tokį teismo manymą lemia tai, kad J. S. padarytas baudžiamasis nusižengimas nepasižymi dideliu pavojingumu, be to, jis padarytas neveikimu, o ne aktyviais veiksmais. Taip pat, kaip jau minėta, šis jo nusikalstamas neveikimas jokio forma, ar būdu nenukreiptas nei į aplinkinius, nei į kitus asmenis.

79Dėl visų išvardytų motyvų nagrinėjamu atveju pripažinti J. S. kaltu ir nuteisti pagal BK 140 str. 1 d. bei BK 145 str. 1 d. nėra pagrindo.

80Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinus procesas J. S. dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 140 str. 1 d. bei BK 145 str. 1 d. nutrauktinas (BPK 303 str. 4 d., 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-12-03 nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-01730-12 nutrauktas ir įtariamasis J. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., įtariamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, paliktinas galioti (BK 38 str. 3 d.).

81Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.).

82Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., 326 str. 2 d. 1 p., 326 str. 4 d., 327 str. 2 p., 329 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

Nutarė

83Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

84J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str. ir nubausti jį 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.

85Baudžiamąją bylą J. S. dėl kaltinimų pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d. nutraukti.

86Nuteistajam išaiškinti, jog jis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuteistajam per nustatytą terminą nesumokėjus baudos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą baudą išieškoti priverstinai.