Byla S-51

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės, Kristinos Jakštienės, Raimondos Juodkaitės (pranešėja), Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „A“ (toliau – Pareiškėja) 2026-01-26 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2026-01-08 sprendimo Nr. 331-7236 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjos direktorius A.A. ir įgaliotas atstovas B.B. bei Inspekcijos atstovas C.C. dalyvavo Komisijos 2026-02-23 posėdyje nuotoliniu būdu.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, kuriuo nuspręsta negrąžinti 100 000 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) skirtumo, susidariusio už 2025 m. spalio ir lapkričio mėn.

Skunde paaiškino, kad Pareiškėja vykdo generalinės rangos veiklą. PVM už Pareiškėjos teikiamas statybos paslaugas, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 96 straipsniu, deklaruoja ir sumoka užsakovai (atvirkštinis PVM apmokestinimas). Tuo tarpu Pareiškėja, vykdydama veiklą, pirkimo PVM už medžiagas ir techniką sumoka tiekėjams. Todėl jai nuolatos susidaro grąžintinas PVM skirtumas. Tai nėra atsitiktinė permoka, o tiesioginė veiklos modelio pasekmė.

Inspekcija, išnagrinėjusi Pareiškėjos 2026-01-05 prašymą reg. Nr. (17.16-40) GES18152, Sprendimu nusprendė negrąžinti Pareiškėjai 100 000 Eur, kadangi ji neatitinka PVMĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. Nurodė, kad MAĮ 401 straipsnyje nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkantiems PVM mokėtojams pagal šio

2 straipsnio 1 dalies nuostatas neįskaityto (negrąžinto) už mokestinį laikotarpį susidariusio PVM skirtumo suma gali būti grąžinta ne anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo skirtumo susidarymo.

Sprendime nurodyta, kad mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimą (įskaitymą) reglamentuoja Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (2025 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. VA-16 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 49.1 papunktyje nustatyta tvarka bei PVMĮ 91 straipsnio 2 dalies nuostatomis, PVM mokėtojams, neatitinkantiems MAĮ 401 straipsnyje nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų, susidariusios PVM permokos (skirtumo) suma gali būti grąžinta ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo permokos (skirtumo) susidarymo. Pareiškėja nuo 2025-12-22 neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų pagal MAĮ 401 straipsnį, todėl neįskaityta (negrąžinta) PVM permokos (skirtumo) suma už prašomą 2025 m. spalio mėn. gali būti grąžinta ne anksčiau kaip nuo 2026-05-01, už 2025 m. lapkričio mėn. – ne anksčiau kaip 2026-06-01.

Pareiškėjos skundas atmestinas, Inspekcijos Sprendimas tvirtintinas.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėja pateikė Inspekcijai 2026-01-05 prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą), prašydama grąžinti 100 000 Eur PVM skirtumą, susidariusį už laikotarpį nuo 2025-10-01 iki 2025-10-31 (1 529 Eur + 43 324,87 Eur) ir nuo 2025-11-01 iki 2025-11-30 (55 146,13 Eur).

Inspekcija Sprendimu nusprendė negrąžinti Pareiškėjai 100 000 Eur PVM skirtumo, kadangi Pareiškėja neatitinka PVMĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. Nurodė, kad MAĮ 401 straipsnyje nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkantiems PVM mokėtojams pagal PVMĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatas neįskaityto (negrąžinto) už mokestinį laikotarpį susidariusio PVM skirtumo suma gali būti grąžinta ne anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo skirtumo susidarymo, t. y. neįskaityta (negrąžinta) PVM permokos (skirtumo) suma už 2025 m. spalio mėn. gali būti grąžinta ne anksčiau kaip nuo 2026-05-01, už 2025 m. lapkričio mėn. – ne anksčiau kaip 2026-06-01.

Pareiškėja pateikė 2026-01-26 skundą Inspekcijai, prašydama: 1) peržiūrėti Sprendimą ir įvertinti faktinę 500 000 Eur sumos reikšmę Pareiškėjos veiklos tęstinumui;

2) sutrumpinti PVM skirtumo grąžinimo terminą (2028-12-21), atsižvelgiant į tai, kad neatitikimai yra pašalinti, o atskirtis tarp gaunamo ir mokėtino PVM yra nulemta ne Pareiškėjos valios, o PVMĮ 96 straipsnio taikymo; 3) Pareiškėja geranoriškai siūlo, kad mokesčių administratorius taikytų ne didesnę nei 100 000 Eur sumą, kurią mokesčių administratorius turėtų teisę laikyti iki kol Pareiškėjai bus grąžintas patikimo mokesčių mokėtojo statusas; 4) peržiūrėti nepatikimo mokesčių mokėtojo statuso taikymo pagrįstumą 2026 m. pabaigoje ir, neturint jokių naujų mokestinių pažeidimų ar klausimų iš mokesčių administratoriaus pusės už 2026 m., šį statusą panaikinti anksčiau laiko. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėjos skunde nurodytas ir nesutikimas su Inspekcijos Sprendimu, vadovaudamasi MAĮ 151 straipsnio 1 punktu, persiuntė Pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos Sprendimo ir šiam skundui nagrinėti reikalingą medžiagą Komisijai. Dėl kitų skunde nurodytų klausimų pateikė Pareiškėjai atsakymą 2026-03-06 raštu Nr. RAP264. Komisija, įvertinusi Pareiškėjos skundo turinį ir Inspekcijos pateiktą šiam skundui nagrinėti reikalingą medžiagą, sprendžia, kad ginčas tarp Pareiškėjos ir Inspekcijos kilęs dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta Pareiškėjai grąžinti 100 000 Eur PVM skirtumą už

3 prašomą laikotarpį nuo 2025-10-01 iki 2025-10-31 ir nuo 2025-11-01 iki 2025-11-30, nes Pareiškėja neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų MAĮ 401 straipsnio 1 dalyje.

Iš Pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų ir Pareiškėjos atstovo Komisijos posėdyje akcentuotos pozicijos matyti, jog Pareiškėja neginčija faktinės aplinkybės, kad prašymo grąžinti (įskaityti) PVM permoką (skirtumą) pateikimo ir Inspekcijos Sprendimo priėmimo metu ji neatitiko MAĮ 401 straipsnio 1 dalyje nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, taip pat neginčija padaryto pažeidimo dėl nelegalaus darbo, tačiau teigia, kad dėl negrąžinamos PVM sumos ji negalės laiku atsiskaityti su subrangovais ir darbuotojais. Nagrinėjamo mokestinio ginčo teisinius santykius reglamentuojančio PVMĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM permoka ir už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas įskaitomi (grąžinami) MAĮ nustatyta tvarka ir terminais, atsižvelgus į šiame straipsnyje nurodytas išimtis ir apribojimus. Pagal PVMĮ 91 straipsnio 2 dalį, MAĮ 401 straipsnyje nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkantiems PVM mokėtojams pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas neįskaityto (negrąžinto) už mokestinį laikotarpį susidariusio PVM skirtumo suma gali būti grąžinta ne anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo permokos susidarymo. Atitinkamai MAĮ 401 straipsnio (2022-12-13 įstatymo Nr. XIV-1658 redakcija) 1 dalies 1–4 punktai apibrėžia kriterijus, kuriuos atitinkantis mokesčių mokėtojas pripažįstamas atitinkančiu minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymo leidėjas nustatė sąlygas, esant kurioms, mokesčių mokėtojams, priklausomai nuo aplinkybių, susijusių su tinkamu (ar ne) mokestinių ar kitų prievolių vykdymu, taikomas skirtingas teisinis režimas dėl tam tikrų mokesčių administravimo ar kitų procedūrų realizavimo (pvz., gali būti taikomas skirtingas tikrintinas mokestinis laikotarpis, PVM permokos (skirtumo) grąžinimo laikotarpis ar pan.). Įvertinus tai, jog mokestiniams teisiniams santykiams reguliuoti yra taikomas imperatyvus teisinio reguliavimo mechanizmas, o šiuos teisinius santykius reguliuojančios normos negali būti aiškinamos plečiamai, ginčo situacijoje vertintina, ar Inspekcijos Sprendimas, kuriuo Pareiškėjai dėl jos padaryto pažeidimo gali būti taikomos kitokios PVM skirtumo grąžinimo sąlygos, nes, pasak Inspekcijos, Pareiškėja neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, yra pagrįstas.

Kaip minėta, Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad yra padariusi pažeidimą ir Valstybinės darbo inspekcijos yra nubausta už nelegalų darbą. Tai patvirtina ir viešai Valstybinės darbo inspekcijos skelbiama informacija 1, iš kurios matyti, kad Pareiškėja yra padariusi pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 561 straipsnio (Nelegalus darbas atliekant statybos darbus ir atsakomybė už jį) 3 dalies 1 punkte ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio (Nelegalus darbas) 5 dalį. Iš Inspekcijos pateiktos Pareiškėjos mokesčių mokėtojo kortelės matyti, kad nusižengimo data – 2025-11-03, įsigaliojimo data – 2025-12-22.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog MAĮ 401 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad minimalius kriterijus atitinka toks mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo, kuris per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, o ginčo atveju nustatyta, kad Pareiškėja Valstybinės darbo inspekcijos yra bausta už tokį pažeidimą, spręstina, kad Inspekcijos išvada, jog Pareiškėja neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, yra pagrįsta. Taigi, galiojant PVMĮ 91 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkantiems PVM mokėtojams pagal PVMĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatas neįskaityto (negrąžinto) už mokestinį laikotarpį susidariusio PVM skirtumo suma gali būti grąžinta ne anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo skirtumo susidarymo, 1

https://vdi.lrv.lt/lt/informacija-apie-darbdaviu-padarytus-teises-pazeidimus/

Inspekcijos pozicija negrąžinti 100 000 Eur PVM skirtumo už prašomą laikotarpį nuo 2025-1001 iki 2025-10-31 ir nuo 2025-11-01 iki 2025-11-30 pripažintina atitinkančia faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą. Pareiškėjos skunde minimos aplinkybės, susijusios su galimais sunkumais atsiskaitant su subrangovais, mokant darbo užmokestį darbuotojams, nesudaro pagrindo netaikyti imperatyvių PVMĮ 91 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl PVM skirtumo grąžinimo. Todėl ginčijamas Inspekcijos Sprendimas tvirtintinas, nes yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį Pareiškėjos skunde nurodytais bei Pareiškėjos atstovo skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu išdėstytais motyvais bei argumentais nėra pagrindo. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių

Rezoliucinė dalis

administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2026-01-08 sprendimą Nr. 331-7236.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos. Komisijos pirmininkė