- Teismas
- Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- S-26
- Bylos rūšis
- Mokestinis ginčas
- Instancija
- MGK (ikiteisminė)
- Teisėjai
- Vilma Vildžiūnaitė (pran.), Kristina Jakštienė, Jurgita Narkevičiūtė
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės (pranešėja), narių Kristinos Jakštienės ir Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo UAB „A“ (toliau – Pareiškėja) 2025-12-10 skundą dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2025-11-21 sprendimo Nr. 1AE-439 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjos atstovai advokatas A.A., B.B. ir Muitinės departamento atstovas C.C. dalyvavo 2026-01-20 Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu.
Pareiškėja pateikė skundą Komisijai dėl Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos TM) 2025-08-27 sprendimas Nr. 1E(LM18)-892 (toliau – Klaipėdos TM sprendimas). Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas ir Klaipėdos TM sprendimas yra nepagrįsti, neteisėti ir priimti remiantis faktinėmis prielaidomis, kurios prieštarauja tikrajai situacijai ir objektyviems bylos duomenims. Sprendimuose konstatuojama mokestinė prievolė už prekes, kurios realiai neegzistavo, ir teigiama, jog jos buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nors negalėjo būti paimta tai, ko muitinės priežiūroje nebuvo ir negalėjo būti.
Skunde nurodyta, jog Klaipėdos TM ir Muitinės departamentas priimtais sprendimais nusprendė pripažinti, kad dėl prekių, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra pradėta įforminus 2022-09-23 muitinio tranzito deklaraciją MRN 22LTLU90000011A2E1 (toliau – Deklaracija), paėmimo iš muitinės priežiūros, atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis yra: 752 Eur muito ir 55 Eur muitų delspinigių, 2 588 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 796 Eur PVM delspinigių. Solidariais skolininkais pripažinti procedūros vykdytoja Pareiškėja ir prekės vežėja UAB „B“, kurioms skirta 2 004 Eur dydžio bauda. Pareiškėjos teigimu, vietos ir centrinis mokesčių administratorius ignoravo objektyvią realybę, kad tranzito Deklaracijoje nurodytos prekės niekada nebuvo atgabentos į Klaipėdos uostą, niekada nepateko į muitinės priežiūrą, nebuvo ir negalėjo būti išgabentos pagal pateiktą tranzito Deklaraciją, nes, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, Pareiškėjai nežinant buvo klastojami prekių dokumentai su tikslu nuslėpti griežtai kontroliuojamų freono dujų gabenimą. Skunde nurodyta, jog 2022-09-23 Pareiškėja, veikdama kaip muitinės tarpininkas ir remdamasi jai užsakovo pateiktais dokumentais, įformino Deklaraciją, kurioje buvo deklaruota 1 100 pakuočių šaltnešių dažų. Tą pačią dieną krovinį vežusios UAB „B“ transporto priemonė (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini)) buvo patikrinta Vilniuje, degalinėje
2 „C“. Nustatyta, kad vietoje deklaruotų šaltnešių dažų buvo gabenama 1 150 pakuočių freono dujų (R134A, R404A, R507). Prekės nedelsiant buvo sulaikytos, surašytas sulaikytų prekių perdavimo aktas ir prekės perduotos Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui. Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-4-00119-22 (toliau – Ikiteisminis tyrimas) baudžiamojoje byloje, kurį atliko Muitinės kriminalinė tarnyba. Vilniaus apygardos prokuratūra 2025-01-17 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, nenustačius Pareiškėjos darbuotojų tyčios padaryti nusikalstamą veiką. Prokuratūros nutarime buvo konstatuota, kad Pareiškėjos darbuotoja, pateikusi tranzitinę Deklaraciją nežinojo, kad Deklaracijoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, nes dokumentai buvo pateikti užsakovo. Tą pačią dieną transporto priemonė, kuriai buvo taikoma ši Deklaracija, buvo sustabdyta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, kurie nustatė, kad joje vežamos freono dujos (R134A, R404A, R507), o ne deklaruoti šaltnešių dažai.
Pareiškėja pažymėjo, kad freono dujos ne tik buvo surastos toje pačioje transporto priemonėje Vilniuje, kuri tą pačią dieną pasikrovė ir išvežė iš Klaipėdos uosto šaltnešio dažų krovinį, bet ir buvo realiai atgabentos į Klaipėdos uostą. Jų atgabenimą ir buvimą patvirtina Krovinių ir prekių informacinės sistemos (toliau – KIPIS) duomenys, laikinojo saugojimo deklaracija, krovos dokumentai. Freono dujos buvo įformintos laikinajam saugojimui uoste, o vėliau iš sandėlio pakrautos į transporto priemonę, kurioje ir buvo aptiktos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Tuo pačiu metu muitinė teigia, kad šioje transporto priemonėje turėjo būti vežami deklaruoti šaltnešių dažai, nes buvo pateikta tranzito Deklaracija. Nė viena muitinės institucija nepateikė jokio loginio ar teisinio paaiškinimo, kaip deklaruotos prekės galėjo būti pakeistos freono dujomis, kurių judėjimas nuo atgabenimo į Klaipėdos uostą iki sulaikymo yra vientisas, nenutrūkstamas ir dokumentais patvirtintas. Ir kur tuomet randasi freono dujos, kurios buvo nurodytos KIPIS? Pareiškėjos teigimu, šis neprieštaraujantis įrodymų rinkinys rodo, kad deklaruoti šaltnešio dažai niekada neegzistavo, o realios prekės buvo tos, kurios ir buvo rastos transporto priemonėje – freono dujos (R134A, R404A, R507), iš viso 1 150 pakuočių. Pareiškėjos teigimu, tranzitinėje Deklaracijoje pagal užsakovo pateiktus dokumentus buvo nurodytas krovinys „šaltnešio dažai“ tam, kad užsakovo noru galimai būtų nuslėptas faktas, jog faktiškai buvo gabenama freono dujos, kurių apyvarta yra griežtai kontroliuojama.
Pareiškėja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, kurio medžiaga buvo prieinama ir muitinei, Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2025-01-17 nutarimu konstatuota, kad tranzito Deklaracijoje nurodyti duomenys buvo nurodyti remiantis suklastotais dokumentais Pareiškėjos darbuotojams apie tai nežinant. Prokuratūra šiame nutarime aiškiai nurodė, kad deklaruotos prekės neatitiko tikrųjų gabenamų prekių ir kad Deklaracijoje buvo nurodyti neteisingi duomenys, kuriuos suklastojo tretieji asmenys. Kadangi deklaruotos prekės buvo dokumentinė fikcija, jos negalėjo būti nei sulaikytos, nei pamestos, nei paimtos iš muitinės priežiūros, nei išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Pareiškėjos teigimu, tai reiškia, kad Klaipėdos TM neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti importo skolos atsiradimo pagal Deklaracijos duomenis, kurių tikrumas buvo paneigtas prokuratūros išvadomis ir visais krovinio judėjimo dokumentais. Vilniaus apygardos prokuratūros 2025-01-17 nutarimas nutraukti tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo skundžiamas, yra galiojantis ir jame nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės yra oficialus įrodymas, kurio Klaipėdos TM ir Muitinės departamentas negali nepaisyti, ar juos vertinti kritiškai.
Skunde nurodoma, jog priešingai nei teigia Muitinės departamentas, realios prekės – 1 150 pakuočių freono dujų (R134A, R404A, R507) buvo sulaikytos, jų kontrolę perėmė valstybės institucijos ir jos niekada nebuvo išleistos į apyvartą ar perduotos Pareiškėjai. Prekės neišėjo iš muitinės priežiūros – būtent muitinė jas perėmė ir visą laiką laikė savo dispozicijoje.
Tai paneigia bet kokią galimybę taikyti 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 79 straipsnį. Pareiškėjos vertinimu, importo skola gali atsirasti tik tada, kai realiai egzistuojančios prekės yra paimamos iš muitinės priežiūros. Tačiau šiuo atveju deklaruotos prekės neegzistavo, o realios prekės buvo sulaikytos. Todėl nėra ir negalėjo būti įvykio, kuris teisės aktų prasme galėtų būti laikomas importo skolos atsiradimo pagrindu.
Ši situacija taip pat patenka į Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto reguliavimo sritį, pagal kurį importo skola panaikinama, kai prekės yra galutinai atimamos iš savininko nuosavybės. Realiai egzistavusios prekės – freono dujos – buvo perimtos valstybės ir pašalintos iš apyvartos. Pareiškėja ar tretieji asmenys neturi jokių galimybių jomis disponuoti. Todėl net ir teoriškai negalėtų atsirasti importo skola už prekes, kurias valstybė sulaikė ir kurių Pareiškėja nei valdė, nei galėjo valdyti.
Pareiškėjos teigimu, nagrinėtinu atveju Klaipėdos TM skaičiavo mokestinę prievolę už prekes, kurių nebuvo – tai yra virtualų, neegzistuojantį krovinį. Tokia mokestinė prievolė negali būti pripažįstama teisėta. Mokesčių teisė pripažįsta tik realų apmokestinimo objektą, o ne deklaracijos duomenis, kurie įrodyti kaip klaidingi, nes pateikti remiantis suklastotais dokumentais. Muitinės institucijos negali ignoruoti objektyvios tikrovės ir taikyti mokestinę prievolę remdamosi vien Deklaracijos turiniu, kai visa bylos medžiaga patvirtina, kad Deklaracija neatitinka faktiškai gabento krovinio.
Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad mokestinė prievolė Pareiškėjai negalėjo atsirasti, nes neįvyko joks teisės aktuose numatytas importo skolos atsiradimo faktas. Todėl Klaipėdos TM sprendimas ir Muitinės departamento Sprendimas naikintini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės normoms bei faktinėms aplinkybėms.
Pareiškėja prašo pripažinti, kad mokestinė prievolė pagal tranzito Deklaraciją neatsirado, panaikinti ginčijamą Sprendimą ir sustabdyti bet kokius išieškojimo veiksmus iki galutinio ginčo išnagrinėjimo.
Muitinės departamentas skundžiamame Sprendime išdėstė patikrinimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Klaipėdos TM Malkų įlankos jūrų uosto poste 2022-09-23 naudojantis Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis Deklaracija Sąjungos tranzito procedūrai buvo deklaruotos prekės – šaltnešių dažai (1 100 pakuočių, 18 200 kg. bruto masė, prekės Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodas – 3208 20). Procedūros vykdytojas ir įgaliotasis siuntėjas – Pareiškėja, krovinio gavėjas – (duomenys neskelbtini). Krovinio vežėjas Deklaracijoje nenurodytas. Deklaracijoje nurodyta, kad prekes gabeno transporto priemonė, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė buvo užplombuota įgaliotojo siuntėjo plomba Nr. B09860. Prekių pirminis dokumentas – laikinojo saugojimo deklaracija Nr. 220905 – 002569 - BDK/133 (toliau – LSD). Prekės paskirties įstaigai Šalčininkų kelio postui (LTVK3000) turėjo būti pateiktos iki 2022-09-30. Per nustatytą terminą Klaipėdos TM NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties įstaigai. Klaipėdos TM atliekant tyrimą, vadovaujantis 2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 310 straipsniu, negautas patvirtinimas, kad prekės ir tranzito lydintysis dokumentas buvo pateikti paskirties įstaigai. Apie nebaigtą Sąjungos tranzito procedūrą Klaipėdos TM 2022-10-06 raštu Nr. (8.13)11D-9289 informavo tranzito procedūros vykdytoją – Pareiškėją, kuri 2022-10-07 elektroniniu laišku informavo, kad dėl šios procedūros neužbaigimo vyksta ikiteisminis tyrimas,
4 prekės yra sulaikytos, o 2022-11-23 elektroniniu laišku pateikė dokumentus, pagal kuriuos buvo užpildyta tranzito Deklaracija: CMR važtaraštį (2022-09-23) be numerio (vežėjo langelis neužpildytas), sąskaitą Nr. 9982 (2022-07-22) ir pakavimo lapą. Patikrinus duomenis Deklaracijoje ir pateiktuose dokumentuose nustatyta, kad deklaruotas pakuočių skaičius yra neteisingas (vietoje 1 100 pakuočių turėjo būti deklaruota 1 150 pakuočių), nes, kaip paaiškino Pareiškėja, sąskaitoje dėl aritmetinės klaidos neteisingai nurodytas prekės pakuočių bendras skaičius. Kiti Deklaracijos duomenys atitiko nurodytus pateiktuose dokumentuose. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos KIPIS priemonėmis įformintoje LSD nurodytas pakuočių skaičius – 1 150. Prekės pavadinimas LSD nurodytas iš konosamento – „Nr. 143251049982 - REFRIGERANT R134A, CLASS: 2.2 UN: 3159.
REFRIGERANT R507A CLASS: 2.2 UN: 3163 REFRIGERANT R404A CLASS: 2.2 UN: 3337“. LSD
nurodyta prekių rūšis – halogeninti angliavandenilių dariniai, prekių KN kodo pozicija - 2903. Į Klaipėdos jūrų uostą atgabentų ir laikinai saugotų prekių tikrinimas muitinės nebuvo atliktas. Prašymas keisti prekių grupę KIPIS priemonėmis pateiktas nebuvo. Pareiškėja 2023-09-22 pateikė krovai prašymą Nr. 220922-001990-PRK, kuriame nurodyta, kad krovinys, REFRIGERANT GAS, 18 200 kg. bruto masė, 1 150 pakuočių, iš konteinerio Nr. TCLU3329390 buvo perkrautas į transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išvykimo įstaigoje Malkų įlankos jūrų uosto poste prekių, nurodytų Deklaracijoje, tikrinimas nebuvo atliktas. Tyrimo metu Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius 2023-04-03 raštu Nr. IBPS-S-194168-23 informavo Klaipėdos TM, kad vežėjas UAB „B“ pagal Deklaraciją (prekių siuntėjas Pareiškėja, prekių gavėjas (duomenys neskelbtini)) iš Klaipėdos į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą turėjo gabenti krovinį – šaltnešių dažus, 1 100 pakuočių. Deklaracijoje buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra užplombuota plomba Nr. B09860. Kriminalinės muitinės tarnybai 2022-09-23 UAB „C“ degalinėje (adresas: (duomenys neskelbtini)) patikrinus aukščiau minėtą krovininę transporto priemonę nustatyta, kad plomba yra nuimta, o vietoje deklaruoto krovinio puspriekabėje pakrautas krovinys – šaltnešiai (refrigerant gas, tetrafluoroethane). Papildomos apžiūros metu buvo nustatyta, kad krovinine transporto priemone, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabentos prekės (šaltnešis) – 200 vnt. pakuočių „Refrigerant gas R404A“, 250 vnt. pakuočių, „Refrigerant gas R507“ ir 700 vnt. pakuočių „Refrigerant gas R134A“ – viso 1 150 pakuočių. Muitinės laboratorijos 2022-10-27 specialisto išvadoje Nr. 22MLC0037 nurodyta, kad gaminio „Refrigerant R134A“ KN kodas – 2903 45 00, gaminio „Refrigerant gas R507“ ir gaminio „Refrigerant gas R404A“ KN kodas – 3827 61 00.
Klaipėdos TM, atsižvelgusi į tai, kad prekės, buvusios transporto priemonėje, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės buvo sulaikytos, tyrimą dėl nebaigtos Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos įforminus Deklaraciją, užbaigė. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad 2023-05-04 pranešimu Nr. (8.1 Mr)11DE-4540 Klaipėdos TM informavo procedūros vykdytoją apie Sąjungos tranzito procedūros pripažinimą įvykdyta, tačiau pažymėjo, kad jeigu po pranešimo registravimo dienos muitinė gaus informacijos, kad pirmiau nurodyta Sąjungos tranzito procedūra baigta neteisėtai arba apgaulės būdu, teisės aktų nustatyta tvarka bus atnaujintas tyrimas ir ši muitinės pateikta informacija negalios. Klaipėdos TM gavusi 2025-02-12 Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2025-01-17 priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atnaujino tyrimą dėl Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos įforminus Deklaraciją, pakartotinai išnagrinėjo tyrimo medžiagą, iš naujo įvertino prekių deklaravimo bei gabenimo aplinkybes ir nustatė, kad situacija su faktiškai muitinei pateiktomis prekėmis (Deklaracijoje deklaruotais šaltnešių dažais) nėra sureguliuota. Šios faktiškai Sąjungos tranzito procedūros įforminimui pateiktos prekės nebuvo nei nugabentos į paskirties įstaigą, nei muitinės sulaikytos, todėl
5 laikytinos paimtomis iš muitinės priežiūros. Šių prekių paėmimo iš muitinės priežiūros ir jų buvimo vieta nežinoma.
Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktu, importo skola muitinei atsiranda, kai neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Remiantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalimi, Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies a punktu, skolininku laikomas asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas, o 84 straipsnis numato, kad jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.
Vadovaudamasi aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimo bei remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vietos ir centrinis mokesčių administratorius nusprendė pripažinti, kad dėl prekių, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra pradėta įforminus Deklaraciją, paėmimo iš muitinės priežiūros, atsirado mokestinė prievolė muitinei ir solidariais skolininkais laikomi tranzito procedūros vykdytojas Pareiškėja ir prekių vežėjas UAB „B“. Klaipėdos TM savo sprendimą įregistruoti mokestinę prievolę motyvavo tuo, kad buvo sulaikytos kitos prekės nei faktiškai pateiktos išvykimo įstaigoje Sąjungos tranzito procedūros įforminimui (deklaruotos Deklaracijoje). Muitinė neturi duomenų apie tai, kad konteineriu Nr. TCLU3329390 į Klaipėdos jūrų uostą buvo atgabentos ne Deklaracijoje nurodytos prekės. Prekių muitinis tikrinimas uoste – iškrovimo iš laivo į saugojimo vietą, pakrovimo į transporto priemonę metu, o taip pat, kaip minėta, išvykimo įstaigoje įforminant procedūrą, nebuvo atliktas. Net ir tuo atveju, jei sulaikytų prekių rūšis atitinka nurodytą LSD, negalima teigti, kad tai tos pačios prekės, kurios buvo laikinai saugotos, nes prekės rastos neužplombuotoje transporto priemonėje. Muitinės departamento teigimu, kritiškai vertintini ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad Deklaracijoje nurodyti duomenys apie tikrąsias prekes buvo neteisingi, nes tranzito Deklaracijos duomenys buvo užpildyti pagal dokumentus, kurių duomenų klastojimas nėra ginčijamas.
Remiantis Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 2 dalimi, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai.
Pagal Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ESTT) praktiką prekių paėmimo iš muitinės priežiūros sąvoką reikia suprasti kaip apimančią bet kokį veiksmą ar neveikimą, kuris sutrukdo, nors tik trumpam, kompetentingai muitinės institucijai prieiti prie prekės, esančios muitinės priežiūroje, ir atlikti tikrinimus, numatytus muitų teisės aktuose (ESTT 2005-04-26 sprendimo byloje C-140/04, 28 punktas, 2013-07-11 sprendimo byloje C-273/12, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
Muitinės departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad paskirties muitinės įstaigai krovinys, deklaruotas tranzito procedūrai pagal Deklaraciją nebuvo pateiktas, todėl nebuvo galimybės kroviniui, deklaruotam minėtoje tranzito Deklaracijoje, taikyti priežiūros priemonių, taikytinų tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Mokesčių administratorius pakartotinai nurodė, kad Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu konstatuotina, kad prekes paėmus iš muitinės priežiūros, atsirado skola muitinei, todėl Pareiškėja, kaip procedūros vykdytoja, kuri pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies a punktą turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, pagrįstai pripažinta skolininke muitinei. Taip pat buvo pažymėta, kad įvertinus vežėjo (UAB „B“) atsakomybę, pagrįstai pripažinta, kad nepateikus krovinio, deklaruoto pagal lydintį dokumentą – Deklaraciją, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies b punktu, UAB „B“ taip pat laikoma skolininku. Tuo pačiu Pareiškėja ir UAB „B“ pagrįstai laikomi solidariais skolininkais muitinei (Sąjungos muitinės kodekso 84 straipsnis). Skundžiamame sprendime papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013-03-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-453/2013, išnagrinėjęs panašų faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis ginčą, pasisakė, jog kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis arba šie asmenys galėtų atsiradusias įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (ESTT 2008-04-03 sprendimas byloje C-230/06, p. 44, 48-51; LVAT 2008-02-19 nutartis adm. byloje Nr. A-438-59/2008, 2009-04-16 nutartis adm. byloje Nr. A-556-521/2009 ir kt).
Muitinės departamentas, remdamasis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis ir aplinkybėmis konstatavo, kad ginčo prekių buvimo vieta nėra žinoma, Sąjungos tranzitinė procedūra negali būti laikoma tinkamai užbaigta, skola muitinei atsirado toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. Lietuvos Respublikoje ir nėra pagrindo taikyti Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą, numatantį skolos muitinei išnykimą tuo atveju, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad vietos mokesčių administratoriaus sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, keisti jo nėra pagrindo.
Pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas, Muitinės departamento Sprendimas naikintinas ir Pareiškėjos skundas perduotinas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.
Ginčas byloje yra kilęs dėl Pareiškėjai, kaip solidariai skolininkei nustatytos mokestinės prievolės muitinei pagrįstumo, Klaipėdos TM konstatavus ir Muitinės departamentui patvirtinus, jog Sąjungos tranzito procedūra, vykdyta pagal Deklaraciją, yra neįvykdyta. Tokia išvada padaryta dėl to, kad nerastos ginčo prekės (1 100 pakuočių šaltnešių dažų), kurioms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos TM Malkų įlankos jūrų uosto poste 202209-23 prekei – šaltnešių dažai (1 100 pakuočių, 18 200 kg. bruto masė, prekės KN kodas – 3208
20) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Deklaraciją, kurioje nurodyta, kad prekes gabeno transporto priemonė, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė buvo užplombuota įgaliotojo siuntėjo plomba Nr. B09860. Prekių pirminis dokumentas – LSD (Nr. 220905-002569-BDK/133). Prekė paskirties įstaigai Šalčininkų kelio postui (LTVK3000) turėjo būti pateiktos iki 2022-09-30. Muitinės pareigūnai, atlikę minėtos transporto priemonės tikrinimą, nurodė, kad plomba yra nuimta, o vietoj deklaruoto krovinio puspriekabėje yra pakrautas krovinys – freonas. Tokiu būdu pasikėsinta neteisėtai neišvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos deklaruotą prekę, kurios vertė viršija 250 MGL. Muitinės departamentas Sprendimu patvirtino Klaipėdos TM sprendimą, kuriuo Klaipėdos TM pripažino, kad dėl prekių, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra pradėta įforminus Deklaraciją, paėmimo iš muitinės priežiūros, atsirado mokestinė prievolė muitinei: 752 Eur muito ir 55 Eur muitų delspinigių, 2 588 Eur PVM ir 796 Eur PVM delspinigių. Solidariais skolininkais pripažinti procedūros vykdytoja Pareiškėja ir prekės vežėja UAB „B“, kurioms skirta 2 004 Eur dydžio bauda.
Pareiškėja skunde Komisijai nurodė, jog Klaipėdos TM ir Muitinės departamentas ignoravo objektyvią realybę, kad tranzito Deklaracijoje nurodytos prekės niekada nebuvo atgabentos į Klaipėdos uostą, niekada nepateko į muitinės priežiūrą, nebuvo ir negalėjo būti išgabentos pagal pateiktą tranzito Deklaraciją, nes, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, Pareiškėjai nežinant buvo klastojami prekių dokumentai su tikslu nuslėpti griežtai kontroliuojamų freono dujų gabenimą. Pareiškėja pažymėjo, kad freono dujos ne tik buvo surastos toje pačioje transporto priemonėje Vilniuje, kurioje tą pačią dieną pasikrovė ir išvežė iš Klaipėdos uosto „šaltnešio dažų“ krovinį, bet ir buvo realiai atgabentos į Klaipėdos uostą. Jų atgabenimą ir buvimą patvirtina KIPIS duomenys, LSD, krovos dokumentai. Freono dujos buvo įformintos laikinajam saugojimui uoste, o vėliau iš sandėlio pakrautos į transporto priemonę, kurioje ir buvo aptiktos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
Pareiškėja pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu, kurio medžiaga buvo prieinama ir muitinei, Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2025-01-17 nutarimu konstatuota, kad tranzito Deklaracijoje nurodyti duomenys buvo nurodyti remiantis suklastotais dokumentais Pareiškėjos darbuotojams apie tai nežinant. Pareiškėjos teigimu, tai reiškia, kad Klaipėdos TM neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti importo skolos atsiradimo pagal Deklaracijos duomenis, kurių tikrumas buvo paneigtas prokuratūros išvadomis ir visais krovinio judėjimo dokumentais.
Pareiškėjos teigimu, nagrinėtinu atveju Klaipėdos TM skaičiavo mokestinę prievolę už prekes, kurių nebuvo – tai yra neegzistuojantį krovinį. Tokia mokestinė prievolė negali būti pripažįstama teisėta.
Komisija pažymi, kad nagrinėtinos situacijos vertinimą lemia keli aspektai. Bylos duomenys atskleidžia, jog Klaipėdos TM ir Muitinės departamentas nenagrinėjo byloje esančių dokumentų sąsajos ir spręsdami dėl skolos muitinei atsiradimo, rėmėsi tik Deklaracijos duomenimis, nevertindami, jog kiti ginčo byloje pateikti dokumentai – pirminis (vėliau užsakovas Pareiškėjai pateikė patikslintą dokumentą) užsakovų Pareiškėjai pateiktas laivo krovinio važtaraštis (Bill of lading) Nr. 143251049982, LSD Nr. 220905-002569-BDK/133, krovos prašymas Nr. 220922-001990-PRK ir Muitinės laboratorijos išvada Nr. 22MLC0037, patvirtina,
8 kad į Klaipėdos uostą atgabentos ir Muitinės kriminalinės tarnybos sulaikytos prekės yra freono dujos (R134A, R404A, R507), o ne deklaruoti šaltnešių dažai. Komisijos vertinimu, pastarasis aspektas yra esminis nagrinėjamame mokestiniame ginče, nes pripažinus, kad mokestinė prievolė Pareiškėjai buvo apskaičiuota ne pagal tikrąsias gabentas prekes, o pagal Deklaracijoje nurodytas neegzistavusias prekes, reikėtų pripažinti, jog mokestinė prievolė Pareiškėjai apskaičiuota nepagrįstai.
Komisija, atsižvelgdama į byloje esančių dokumentų visumą bei Komisijos posėdžio metu Pareiškėjos ir Muitinės departamento atstovų atsakymus, pirmiausia siekia įvertinti, ar pagrįsta Pareiškėjos pozicija, jog faktiškai nebuvo Deklaracijoje deklaruotų prekių – „šaltnešių dažai“, o vietoje deklaruotų prekių visą laiką buvo gabenamos kitos prekės – freono (šaltnešių) dujos, kurios buvo atplukdytos į Klaipėdos uostą ir buvo pakrautos į transporto priemonę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Realią prekių gabenimo įvykių eigą ir ją pagrindžiančią dokumentacijos grandinę, Komisijos vertinimu, atskleidžia nutraukto ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir mokestinėje byloje pateikti dokumentai. Pirmiausia, šaltnešio dujų buvimą pagrindžia 2022-08-26 Pareiškėjos iš užsakovo gautas laivo krovinio važtaraštis (Bill of lading) Nr. 143251049982, kuriame nurodyta informacija – prekių pavadinimas „1 150 cylinders Refrigerant gas“ (tikslus vertimas į lietuvių kalbą – „Šaldymo dujos“, laivo krovinio važtaraštyje įvardijami dujų pavadinimai (R134A, R404A, R507) atitinka freono dujų apibrėžimą), nurodytas prekių svoris (18 200 kg) ir prekių pakuočių skaičius (1 150 Cylinders (liet. balionai). Vilniaus apygardos prokuratūros 2025-01-17 priimtame nutarime nutraukti tyrimą baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad 2022-08-26 Pareiškėja į bendrą įmonės elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ iš užsakovo – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą įforminti tranzito deklaraciją prekėms. Kartu su šiuo laišku Pareiškėja gavo dokumentus: laivo krovinio važtaraštį (Bill of lading) Nr. 143251049982, kuriame siuntėjas buvo nurodyta Kinijos įmonė (duomenys neskelbtini), gavėjas – (duomenys neskelbtini) (Kazachstanas), prekės – „1 150 cylinders Refrigerant gas“.
Kiti dokumentai, kurie atskleidžia, kad įforminus muitinės procedūrą, buvo gabenamos ginčo prekės – freono (šaltnešių) dujos, yra LSD Nr. 220905-002569-BDK/133, krovos prašymas Nr. 220922-001990-PRK ir generalinis (bendras) krovos darbų aktas Nr. 220923-004936-KDA. Muitinės departamento Sprendime nurodyta, kad atliekant tyrimą nustatyta, jog KIPIS priemonėmis įformintoje LSD Nr. 220905-002569-BDK/133 nurodytas pakuočių skaičius – 1 150. Prekės pavadinimas LSD nurodytas iš konosamento – „Nr. 143251049982 – REFRIGERANT R134A, CLASS: 2.2 UN: 3159, REFRIGERANT R507A CLASS: 2.2 UN: 3163, REFRIGERANT R404A CLASS: 2.2 UN: 3337“. LSD nurodyta prekių rūšis – halogeninti angliavandenilių dariniai, prekių KN kodo pozicija - 2903. Komisija pastebi, kad LSD nurodytos prekės – freono dujos, sutampa su Muitinės kriminalinės tarnybos patikrinimo metu sulaikytomis prekėmis, kurios Vilniaus apygardos prokuratūros 2025-01-17 priimtame nutarime nutraukti tyrimą baudžiamojoje byloje aprašytos kaip freonas (tetrafluoroethane, vienos pakuotės svoris – 13,6 kg, kodas UN: 3159), 1 150 pakuočių. Taigi, sulaikytų prekių kodas UN: 3159 atitinka vieną iš LSD nurodytų prekių aprašymų. Krovos prašyme Nr.
220922-001990-PRK
Nr. 220923-004936-KDA nurodytas prekių pavadinimas, prekių konteineris, prekių kodas atitinka sulaikytųjų prekių duomenis.
Komisijos vertinimu, šių dokumentų ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma, atskleidžianti prekių gabenimo įforminimo ypatumus ir prekių kiekio sutapimus, suteikia pagrindą vertinti, kad Muitinės kriminalinės tarnybos 2022-09-23 sulaikytos prekės yra tos pačios į Klaipėdos uostą konteineriu Nr. TCLU3329390 atvykusios
9 prekės – freono (šaltnešio) dujos, kurios vėliau buvo pakrautos į transporto priemonę „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigus prekių laikinąjį saugojimą.
Komisija toliau pasisako dėl Sprendime nurodyto Muitinės departamento teiginio, jog „Net ir tuo atveju, jei sulaikytų prekių rūšis atitinka nurodytą LSD Nr. 220905-002569-BDK/133, negalima teigti, kad tai tos pačios prekės, kurios buvo laikinai saugotos, nes prekės rastos neužplombuotoje transporto priemonėje.“ Komisija pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2025-01-17 priimtame nutarime nutraukti tyrimą konstatuota, jog tranzito Deklaracijoje nurodyti duomenys apie tikrąsias gabenamas prekes buvo neteisingi, t. y. suklastoti, todėl ikiteisminiame tyrime buvo neabejotinai konstatuotini objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso 300 straipsnio („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) 1 dalies požymiai. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog Deklaracijoje nurodyti duomenys buvo suklastoti – tikrosios pagal Deklaraciją gabentos prekės buvo sulaikytosios freono dujos. Komisija pastebi, kad šią ikiteisminio tyrimo metu konstatuotą aplinkybę Klaipėdos TM ir Muitinės departamentas savo sprendimuose įvardijo kaip „kritiškai vertintiną“, tačiau jokių tokio vertinimo pagrindimų nepaaiškino. Tai, kad prekės buvo gabenamos neužplombuotoje transporto priemonėje, nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad faktiškai, įforminus tranzito procedūrą, buvo gabenamos freono (šaltnešio) dujos. Pirminis pateiktos medžiagos vertinimas suponuoja, kad tikrosios pagal Deklaraciją gabentos prekės buvo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų 2022-09-23 sulaikytosios freono dujos. Visgi tai būtina patikrinti iš naujo, atliekant mokesčių administratoriui papildomus veiksmus. Šiame ginčo etape Komisija negali konstatuoti tikrųjų apmokestinimo aplinkybių, nes ginčo šalių pozicija kardinaliai skiriasi. Pakartotinio patikrinimo metu būtina iš naujo įvertinti su ginčo prekėmis susijusių dokumentų visumą, jų sąryšį, įskaitant ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, parodančias, kad Deklaracijoje nurodyti duomenys apie tikrąsias gabenamas prekes buvo neteisingi (suklastoti). Nutraukus ikiteisminį tyrimą ir netaikius baudžiamosios atsakomybės Pareiškėjos ar jos atstovams, bei byloje nesant duomenų apie atsakomybės taikymą kito asmens atžvilgiu, iš naujo spręstina, kiek šios aplinkybės yra svarbios mokesčių mokėtojos apmokestinimui.
Komisijos vertinimu, šių nustatytų aplinkybių visuma reiškia, kad Muitinės departamentas ir Klaipėdos TM, apskaičiuodami ir patvirtindami mokestinę prievolę Pareiškėjai, visapusiškai neįvertino bylos medžiagos, nepagrindė ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių atmetimo, nors šios aplinkybės turėtų reikšmingos įtakos mokestinės prievolės Pareiškėjai nustatymui, todėl Muitinės departamento Sprendimas, šiame ginčo etape, turėtų būti peržiūrėtas iš naujo.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą pripažinta, kad mokesčių administratoriaus sprendimams yra taikytini viešojo administravimo principai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje. Vadovaujantis VAĮ 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintu viešojo administravimo subjekto objektyvumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai ir kiti oficialūs mokesčių administratoriaus veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, t. y. viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės ginčui teisingai išspręsti, ir kritiškai, nešališkai vertinant visus reikšmingus bylai įrodymus. Viešojo administravimo subjektas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, turi patikrinti kiekvieno jų tikrumą, realumą, pakankamumą ir tarpusavio ryšį. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (LVAT 2013-04-22 nutartis adm. byloje Nr. A602-658/2013). Atsižvelgiant į tai, šiame mokestiniame ginče konstatuotinas nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas.
Nagrinėjant mokestinį ginčą, mokesčių administratoriui privalu pateikiamų įrodymų vertinimą grįsti visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Mokesčių administratoriaus pareiga – teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad vieno ar kito byloje reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad mokestinio ginčo grąžinimas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo / pakartotiniam patikrinimui yra galimas, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo, tai yra tais atvejais, kai pavedama surinkti naujų galimų įrodymų, galimai lemsiančių kitokią bylos baigtį, pakartoti tam tikras administracines procedūras, dėl kurių pažeidimų galimai byla išnagrinėta neteisingai, atlikti naujus skaičiavimus ir pan. (LVAT 2009-05-04 nutartis adm. byloje Nr. A-438-563/2009; LVAT 2011-11-14 sprendimas adm. byloje Nr. A-556-2765/2011).
LVAT yra išaiškinęs, kad MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punktas yra tinkamai pritaikomas tuomet, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Tokia situacija gali susidaryti dėl padarytų esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras, arba nepilnai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, be kurių yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas (LVAT 2008-02-14 nutartis adm. byloje Nr. A-438-163/2008; LVAT 2011-06-30 nutartis adm. byloje Nr. A-502-2801/201; LVAT 2013-03-28 nutartis adm. byloje Nr. A-438-492/2013 ir kt.).
Kaip jau buvo nurodyta, Muitinės departamentas laikėsi pozicijos ir vertino tik Deklaracijos duomenis, nebuvo visapusiškai įvertinta bylos medžiaga – tikroji susiklosčiusi situacija, nevertinta ginčo byloje pateiktų dokumentų visuma, sąryšis, panašumai, nebuvo vertintos Ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybės arba aiškiai pagrįstas šių aplinkybių atmetimo pagrindas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, konstatuotina, jog siekiant pašalinti nustatytus trūkumus nagrinėjamoje byloje, pilnai ištirti reikšmingų dokumentų pagrįstumą ir jų pagrindu įvertinti galimybę teisingai apskaičiuoti Pareiškėjai tenkančią mokestinę prievolę už tikrąsias muitinio tranzito procedūros metu gabentas prekes, yra pagrindas Pareiškėjos skundą grąžinti Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo. Dėl šios priežasties Muitinės departamento Sprendimas yra naikintinas, o Pareiškėjos skundas perduodamas Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo. Muitinės departamentas, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą iš naujo, turėtų argumentuotai įvertinti visus byloje esančius dokumentus ir iš naujo spręsti klausimą dėl Pareiškėjai tenkančios mokestinės prievolės apskaičiavimo.
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių
Rezoliucinė dalis
administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktais, n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025-11-21 sprendimą Nr. 1AE-439 ir UAB „A“ skundą perduoti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų
11 portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.