Byla S-43

DĖL KREIPIMOSI Į EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMĄ UAB „R“ BYLOJE

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės, Kristinos Jakštienės, Raimondos Juodkaitės ir Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „R“ (toliau – Pareiškėja) 2024-11-19 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024-10-30 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr)-FR0682-230 (toliau – Sprendimas). Komisija n

1. Komisija, nustačiusi, kad Inspekcijos ir Pareiškėjos pozicijos išsiskyrė dėl to, kaip nagrinėjamu atveju turėtų būti aiškinama ir taikoma Direktyvoje 2011/96/ES įtvirtinta kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, t. y. dėl šios taisyklės taikymo tikslo ir apimties bei dirbtinio darinio pripažinimo sąlygų ir pasekmių, 2025-01-20 sprendimu Nr. 2025/13-(7-2024/168) sustabdė Pareiškėjos 2024-11-19 skundo dėl Inspekcijos Sprendimo nagrinėjimą iki kol bus priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) prejudicinis sprendimas arba ESTT procesas bus užbaigtas kitu sprendimu Pareiškėjos byloje.

2. Ginčas tarp Pareiškėjos ir Inspekcijos kilo dėl faktinio pagrindo ir teisinių prielaidų vadovautis 2011-11-30 Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (toliau – Direktyva 2011/96/ES) 1 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, įtvirtinančiomis bendrąją kovos su piktnaudžiavimu taisyklę ir šias Direktyvos 2011/96/ES nuostatas nacionalinėje teisėje įgyvendinančio 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX675 (toliau – PMĮ) 32 straipsnio 6 dalies (Nr. XII-2262 įstatymo Nr. 2016-03-22 redakcija) nuostatų.

3. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnyje (ex 234 straipsnis) nustatyta, kad valstybės narės teisme iškilus klausimui dėl ESTT kompetencijai priskirtų Europos Sąjungos institucijų priimtų aktų išaiškinimo, teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti teismo priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. ESTT 2010-10-21 sprendime byloje C-385/09 (Nidera Handelscompagnie BV prieš Inspekciją, ECLI:EU:C:2010:627; 40 punktas) padarė išvadą, kad Komisija yra teismas pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnį (taigi, ir pagal SESV 267 straipsnį). Teisinis pagrindas

4. Vadovaujantis SESV 288 straipsnio 3 dalimi, direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.

5. Direktyvos 2011/96/ES įtvirtintas tikslas – neapmokestinti dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokamų dividendų ir kitų pelno paskirstymų mokesčiais, išskaičiuojamais prie šaltinio, bei panaikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą patronuojančios bendrovės lygiu (Preambulės 3 punktas).

8. Direktyvos 2011/96/ES 1 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad kiekviena valstybė narė šią direktyvą taiko, be kita ko, pelno, kurį tos valstybės narės bendrovės perduoda kitose valstybėse narėse esančioms savo dukterinėms bendrovėms, paskirstymui.

9. Direktyvos 2011/96/ES (su Direktyvos 2015/121/ES pakeitimais) 1 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtinta bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, pagal kurią:

„2. Valstybės narės nesuteikia galimybės naudotis šios direktyvos teikiama nauda darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį.

3. Taikant 2 dalį darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tokia apimtimi, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę“.

10. Direktyvos 2011/96/ES 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikant šią direktyvą: a) Patronuojančia bendrove laikoma:

i) bent ta valstybės narės bendrovė, kuri atitinka 2 straipsnyje nustatytas sąlygas ir turi ne mažesnę kaip 10 % kitoje valstybėje narėje esančios bendrovės, atitinkančios tas pačias sąlygas, kapitalo dalį; <...>;

b) „dukterinė bendrovė“ – tai įmonė, kurios kapitale turima a punkte nurodyta kapitalo dalis.

11. Direktyvos 2011/96/ES 5 straipsnyje nustatyta, kad iš pelno, kurį dukterinė bendrovė paskirsto savo patronuojančiai bendrovei, mokestis prie šaltinio neišskaitomas.

12. Direktyvos 2011/96/ES 6 straipsnyje nustatyta, kad patronuojančios bendrovės valstybė narė negali išskaičiuoti mokesčio prie šaltinio iš pelno, kurį tokia bendrovė gauna iš dukterinės bendrovės.

13.1. PMĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pelno mokestį moka Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas. PMĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio vienetu laikomas užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus;

13.2. PMĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienio vieneto mokesčio bazė yra užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, o šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje gautoms pajamoms, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, priskiriamos pajamos iš paskirstytojo pelno;

13.3. PMĮ 34 straipsnio 1 dalyje (2016-03-22 įstatymo Nr. XII-2262 redakcija) nustatyta, kad užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos. Minėtos straipsnio 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami, išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose;

13.4. PMĮ 32 straipsnio 6 dalyje (2016-03-22 įstatymo Nr. XII-2262 redakcija) nustatyta, kad šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies <...> nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja Direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.

Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Kipro Respublikos

14. 2013-06-21 sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kipro Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (toliau – DAIS) 1 ir 2 dalyse numatytas dividendų apmokestinimo kompetencijos paskirstymas šioms dviem valstybėms narėms. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Dividendai, kuriuos bendrovė, Susitariančiosios Valstybės rezidentė, moka kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje. Sutarties 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokie dividendai taip pat gali būti apmokestinami toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentė yra dividendus mokanti bendrovė, ir pagal tos Valstybės įstatymus, bet jei faktiškasis dividendų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip renkamas mokestis negali būti didesnis kaip:

a) 0 procentų bendros dividendų sumos, jeigu faktiškasis savininkas yra bendrovė (išskyrus bendriją), kuri dividendus mokančioje bendrovėje tiesiogiai turi ne mažiau kaip 10 procentų kapitalo;

b) 5 procentai bendros dividendų sumos visais kitais atvejais.

Ši dalis neturi įtakos bendrovės pelno, iš kurio mokami dividendai, apmokestinimui. Pagrindinės bylos aplinkybės ir šalių argumentai

15.1. Pareiškėja yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, kurios 100 proc. akcijų nuo 2005-08-10 iki šios dienos, taip pat ir dividendų išmokėjimo laikotarpiu valdo Kipre registruota įmonė „T“ (toliau – „T“);

15.2. Pareiškėja vienintelio akcininko „T“ 2016-10-27 ir 2017-10-30 sprendimais paskyrė ir išmokėjo 15 000 000 EUR dividendus akcininkei „T“. Kita Lietuvos įmonė, kurios taip pat 100 proc. akcijų valdo „T“, taip pat dviem – 2016-10-31 ir 2017-10-30 vienintelio akcininko „T“ sprendimais paskyrė ir išmokėjo 13 485 032 EUR dividendus jos vienintelei akcininkei „T“. Iš viso „T“ buvo išmokėta 28 485 032 EUR dividendų. Dividendų paskyrimo ir išmokėjimo metu „T“ valdė 100 proc. Pareiškėjos akcijų, Pareiškėja taikė PMĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą „dalyvavimo išimties“ taisyklę ir neišskaičiavo PM prie šaltinio Lietuvoje;

15.3. Inspekcija, atlikusi Pareiškėjos 2016–2017 m. PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, pažymėjo, kad Pareiškėjos akcininkei „T“ 2016– 2017 m. išmokėta dividendų suma (viso 15 000 000 EUR), vadovaujantis PMĮ 32 straipsnio 6 dalimi, nustatančia nacionalinę kovos su piktnaudžiavimu dividendų neapmokestinimu taisyklę (toliau – nacionalinė kovos su piktnaudžiavimu taisyklė), turi būti apmokestinta 15 proc. PM prie šaltinio Lietuvoje.

16. Inspekcija savo išvadą dėl byloje taikytos nacionalinės kovos su piktnaudžiavimu taisyklės grindė tokiomis pagrindinėmis faktinėmis aplinkybėmis:

16.1. Susijusiomis su „T“ veikla. Didžiąją dalį visų „T“ veiklos pajamų 2016 m. ir 2017 m. sudarė dividendų pajamos (2016 m. – 95 proc., 2017 m. – 93,04 proc.), o didžiąją dalį dividendų pajamų sudarė iš Pareiškėjos ir kitos Lietuvos įmonės gauti dividendai (2016 m. – apie 88 proc., 2017 m. – apie 74 proc.); pagal Kipro mokesčių administratoriaus pateiktas „T“ PM deklaracijas už 2016–2017 m., „T“ gautus 35 530 446 EUR dividendus priskyrė PM neapmokestinamoms pajamoms;

16.2. Susijusiomis su „T“ akcijų perleidimu. „T“ akcijos už 310 400 000 EUR sumą, mokėjimą atidedant iki 2027-01-18, netaikant jokių atsiskaitymo užtikrinimo priemonių, buvo parduotos „O“. T. y., „T“ akcininkas 2017-01-18 pasikeitė iš Belizo įmonės „D“ INC (toliau – „D“), buvusi „T“ akcininkė 2007-09-21–2017-01-18 laikotarpiu, į „O“ (Kipre įsteigta 2016-1024 bendrovė, turėjusi 1 000 EUR įstatinį kapitalą). „T“ 2016–2017 m. dividendų akcininkei „D“

nemokėjo. „T“ akcijų savininkui pasikeitus iš „D“ į „O“, galutinis naudos gavėjas M.M. („D“ akcininkas, naudos gavėjas, toliau – M.M.) nepasikeitė;

16.3. Susijusiomis su „O“ veikla. „O“ valdė 100 proc. įmonės „T“ akcijų ir 0,0155 proc. įmonės „J“ akcijų dalį (likusią 99,845 proc. akcijų dalį „O“ valdė netiesiogiai – per „T“), darbuotojų neturėjo; 2016-10-24–2018-12-31 „O“ pajamas sudarė: 59152418 EUR dividendų pajamos (virš 99 proc. visų pajamų), šiuos dividendus priskyrė PM neapmokestinamoms pajamoms; „O“ 2016-10-24–2018-12-31 laikotarpiu neskirstė savo pelno akcininkams;

16.4. Susijusiomis su išmokamų sumų / įsipareigojimų dydžių sutapimu. Inspekcija nustatė, kad Pareiškėjos ir kitos Lietuvos įmonės „T“ 2016–2017 m. išmokėta bendra dividendų suma sudarė 28 485 032 Eur, kuri iš esmės atitiko įmonės „T“ pagal 2017-09-20, 2017-10-13, 2017-10-23, 2017-11-16, 2018-03-22 Vienintelio akcininko sprendimus Kipro įmonei „O“ išmokėtų dividendų 28 880 865,12 Eur sumą. Nustatyta, kad 2017-12-31 dienai įmonės „O“ 310 400 000 EUR ilgalaikiai įsipareigojimai M.M. sudarė „O“ įsipareigojimai (už „T“ akcijas) įmonei „D“, kuriuos „D“, Inspekcijos vertinimu, atsižvelgiant į sutampančius įsipareigojimų dydžius ir įsipareigojimų apmokėjimo terminą, tiesioginiais sandoriais perleido galutiniam naudos gavėjui M.M.. Konstatuota, kad „O“ 2017–2018 m. suteikė M.M. 21 540 865 EUR paskolų ir M.M. perleido teises į „O“ skolininkų skolas 7 374 463 EUR sumai (bendra suma – 28 915 328 Eur). Be to, „O“ 2017–2018 m. M.M. suteiktos 21 540 865 EUR paskolos (pagal 2017-09-20, 201711-16 ir 2018-03-22 paskolų sutartis) ir M.M. 7 374 463 EUR įsipareigojimas „O“ už perleistas teises į įmonės „O“ skolininkų 7 374 463 EUR skolas buvo 2018 m. padengtos įskaitymu su įmonės „O“ piniginiu įsipareigojimu M.M..

17. Inspekcija, atsižvelgdama į šias esmines 4 grupes aplinkybių bei į nustatytą faktą, kad Pareiškėja pirmąją 5 000 000 EUR dividendų sumą „T“ išmokėjo 2016 m. lapkričio mėn., t. y. likus 3 mėn. iki 100 proc. „T“ akcijų perleidimo įmonei „O“ ir praėjus 1 mėn., kai buvo įsteigta „O“, padarė išvadą, kad sandorių grandinė, kai naujai įsteigtai įmonei „O“, kuriai per trumpą laiką (praėjus mažiau nei 3 mėn. po įsteigimo) už 310 400 000 EUR (už tą pačią kainą, už kurią „D“ prieš 10 metų, t. y. 2007 m., įsigijo 100 proc. „T“ akcijų iš nesusijusio asmens) buvo parduotos „T“, kuri valdo 100 proc. Pareiškėjos ir „L“ akcijų, akcijos, nors galutinis naudos gavėjas – M.M. – nesikeitė ir kuriam (M.M.) šių sandorių pasėkoje buvo išmokėtos reikšmingos pinigų sumos (paskolų ir teisių perleidimo forma), kurių šaltinis – Lietuvos įmonių – Pareiškėjos ir kitos Lietuvos įmonės išmokėti dividendai, neatspindi ekonominės realybės ir šie sandoriai buvo atlikti dirbtinai, siekiant suformuoti „O“ formalų įsiskolinimą „D“ už „T“ akcijų įsigijimą, o vėliau ir M.M., tokiu būdu sukuriant regimybę, jog iš Lietuvos įmonių gauti dividendai yra naudojami šiems įsiskolinimams padengti.

18. Inspekcija konstatavo, kad vadovaujantis nacionalinės kovos su piktnaudžiavimu taisyklės nuostatomis, dirbtiniu dariniu laikoma ūkinių operacijų ir sandorių grupė – „O“ atliktas „T“ akcijų įsigijimas iš „D“, taip suformuojant formalų „O“ įsiskolinimą „D“, o vėliau – M.M., tačiau visas šias įmones netiesiogiai po šio įsigijimo ir toliau valdant tam pačiam asmeniui – M.M., Pareiškėjos išmokėti dividendai per „T“ į „O“, – kuri buvo atlikta siekiant gauti mokestinę naudą – išvengti mokesčio nuo dividendų mokėjimo. Taigi, Pareiškėja pažeidė PMĮ 34 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai, pasinaudodama šiame straipsnyje nurodyta dividendų apmokestinimo išimtimi (pritaikiusi 0 proc. PM tarifą), išvengė pelno mokesčio.

19.1. Nacionalinės kovos su piktnaudžiavimu taisyklė Pareiškėjos atveju netaikytina, nes: (i) „T“ nebuvo ir nėra apsimestinis darinys, jos veikla atitinka ekonominę realybę, t. y. ji yra realiai veikianti įmonė su veiklai reikalingu turiniu (Inspekcija Sprendime neįrodinėja priešingai); vien tikrojo dividendų gavėjo statuso egzistavimas neturėtų reikšti, kad dirbtinis darinys santykiuose tarp dividendų mokėtojo ir faktiškojo dividendų gavėjo neegzistuoja, dėl ko nėra ir pagrindo taikyti Direktyvoje 2011/96/ES nustatytą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę;

19.2. Dėl Inspekcijos nurodomų sandorių sudarymo Pareiškėjos ir „L“ išmokamiems „T“ dividendams neatsirado jokia nauja lengvata, kurios nebuvo iki jų sudarymo, nes „T“ buvo Pareiškėjos akcininke nuo 2005 m., jai dividendai buvo mokami ir anksčiau, todėl Pareiškėja negavo jokios mokestinės naudos, kuri būtina siekiant taikyti nacionalinę kovos su piktnaudžiavimu taisyklę;

19.3. „T“ nėra ir negali būti laikoma „dirbtiniu dariniu“ ir sekant ESTT sprendimo išaiškinimus (ESTT 2019-02-26 Sprendimą sujungtose bylose Danmark ir Y Denmark Aps, C116/16 ir C-117/16, ECLI:EU:C:2019:135);

19.4. „T“ yra nuo 2000 m. veikianti įmonė, kurios turinys nekėlė Inspekcijai jokių abejonių, ji gauna įvairių rūšių pajamas (ne tik dividendus) iš įvairių jos valdomų įmonių, gautas pajamas naudoja savo nuožiūra veiklai, kurią vykdo (įskaitant investicijas, paskolų teikimą ir kt.), o Sprendime išvardintų sandorių grandinės identifikavimas ir galutinio naudos gavėjo įvardinimas niekaip nepaneigia fakto, kad tikrasis Pareiškėjos 2016–2017 m. išmokėtų dividendų gavėjas ir savininkas yra „T“;

19.5. Pareiškėjos 2016–2017 m. išmokėti dividendai „T“, remiantis DAIS 10 straipsnio 1 dalies (a) punkto nuostatomis, negalėjo būti apmokestinami Lietuvoje pagal nacionalinę teisę (PMĮ), o Inspekcija papildomą Pareiškėjos dividendų apmokestinimą grindžia išimtinai nacionalinės (ir ES) teisės nuostatomis, nepagrįstai ignoruodama DAIS nuostatas ir jų teisinę viršenybę nacionalinių teisės normų atžvilgiu. „T“ yra tikroji išmokėtų dividendų gavėja, kaip ši sąvoka suprantama pagal DAIS, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos (Pavyzdinė konvencija)1 komentarą – ji yra visų jos gaunamų lėšų (įskaitant ginčo dividendus) ekonominė savininkė, turėjusi teisę ir naudojusi gautas lėšas savo nuožiūra;

19.6. Inspekcija Sprendime pateikia nepagrįstą faktinių aplinkybių vertinimą, vadovaujasi nepagrįsta prielaida, kad iš Pareiškėjos ir „L“ gauti dividendai nebuvo naudoti „T“ veikloje. Byloje surinkta medžiaga aiškiai patvirtina priešingą – Pareiškėjos išmokėti dividendai naudoti būtent „T“ veikloje, todėl Inspekcijos Sprendimo išvados prieštarauja objektyviems byloje nustatytiems faktiniams duomenims;

19.7. Pareiškėjos turima informacija, Inspekcijos kaip apsimestiniai vertinami sandoriai visiškai atspindi ekonominę realybę ir buvo nulemti galutinio naudos gavėjo tikslo neturėti grupės įmonių struktūroje jokių lengvatinio apmokestinimo teritorijose įsikūrusių įmonių, perkelti grupės patronuojančios įmonės valdymą į Europos Sąjungą (Kiprą), todėl Inspekcija nepagrindė, nei kas, nei kaip gavo tariamą mokestinę naudą ir nepagrindė tokios naudos jokiais įrodymais.

20. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Inspekcija, apskaičiuodama papildomą PM sumą, netinkamai aiškino ir taikė tiek nacionalinę kovos su piktnaudžiavimu taisyklę (PMĮ 32 straipsnio 6 dalis), tiek ES teisės akto (Direktyvos 2011/96/ES 1 straipsnio 2 ir 3 dalių) nuostatas, taip pat nesivadovavo minėtame ESTT sprendime pateiktais išaiškinimais, kurie pateikti, siekiant įrodyti piktnaudžiavimą Direktyvos 2011/96/ES tikslais, neįrodė jokios mokestinės naudos Pareiškėjai. Be to, Inspekcija pažeidė DAIS 10 straipsnio 2 dalies (a) punktą ir tarptautinių sutarčių viršenybės principą. Todėl Pareiškėja prašo panaikinti Inspekcijos Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagrindimas

21. Bendra minimali Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklė buvo įvesta, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui Direktyva 2011/96/ES ir užtikrinti, kad ji būtų 1

Nuoroda: https://www.oecd.org/en/publications/model-tax-convention-on-income-and-on-capital-condensedversion-2017_mtc_cond-2017-en.html nuosekliau taikoma skirtingose valstybėse narėse (Direktyvos 2015/121/ES Preambulės 5 pastraipa).

Komisijai kilus klausimų, ar tokia praktika, kuri susiklostė šioje byloje, yra suderinama su Direktyvos 2011/96/ES tikslais, buvo nuspręsta, jog tikslinga kreiptis išaiškinimo į ESTT, pateikiant klausimus dėl ginčui aktualios Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymo.

Komisija, nuspręsdama kreiptis į ESTT, pastebėjo, kad skirtingos arba prieštaringos pozicijos dėl ES teisės ir ESTT jurisprudencijos aiškinimo aiškiai atsispindi šalių procesiniuose dokumentuose bei išreikštose nuomonėse Komisijos posėdžio metu. Iš esmės Inspekcijos ir Pareiškėjos pozicijos išsiskyrė dėl to, kaip nagrinėjamu atveju turėtų būti aiškinama ir taikoma Direktyvoje 2011/96/ES įtvirtinta kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, t. y. dėl šios taisyklės taikymo tikslo ir apimties bei dirbtinio darinio pripažinimo sąlygų ir pasekmių. ESTT jau buvo nagrinėtos situacijos susijusios su dirbtiniais dariniais, pasinaudojant bendrovėmis tarpininkėmis, kurios gautus dividendus perveda kitai grupės bendrovei, kuri yra tikroji jų savininkė (žr., pvz., ESTT 2019-02-26 Sprendimą sujungtose bylose Danmark ir Y Denmark Aps, C-116/16 ir C-117/16, ECLI:EU:C:2019:135). Tačiau Komisijos nagrinėjamos bylos atveju dividendai yra išmokami realiai veikiančiam subjektui, kuris mokesčių administratoriaus vertinimu, yra apsimestinių sandorių grandinės dalyvis. ESTT dar nėra priėmęs sprendimų dėl Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės nuostatų aiškinimo tokiu atveju, kuris nagrinėjamas pagrindinėje byloje. Pateikti išaiškinimai padėtų nuosekliau taikyti kovos su piktnaudžiavimu taisyklę skirtingose valstybėse narėse.

2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (Direktyva 2015/121/ES) preambulės 8 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti kovos su piktnaudžiavimu nuostatą spręsdamos ir su tais konkrečiais etapais ar dalimis susijusias problemas, nedarant poveikio likusiems tam tikro darinio neapsimestiniams etapams ar dalims. Taip būtų maksimaliai padidintas kovos su piktnaudžiavimu nuostatos veiksmingumas, kartu garantuojant jos proporcingumą. Taigi, taikant kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kuri įtvirtinta tiek Direktyvoje 2011/96/ES, tiek Lietuvos nacionalinėje teisėje, turi būti paisoma ir veiksmingumo bei proporcingumo principo, o taip pat ir bendrosios šios taisyklės įtvirtinimo logikos.

22. Dėl pirmojo klausimo. ESTT yra nurodęs, kad tuo atveju, jei šaltinio valstybės narės mokesčių institucija, remdamasi piktnaudžiavimo buvimo motyvu, ketina atsisakyti bendrovei, pervedusiai dividendų kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei, taikyti Direktyvos 90/435 5 straipsnyje numatytą atleidimą nuo mokesčių, ji turi įrodyti tokius piktnaudžiavimo veiksmus, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad bendrovė, kuriai buvo pervesti dividendai, nėra tikroji jų savininkė; šiuo klausimu tokia institucija turi nustatyti ne tikruosius šių dividendų savininkus, bet tai, kad tariama tikroji savininkė yra tik bendrovė tarpininkė, kuriai padedant buvo piktnaudžiaujama teise (žr., pvz., 2019-02-26 Sprendimo sujungtose bylose Danmark ir Y Denmark Aps, C-116/16 ir C-117/16, ECLI:EU:C:2019:135, 117–118 punktus). Aplinkybė, kad bendrovė veikia kaip bendrovė tarpininkė, gali būti nustatyta, jei jos vienintelė veikla yra gauti dividendų ir juos pervesti tikrajam savininkui ar kitoms bendrovėms tarpininkėms. Tikrosios ekonominės veiklos nebuvimas, atsižvelgiant į aptariamos ekonominės veiklos savybes, šiuo aspektu gali būti nustatytas išanalizavus visas reikšmingas aplinkybes <...>, (žr., pvz., ESTT 2019-02-26 Sprendimo sujungtose bylose Danmark ir Y Denmark Aps, C-116/16 ir C-117/16, ECLI:EU:C:2019:135, 104 punktą).

Minėtus ESTT išaiškinimus susiejant su šios bylos aplinkybėmis, atrodytų, kad piktnaudžiavimo pripažinimui svarbi ta aplinkybė, kad bendrovė, kuriai buvo pervesti dividendai, nėra tikroji jų savininkė. Tačiau ginčo byloje nėra paneigtas „T“, kaip realios ekonominės veiklos dalyvės, statusas. Inspekcija „T“, kaip subjekto, nelaiko apsimestiniu dariniu, įsteigtu dėl ekonominės realybės neatitinkančių priežasčių.

Pareiškėjos dividendų apmokestinimas grindžiamas tolimesnių dividendų mokėjimu iš vienos ES valstybės narės į kitą, vykdomų toje kitoje ES valstybėje narėje ir atliekamų tos kitos ES valstybės narės mokesčių rezidentų, grandine bei vertinant akcininkų pasikeitimo, dividendų panaudojimo aplinkybes.

Inspekcija Sprendime apsimestiniu dariniu, šioje konkrečioje byloje, laiko sandorių grandinę, kai naujai įsteigtai įmonei „O“, kuriai per trumpą laiką praėjus mažiau nei 3 mėn. po įsteigimo už 310 400 000 EUR buvo parduotos „T“, kuri valdo 100 proc. Pareiškėjos akcijų, akcijos, nors galutinis naudos gavėjas – M.M. – nesikeitė ir kuriam (M.M.) šių sandorių pasėkoje buvo išmokėtos reikšmingos pinigų sumos (paskolų ir teisių perleidimo forma), kurių šaltinis – Lietuvos įmonių, įskaitant Pareiškėją, išmokėti dividendai.

Inspekcija Sprendime laikosi pozicijos, kad šie sandoriai buvo atlikti dirbtinai, jie neatspindi ekonominės realybės ir jais buvo siekiama suformuoti „O“ formalų įsiskolinimą „D“ už „T“ akcijų įsigijimą, o vėliau – suformuoti formalų „O“ įsiskolinimą M.M., dėl ko laikytina, kad šie iš Lietuvos įmonių, įskaitant Pareiškėją, gauti dividendai buvo naudojami šiems įsiskolinimams padengti. Inspekcija teigia, kad tokiu būdu buvo siekta mokestinės naudos – išvengti mokesčio nuo dividendų mokėjimo, todėl Inspekcija, vadovaudamasi nacionaline kovos su piktnaudžiavimu taisykle, Pareiškėjai apskaičiavo mokėtiną 2 250 000 EUR PM sumą nuo 2016–2017 m. patronuojančiai įmonei „T“ išmokėtų dividendų.

Atsižvelgdama į kilusius neaiškumus dėl dividendų gavėjo statuso reikšmės, pirmuoju klausimu Komisija siekia išsiaiškinti, ar tokia praktika, kuri susiklostė šioje byloje, kai mokesčių administratorius, apmokestindamas Pareiškėją, taiko kovos su piktnaudžiavimu taisyklę jos atžvilgiu, kai dividendų gavėja („T“) yra realiai veikianti bendrovė, tačiau per ją išmokėti dividendai kaip šaltinis buvo panaudoti apsimestinių sandorių realizavimo tikslais, yra suderinama su Direktyvos 2011/96/ES tikslais.

Atsižvelgiant į iškilusius neaiškumus dėl su dividendų gavėjo statusu susijusių nuostatų aiškinimo, tikslinga prašyti ESTT pateikti išaiškinimą tokiu klausimu: ar Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymo tikslus, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, atitinka tokia nacionalinė praktika, kai dividendų mokėtojo valstybėje paneigiama galimybė taikyti dividendų neapmokestinimą prie šaltinio, kai dividendai išmokami realiai kitoje ES valstybėje veikiančiai patronuojančiai įmonei, kuri kaip tokia, nėra apsimestinis subjektas tiek kiek vykdo veiklą, ir dividendai jai išmokami kaip faktiškajam dividendų gavėjui, tačiau mokesčių administratoriaus yra pripažįstamas apsimestinių sandorių grandinės dalyviu dėl per jį atliekamo dividendų išmokėjimo (perdavimo) tikrajam visos įmonių grupės naudos gavėjui?

23. Dėl antrojo klausimo. Kaip vieną iš kriterijų, apsprendžiančių mokesčių administratoriaus išvadą, Inspekcija įvardina Pareiškėjos ir kitos Lietuvos įmonės išmokėtų dividendų „T“ sumų panašumą „T“ mokamiems dividendams įmonei „O“ bei sutampančius „O“ ir M.M. bei „O“ ir „D“ įsipareigojimų dydžius. Didžiąją dalį „T“ gautų dividendų sudarė dividendai, kuriuos mokėjo Lietuvos bendrovės (Pareiškėja ir kita Lietuvos įmonė). „T“ 2016 m. iš Lietuvos įmonių gavo apie 88 proc. visų „T“ gautų dividendų, o 2017 m. – apie 74 proc. „T“ išmokėta bendra dividendų suma sudarė 28 485 032 Eur, kuri iš esmės atitiko įmonės „T“ pagal vienintelio akcininko sprendimus įmonei „O“ išmokėtų dividendų 28 880 865 Eur sumą. „O“ iš „T“ pagal vienintelio akcininko sprendimus gautų dividendų suma iš esmės sutapo su M.M. iš įmonės „O“ gautų paskolų ir įmonės „O“ M.M. perleistų teisių į „O“ skolininkų skolas suma (28 915 328 Eur).

Antruoju klausimu Komisija siekia išsiaiškinti, ar dividendų perdavimo grandinėje aplinkybė galėtų būti preziumuojama remiantis sandorių grandinėje pervedamų dividendų sumų (panašių sumų panašiais laikotarpiais) dydžių atitikimu.

Atsižvelgiant į iškilusius neaiškumus dėl dividendų perdavimo aplinkybės pagrindimo aiškinimo, tikslinga prašyti ESTT pateikti išaiškinimą tokiu klausimu: jeigu atsakymas į 1 klausimą būtų teigiamas, ar dividendų perdavimas grandinėje galėtų būti grindžiamas sandorių grandinėje pervedamų dividendų (panašių ir tapačių) sumų dydžių atitikimu?

24. Dėl trečiojo klausimo. Inspekcija Sprendime Pareiškėjos dividendų apmokestinimą grindžia ne „T“, kaip subjekto, apsimestinumu ar dirbtinumu, o sandorių, vykusių iš esmės prieš ir po tarpvalstybinio dividendų mokėjimo iš vienos ES valstybės narės į kitą, vykdomų toje kitoje ES valstybėje narėje ir atliekamų tos kitos ES valstybės narės mokesčių rezidentų, grandine. Trečiuoju klausimu Komisija siekia išsiaiškinti, ar su kovos su piktnaudžiavimo taisyklės taikymo tikslais yra suderinama tai, kad poveikis taikomas pirmoje dividendų išmokėjimo grandinėje, kai apsimestiniai sandoriai, nulėmę sandorių grandinės pripažinimą dariniu, kuriuose dalyvavo kitų ES valstybių asmenys, įvyko kitoje ES valstybėje, o šių susitarimų realizavimo šaltinis – Lietuvos vienetų išmokėti dividendai. Komisijai kyla abejonių, kiek yra pateisinama ir atitinka proporcingumo ir veiksmingumo principą mokesčio administratoriaus veiksmai, kuriais yra siekiama išsiaiškinti vėlesni akcininkų ir grupės įmonių veiksmai.

Taigi, Komisija trečiuoju klausimu siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymo tikslus, įskaitant ir Direktyvos 2015/121/ES preambulėje minimą proporcingumo principą, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, atitinka tokia nacionalinė praktika, kai mokesčių administratorius taiko kovos su piktnaudžiavimu nuostatą dividendų išmokėjimo valstybėje, nors susitarimai, nulėmę sandorių grandinės pripažinimą dariniu (kuriuos mokesčių administratorius laiko apsimestiniais), buvo vykdomi kitoje ES valstybėje kitos ES valstybės narės mokesčių rezidentų?

25. Dėl ketvirtojo klausimo. Viena iš būtinų sąlygų taikyti nacionalinę kovos su piktnaudžiavimu taisyklę ir atitinkamai Direktyvos 2011/96/ES 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą bendrąją kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, yra būtinybė konstatuoti, kad darinio nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokestinės naudos gavimas. Mokestinės naudos klausimu pateiktos skirtingos šalių pozicijos.

Inspekcija teigia, kad buvo siekta mokestinės naudos – išvengti mokesčio nuo dividendų mokėjimo – nes dividendai tikrinamuoju laikotarpiu buvo išmokėti per sandorių grandinę, kuri sukurta dirbtinai, ne siekiant ekonominės naudos, ir atitiko apsimestinio darinio, nustatyto ne dėl svarių komercinių priežasčių, pobūdį. Pareiškėja įrodinėja, kad mokestinė nauda negali pasireikšti tokio mokesčio nesumokėjimu, kuris, eliminavus sandorių grandinę, nebūtų taikomas. Kita vertus, Pareiškėjos vertinimu, net jeigu ir būtų keliamas klausimas dėl galimai išvengtų ar nesumokėtų mokesčių galutinio naudos gavėjo lygiu, tai šie klausimai, visų pirma, turėtų būti ištirti, išnagrinėti ir atsakyti Kipro mokesčių administratoriaus, kurio jurisdikcijoje reziduoja tiek tikrasis dividendų gavėjas – „T“, tiek jo akcininkas „O“, tiek tikėtina galutinis naudos gavėjas – M.M.. Taigi, Komisija siekia išsiaiškinti, ar gali būti pripažįstama mokestinė nauda Pareiškėjai kaip sandorių grandinės dalyvei, jei tokios grandinės sukūrimo pasekoje mokestinę naudą gauna galutinis naudos gavėjas M.M., šios naudos realizavimui naudojant Pareiškėjos išmokėtus dividendus.

Atsižvelgiant į iškilusius neaiškumus, dėl su nauda susijusių nuostatų turinio interpretavimo, tikslinga prašyti ESTT pateikti išaiškinimą tokiu klausimu: ar dividendų mokėtojo valstybėje įgyjama teisė į dividendų apmokestinimą prie šaltinio taikant kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kai mokestinė nauda susidaro bet kuriame sandorių grandinės etape? Ar gali būti pripažįstama, kad Pareiškėja gavo mokestinę naudą, kuri prieštarauja Direktyvos 2011/96/ES dalykui ar tikslui, jei tokios sandorių grandinės sukūrimo pasekoje mokestinę naudą gauna galutinis naudos gavėjas, šios naudos realizavimui naudojant Pareiškėjos išmokėtus dividendus?

26. Dėl penktojo klausimo. ESTT buvo minima, kad įrodymas apie darinį, kuriuo siekiama nepagrįstai pasinaudoti <...> atleidimu nuo mokesčio, yra tai, kad visus minėtus dividendus ar jų daugumą gavusi bendrovė per labai trumpą laiką nuo jų gavimo perveda subjektams, <...> (žr., pvz., ESTT 2019-02-26 Sprendimo sujungtose bylose Danmark ir Y Denmark Aps, C-116/16 ir C-117/16, ECLI:EU:C:2019:135, 101 punktą). Ginčo byloje nustatyta, kad Pareiškėja pirmuosius dividendus už tikrintą 2016–2017 m. laikotarpį „T“ išmokėjo tęstinį laikotarpį (nuo metų iki mėnesio). Penktuoju klausimu Komisija siekia išsiaiškinti, ar įrodymo apie darinį vertinimui reikšminga yra tai, kad patronuojančios bendrovės „T“ dividendai toliau buvo išmokėti ne iš karto, o per tam tikrą tęstinį laikotarpį.

Taigi, Komisija siekia išsiaiškinti, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, Direktyvos 2011/96/ES 1 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti aiškinamos taip, kad Direktyvos 2011/96/ES 5 straipsnio nuostatas nacionalinėje teisėje įgyvendinančios „dalyvavimo išimties“ taisyklės taikymas piktnaudžiavimo teise pagrindu gali būti paneigiamas remiantis gautų dividendų panaudojimu, kai dividendų gavimas ir panaudojimas (vėlesnis pelno skirstymas) vyko tęstinį laikotarpį?

27. Dėl šeštojo klausimo. Pareiškėja teigia, kad nei Pareiškėja, nei patronuojanti įmonė „T“ sąmoningai (savo valia ir (arba) iniciatyva) nedalyvavo apsimestiniais pripažintuose sandoriuose.

Mokesčių administratoriaus nebuvo vertinta, ar Pareiškėja žinojo ir/ar galėjo žinoti apie apsimestinių sandorių buvimą, tačiau Pareiškėja yra įmonių grupei priklausanti dukterinė bendrovė, kuri yra priklausoma nuo akcininko priimamų sprendimų.

Komisija siekia išsiaiškinti, kokią įtaką Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymui gali turėti Pareiškėjos žinojimas apie dalyvavimą apsimestinių sandorių grandinėje.

Atsižvelgiant į iškilusius neaiškumus dėl su žinojimu susijusių nuostatų aiškinimo, tikslinga prašyti ESTT pateikti išaiškinimą tokiu klausimu: ar Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymo tikslus tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, atitinka tokia nacionalinė praktika, kai mokesčio administratoriaus poveikis taikomas dividendų mokėtojui, kai nėra vertinama, kad jis žinojo ir/ar galėjo žinoti apie apsimestinių sandorių grandinės buvimą?

28. ESTT, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, gali prireikus nacionaliniams teisės aktams ir teismams suteikti gairių, vertinant konkretų nagrinėjamą atvejį.

29. Komisijos vertinimu, kreipimasis į ESTT ikiteisminėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje yra tikslingas, siekiant mokestinių ginčų nagrinėjimo operatyvumo.

Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, Lietuvos

Rezoliucinė dalis

Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

1. Atnaujinti UAB „R“ 2024-11-19 skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-10-30 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr)-FR0682-230 nagrinėjimą.

2. Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašant priimti prejudicinį sprendimą tokiais klausimais:

1) Ar Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymo tikslus, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, atitinka tokia nacionalinė praktika, kai dividendų mokėtojo valstybėje paneigiama galimybė taikyti dividendų neapmokestinimą prie šaltinio, kai dividendai išmokami realiai kitoje ES valstybėje veikiančiai patronuojančiai įmonei, kuri kaip tokia, nėra apsimestinis subjektas tiek kiek vykdo veiklą, ir dividendai jai išmokami kaip faktiškajam dividendų gavėjui, tačiau mokesčių administratoriaus yra pripažįstamas apsimestinių sandorių grandinės dalyviu dėl per jį atliekamo dividendų išmokėjimo (perdavimo) tikrajam visos įmonių grupės naudos gavėjui?

2) Jeigu atsakymas į 1 klausimą būtų teigiamas, ar dividendų perdavimas grandinėje galėtų būti grindžiamas sandorių grandinėje pervedamų dividendų (panašių ir tapačių) sumų dydžių atitikimu?

3) Ar Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymo tikslus, įskaitant ir Direktyvos 2015/121/ES preambulėje minimą proporcingumo principą, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, atitinka tokia nacionalinė praktika, kai mokesčių administratorius taiko kovos su piktnaudžiavimu nuostatą dividendų išmokėjimo valstybėje, nors susitarimai, nulėmę sandorių grandinės pripažinimą dariniu (kuriuos mokesčių administratorius laiko apsimestiniais), buvo vykdomi kitoje ES valstybėje kitos ES valstybės narės mokesčių rezidentų?

4) Ar dividendų mokėtojo valstybėje įgyjama teisė į dividendų apmokestinimą prie šaltinio taikant kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kai mokestinė nauda susidaro bet kuriame sandorių grandinės etape? Ar gali būti pripažįstama, kad Pareiškėja gavo mokestinę naudą, kuri prieštarauja Direktyvos 2011/96/ES dalykui ar tikslui, jei tokios sandorių grandinės sukūrimo pasekoje mokestinę naudą gauna galutinis naudos gavėjas, šios naudos realizavimui naudojant Pareiškėjos išmokėtus dividendus?

5) Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, Direktyvos 2011/96/ES 1 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti aiškinamos taip, kad Direktyvos 2011/96/ES 5 straipsnio nuostatas nacionalinėje teisėje įgyvendinančios „dalyvavimo išimties“ taisyklės taikymas piktnaudžiavimo teise pagrindu gali būti paneigiamas remiantis gautų dividendų panaudojimu, kai dividendų gavimas ir panaudojimas (vėlesnis pelno skirstymas) vyko tęstinį laikotarpį?

6) Ar Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymo tikslus tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, atitinka tokia nacionalinė praktika, kai mokesčio administratoriaus poveikis taikomas dividendų mokėtojui, kai nėra vertinama, kad jis žinojo ir/ar galėjo žinoti apie apsimestinių sandorių grandinės buvimą?

3. Sustabdyti UAB „R“ 2024-11-19 skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-10-30 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-230 nagrinėjimą iki kol bus priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas arba Europos Sąjungos Teisingumo Teisme procesas bus užbaigtas kitu sprendimu Pareiškėjos byloje.