Byla S-222

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės, Kristinos Jakštienės, Raimondos Juodkaitės, Jurgitos Narkevičiūtės (pranešėja), išnagrinėjo A.A. 2025-11-03 skundą ir 2025-11-04 gautą papildytą skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025-10-21 suformuotos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos už 2025 m. bei suformuotų žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų už 2020–2004 metus. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas B.B. 2025-11-25 Komisijos posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Pareiškėja 2025-11-18 el. paštu ir telefonu informavo Komisiją, kad posėdyje nedalyvaus. Komisija n

Inspekcija 2025-11-10 raštu Nr. R-4156 Komisijai pateikė su Pareiškėjos skundo nagrinėjimu susijusią medžiagą ir paaiškinimus dėl 2025-10-30 Pareiškėjai telefonu suteiktos konsultacijos kokybės. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Pareiškėjai 2025-10-21 suformuotoje žemės mokesčio deklaracijoje už 2025 m. apskaičiuotas (suapvalinus) 145 Eur žemės mokestis:

- už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,12650 ha, toliau – pirmasis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), apskaičiuotas 142 Eur žemės mokestis;

- už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,07000 ha, toliau – antrasis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), apskaičiuotas 3,08 Eur žemės mokestis; - už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,00000 ha, toliau – trečiasis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) žemės mokestis neapskaičiuotas (nurodyta 0,00 Eur).

Inspekcija minėtame rašte nurodė, kad mokesčių mokėtoja telefonu teiravosi, kodėl jai apskaičiuota žemės mokesčio suma yra 142 Eur, o ne 120 Eur, domėjosi, ar reikia mokėti žemės mokestį už miško žemę bei kur galima kreiptis dėl, Pareiškėjos manymu, neteisingai apskaičiuoto žemės mokesčio. Konsultantė paaiškino, už kuriuos nuosavybės teise turimus sklypus Inspekcija klientei apskaičiavo žemės mokestį, paminėjo taikomą žemės mokesčio tarifo dydį. Dėl tikslesnio žemės mokesčio apskaičiavimo skambutį perjungė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Inspekcija rašte pažymėjo, kad konsultacija Pareiškėjai buvo ne iki galo išsami, nes iš elektroninėje deklaravimo sitemoje esančių duomenų matyti, kad pagal 2023-01-01 įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes (mokestines vertes) padidėjo Pareiškėjos pirmojo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., mokestinė vertė, lyginant su mokestine verte, galiojusia iki šios datos. Todėl Pareiškėjai padidėjo žemės mokestis už 2023–2025 m. Dėl klausimo apie apskaičiuotą žemės mokestį už miško žemę konsultantė neišsiaiškino, ar dalis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra miško sklypas, kuriam (0.07000 ha plotui) apskaičiuotas žemės mokestis. Konsultacijos metu nebuvo paminėta, kad žemės savininkui nesutinkant su valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) masiniu žemės vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo vidutine rinkos verte (naudojama mokestinei žemės vertei apskaičiuoti), Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ŽMĮ) 11 straipsnyje nustatyta galimybė kasmet nuo sausio 1 dienos iki kovo 31 dienos Registrų centrui pateikti prašymą, jog žemės mokestine verte būtų laikoma žemės vertė, nustatyta atlikus individualų vertinimą.

Dėl Pareiškėjos 2025-11-17 prašymo Komisijai pateiktame 2025-11-17 prašyme (Komisijoje gautas 2025-11-18) Pareiškėja prašė Komisijos posėdį perkelti į gruodžio mėn., jei reikalingas Pareiškėjos dalyvavimas, o jei mokesčių mokėtojas dalyvavimas nėra būtinas, skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pareiškėja paaiškino, kad dirba sunkų fizinį darbą.

Komisija telefonu (duomenys neskelbtini) susisiekė su Pareiškėja ir pokalbio metu sutarė, kad Pareiškėjos skundas bus nagrinėjamas 2025-11-25 Komisijos posėdyje mokesčių mokėtojai nedalyvaujant. Komisija 2025-11-18 el. paštu nusiuntė Pareiškėjai informaciją apie pokalbio telefonu metu aptartas aplinkybes, paaiškindama Pareiškėjai, kad, jei ji apsigalvotų ir nuspręstų dalyvauti Komisijos posėdyje, apie savo ketinimus praneštų el. paštu info@mgk.lt iki 2025-11-24 12.00 val. Komisija iki Pareiškėjos skundo nagrinėjimo posėdyje jokios informacijos iš Pareiškėjos negavo.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 36 straipsnio 1 dalies 4 punktą mokesčių mokėtojas turi teisę asmeniškai dalyvauti arba būti atstovaujamas (jei įstatymai tokio atstovavimo tiesiogiai nedraudžia) savo atstovo pagal įstatymą ar įgalioto atstovo esant santykių su mokesčių administratoriumi, taip pat mokestinį ginčą nagrinėjančiose institucijose. Pagal Komisijos Reglamento 1 37 punktą, jeigu į posėdį neatvyko mokestinio ginčo šalys, skundas gali būti nagrinėjamas joms nedalyvaujant. Atsižvelgdama į tai, kad tiek 2025-11-17 prašyme, tiek pokalbio telefonu metu Pareiškėja išreiškė pageidavimą nedalyvauti Komisijos posėdyje, nes nurodė, kad dirba sunkų fizinį darbą, todėl sunku iš jo išsiprašyti, o, neatvykus kuriai nors iš šalių, mokesčių mokėtojo skundas gali būti nagrinėjamas ir šalims nedalyvaujant, Komisija posėdyje Pareiškėjos skundą išnagrinėjo, dalyvaujant tik Inspekcijos atstovui.

Nagrinėjamojo byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Pareiškėjai apskaičiuoto 142 Eur žemės mokesčio už pirmąjį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstumo. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2020–2021 m. už pirmą sklypą mokėjo 123–125 Eur, o nuo 2023 m. moka jau 142 Eur. Dėl antrojo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Pareiškėja nurodė, kad už jį (Pareiškėjos teigimu, dovanotą mišką) moka 3 Eur ir jai neaišku, kodėl mokesčio dydis pasikeitė, kai jos pažįstamiems išliko toks pats. Taip pat Pareiškėja skunde iškėlė klausimą, ar teisingai yra nurodoma, kad antrajame sklype yra 0,2 a žemės, o ne miško (Komisijos pastaba. Antrojo sklypo plotas yra 0,07 ha). Dėl trečiojo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Pareiškėja jokių argumentų nenurodė. Kaip matyti iš Inspekcijos suformuotos žemės mokesčio deklaracijos už 2025 m., už trečiąjį sklypą Pareiškėjai žemės mokestis neapskaičiuotas (nurodyta 0,00 Eur).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja ŽMĮ, o detalią šio mokesčio administravimo tvarką nustato Žemės mokesčio administravimo taisyklės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. VA-55 (nauja redakcija galioja nuo 2025-09-22, toliau – Taisyklės). Pagal ŽMĮ 4 straipsnį mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal ŽMĮ 13 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie apleistas žemės ūkio naudmenas turto vertinimo įmonė pateikia mokesčių administratoriui turto vertinimo įmonės ir centrinio mokesčių administratoriaus sutartyje nustatytais būdais ir terminais, bet ne vėliau kaip iki kiekvieno mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos. Pagal Taisyklių 37 punktą Registrų centras pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį Inspekcijai teikia tokius duomenis: nekilnojamojo turto (žemės) savininkų vardus, pavardes ar pavadinimus, jų identifikacinius numerius (asmens kodus, gimimo datas ar kodus), teisiškai įregistruotų žemės sklypų duomenis, kadastrinius rodiklius bei dalių teises, sklypų buvimo vietas, jų įsigijimo ir perleidimo duomenis, masiniu vertinimo būdu nustatytas mokestines vertes (be miško vertės) bei 1

Komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Komisijos pirmininko 2004-11-25 įsakymu Nr. 1-14 (keistas 202408-01 įsakymu Nr. 1-2024/37 (įsigaliojo nuo 2024-10-01)) (toliau – Reglamentas).

atitinkamais atvejais patvirtintas individualiu žemės vertinimu nustatytas vertes, taip pat nuotoliniais kartografavimo metodais nustatytų apleistų žemės sklypų identifikacinius numerius ir apleistos žemės plotus. Pagal šiuos NTR teikiamus kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis yra apskaičiuojamas žemės mokestis (Taisyklių 38 punktas). NTR ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys leidžia identifikuoti žemės mokesčio objektą ir lemia žemės mokesčio dydį, jie laikytini teisingais bei išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi, aptartos teisės aktų nuostatos konkretizuoja duomenis, kuriais turi remtis mokesčių administratorius, apskaičiuodamas žemės mokestį.

ŽMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės mokesčio tarifas – nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus, galiojančius tam tikros savivaldybės teritorijoje ir neviršijančius šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, nustato tos savivaldybės taryba. Žemės mokesčio tarifai turi būti nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. <...> Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai (ŽMĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatas savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Nagrinėjamu atveju iš Inspekcijos pateiktos medžiagos matyti, kad pirmojo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė (14 200 Eur) masinio vertinimo metu buvo nustatyta 2023-01-01, t. y. taikoma 2023 m. ir vėlesnių laikotarpių žemės mokesčio apskaičiavimui. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba 2024-05-30 sprendimu Nr. 7-144 „Dėl žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamųjū žemės sklypų dydių nustatymo“ (toliau – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimas) nuo 2025-01-01 nustatė galiojančius žemės mokesčio tarifus. Minėto sprendimo 1 punktu nuspręsta nustatyti žemės mokesčio tarifus (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (pridedama). Iš minėto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimo priedo „Žemės mokesčio tarifai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje“ (toliau – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimo priedas) matyti, kad gyvenamosioms teritorijoms nustatytas žemės mokesčio tarifas (procentais) yra 1 proc. Iš NTR duomenų bazės išrašo matyti, kad pirmojo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas yra „Gyvenamosios teritorijos“. Taigi, iš byloje esančių įrodymų (dokumentų) matyti, kad ginčo žemės mokesčio deklaracijoje už 2025 m. Pareiškėjai yra teisingai ir pagrįstai apskaičiuota 142 Eur žemės mokesčio suma (14 200 Eur mokestinė vertė x 1 proc. = 142 Eur). Nagrinėjamu atveju taip pat paaiškintina, kad, jeigu Pareiškėja nesutinka su masinio vertinimo metu apskaičiuota šio žemės sklypo mokestine verte, ji turi teisę užsakyti atlikti individualų pirmojo žemės sklypo vertinimą ir nuo sausio 1 dienos iki kovo 31 dienos Registrų centrui pateikti prašymą, jog žemės mokestine verte būtų laikoma žemės vertė, nustatyta atlikus individualų vertinimą (ŽMĮ 11 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad antrojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0700 ha. ir žemės mokesčio deklaracijoje už šį sklypą apskaičiuotas 3,08 Eur žemės mokestis. Pareiškėjos teigimu, tai jai dovanotas miškas, tačiau skunde Komisijai prašome paaiškinti dėl žemės paskirties. Inspekcijos 202511-10 raštu Nr. R-4156 Komisijai pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad dėl klausimo apie apskaičiuotą žemės mokestį už miško žemę konsultantė neišsiaiškino, ar dalis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra miško sklypas, kuriam (0.07000 ha plotui) apskaičiuotas žemės mokestis. Iš byloje esančio NTR išrašo matyti, kad 0.0700 ha yra vandens telkinių plotas. Siekdama išsiaiškinti šio sklypo paskirtį ir apmokestinimo aplinkybes, Komisija 2025-12-01 el. paštu kreipėsi į Inspekciją. Inspekcija 2025-12-11 raštu Nr. (24.10-31-5Mr)-R-4592 pateikė informaciją, nurodydama, kad žemės mokestis apskaičiuotas už NTR įregistruotą vandens plotą 0,07 ha. Komisija 2025-12-12 el. paštu pakartotinai kreipėsi į Inspekciją, prašydama nurodyti, ar šio ginčo sklypo (vandens ploto) paskirtis / naudojimo būdas yra „Vandens ūkio paskirties žemės sklypas“, kuriam (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas mokesčio tarifas (procentais) yra 1,5. Inspekcija 2025-12-18 rašte Nr. (24.10-31-5Mr)-R-4704 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2025 metų mokestiniam laikotarpiui miškų ūkio paskirties sklypams nustatė 1,5 proc. tarifą ir paaiškino, jog apskaičiuojant žemės mokestį už žemės sklypą, Registrų centro nustatytai 0,07 ha vandens telkinio ploto mokestinei vertei 205 Eur yra taikomas 1,5 proc. miškų ūkio paskirčiai nustatytas 1,5 proc. tarifas. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimo priedo matyti, kad miškų ūkio paskirties sklypams (šiuo atveju apmokestinama miškų ūkio paskirties žemėje esanti ne miško žemė) nustatytas 1,5 proc. tarifas. Vadinasi, ginčo žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijoje už 2025 m. Pareiškėjai yra teisingai ir pagrįstai apskaičiuota 3,08 Eur žemės mokesčio suma už antrąjį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suma (205 Eur mokestinė vertė x 1,5 proc. = 3,08 Eur, suapvalinta – 3 Eur). Pareiškėjai paaiškintina, kad jai 3 Eur žemės mokestis apskaičiuotas ne už mišką, o už miško teritorijoje esantį vandens telkinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Inspekcija, Pareiškėjai suformuotoje 2025 m. mokestinio laikotarpio žemės mokesčio deklaracijoje apskaičiuodama žemės mokestį už ginčo sklypus, tinkamai įvertino mokestinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai ir teisingai apskaičiavo Pareiškėjai 145 Eur žemės mokestį už aukščiau nurodytus žemės sklypus.

Dėl prašymo perskaičiuoti žemės mokestį už 2020–2024 m. laikotarpius Pasisakydama dėl Pareiškėjos prašymo perskaičiuoti žemės mokestį už ankstesnius, nei 2025 m., laikotarpius, Komisija pažymi, kad MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje yra nurodyta, kad mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra <...>, o 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo. Vadovaujantis MAĮ 147 straipsniu, mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Komisija ir teismas. Pagal MAĮ 155 straipsnio 4 dalį Komisija, išnagrinėjusi mokesčių mokėtojo skundą dėl mokestinio ginčo, pagal savo kompetenciją gali priimti vieną iš šiame straipsnyje nurodytų sprendimų, t. y. patvirtinti skundžiamą centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, jį panaikinti, iš dalies patvirtinti arba iš dalies panaikinti, pakeisti arba perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Skundas Komisijai dėl mokesčių administratoriaus sprendimo yra paduodamas per 20 dienų nuo mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos (MAĮ 152 straipsnio 2 dalis).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo seka, kad Komisijos, kaip ikiteisminės institucijos, kompetencijai yra priskirta nagrinėti tik mokestinius ginčus, kito pobūdžio ginčų nagrinėti įstatymu jai nėra suteikta teisė. Komisijos Reglamento 47.1 papunktyje nustatyta, kad Komisija sprendimu palieka mokesčių mokėtojo skundą nenagrinėtą, jeigu skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai.

Pagal ŽMĮ 12 straipsnio 4 dalį žemės mokestį apskaičiuoja, centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos mokesčio deklaracijas užpildo ir centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos jas mokesčio mokėtojams pateikia mokesčių administratorius. Detalią šio mokesčio administravimo tvarką nustato Taisyklės. Taisyklių 73.1–73.6 punktuose nustatytais atvejais mokesčių administratorius tikslina žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją, deklaracija gali būti tikslinama trejus praėjusius kalendorinius metus, pradedant skaičiuoti nuo metų, buvusių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais deklaracija tikslinama (71 punktas). Taigi, nors ginčai dėl žemės mokesčio deklaracijoje apskaičiuoto žemės mokesčio (šio mokesčio apskaičiavimo pareiga yra suteikta mokesčių administratoriui) yra priskirtini mokestinių ginčų kategorijai, tačiau Komisijai nėra suteikta kompetencija atlikti žemės mokesčio deklaracijoje apskaičiuoto mokesčio tikslinimo veiksmus (žemės mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiga yra suteikta mokesčių administratoriui).

Inspekcija Pareiškėjai 2025-10-21 suformavo žemės mokesčio deklaraciją už 2025 m., kurioje apskaičiuotas 145 Eur žemės mokestis. Pareiškėja duomenų apie tai, jog ir ankstesniais laikotarpiais kreipėsi į mokesčių administratorių dėl suformuotose žemės mokesčio deklaracijose apskaičiuoto žemės mokesčio, nepateikė. Inspekcija taip pat nepateikė informacijos, kad ankstesniais laikotarpiais buvo atlikti tam tikri Pareiškėjai suformuotose deklaracijose apskaičiuoto žemės mokesčio perskaičiavimai. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos 2025-11-03 skunde ir 2025-11-04 gautame papildytame skunde išdėstytas reikalavimas perskaičiuoti žemės mokestį už ankstesnius laikotarpius nėra priskirtinas Komisijos kompetencijai, nes tai nėra reikalavimas (prašymas) dėl sprendimo, dėl kurio gali būti inicijuotas mokestinis ginčas, Pareiškėjos skundo dalis, kuria prašoma perskaičiuoti žemės mokestį už ankstesnius, nei 2025 m. laikotarpius, paliekama nenagrinėta.

Pareiškėjai paaiškintina, jog tuo atveju, jei jai kiltų klausimas dėl apskaičiuoto žemės mokesčio už ankstesnius laikotarpius, mokesčių administratorius turėtų teisę, kaip minėta, tikslinti žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją tik už 2024 m., 2023 m. ir 2022 m. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Komisijos Reglamento 47.1 papunkčiu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025-10-21 suformuotą žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2025 m., kuria Pareiškėjai apskaičiuotas 145 Eur žemės mokestis.

2. Pareiškėjos 2025-11-03 skundo ir 2025-11-04 gauto papildyto skundo dalį dėl prašymo perskaičiuoti žemės mokestį už ankstesnius nei 2025 m. laikotarpius palikti nenagrinėta.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo pirma dalimi, turi teisę šią sprendimo dalį apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo pirmą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.