- Teismas
- Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- S-170
- Bylos rūšis
- Mokestinis ginčas
- Instancija
- MGK (ikiteisminė)
- Teisėjai
- Vilma Vildžiūnaitė (pirm.), Gvida Ivanauskienė (pran.), Kristina Jakštienė, Jurgita Narkevičiūtė
- Pareiškėjas
- Komisijos
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės (pranešėja), Kristinos Jakštienės, Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo A.A. (toliau – Pareiškėja) 2025-08-08 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2025-08-04 sprendimo Nr. 331-634239 (toliau – Inspekcijos sprendimas, skundžiamas sprendimas). Inspekcijos atstovas B.B. 2025-09-02 dalyvavo Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu, Pareiškėja Komisijos posėdyje nedalyvavo. Komisija n
Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos sprendimu, kuriuo jai nebuvo grąžinta 647,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permoka.
Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu yra kalėjime, todėl prašymą grąžinti permoką pildė pagal Inspekcijos darbuotojų telefonu pateiktus nurodymus. Pareiškėja prašyme nurodė dukters C.C. banko sąskaitą ir kitus duomenis, nes šiuo metu negali disponuoti (naudotis) savo banko sąskaita, neturi prieigos prie interneto ir el. pašto. Skunde nurodoma, kad metinės pajamų mokesčio deklaracijos (toliau – GPM deklaracijos) buvo pateiktos telefonu, kuriuo Pareiškėja gali naudotis 20 minučių per dieną. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl didžioji dalis GPM permokos buvo įskaityta baudoms už administracinius nusižengimus (toliau – AN) padengti, o likutis pervestas į jos banko sąskaitą, nors Pareiškėja buvo nurodžiusi, jog pageidauja, kad permoka būtų pervesta į jos dukters banko sąskaitą.
Pareiškėja skunde akcentuoja, kad AN padarė ne ji (o kitas asmuo), nes ji nuo 2025-0115 yra Panevėžio kalėjime. Baudos Pareiškėjai skirtos dėl to, kad transporto priemonės, užfiksuotos AN protokoluose, priklauso Pareiškėjai.
Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą Inspekcijos sprendimą, kuriuo beveik visa Pareiškėjos turėta GPM permoka buvo įskaityta baudoms padengti. Priešingu atveju Pareiškėja prašo naikinti jos pateiktas GPM deklaracijas už 2023 ir 2024 metus, t. y. laikyti jas nepateiktomis ir negaliojančiomis.
Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 ir 111 straipsniais, mokesčių įstatymais, Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 (toliau – Taisyklės), išnagrinėjusi Pareiškėjos 2025-07-23 prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas
Nr. (17.16-40) GES-306062, skundžiamu sprendimu iš prašomos grąžinti 647,29 Eur sumos nusprendė 485,00 Eur įskaityti įmokoms, mokamoms įmokos kodu 1001 (Inspekcijos administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015-07-01 paskirtos baudos už AN, mokami vienu įmokos kodu), o neįskaitytą 162,29 Eur sumą pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „A“.
Sprendime negrąžinti (neįskaityti) dalies ar visos prašomos sumos nurodyti ir papildomi tokio sprendimo priėmimo motyvai. Vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 4, 4¹ dalių nustatyta tvarka ir Mokesčių ir kitų mokėjimo įmokų permokos (skirtumo) nepriemokai padengti tarpusavio įskaitymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021-0129 įsakymu Nr. VA-5 / V-58 „Dėl Mokesčių ir kitų mokėjimo įmokų permokos (skirtumo) nepriemokai padengti tarpusavio įskaitymo tvarkos patvirtinimo“, nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojo Inspekcijos mokesčių apskaitoje turima permoka (skirtumas) (162,29 Eur) pervesta į VSDFV biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą VSDFV administruojamų įmokų, delspinigių, baudų, palūkanų skolai padengti, VSDFV administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl draudėjo kaltės, atlyginti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai padengti.
Skundžiamame Inspekcijos sprendime taip pat nurodyta, kad 485,00 Eur suma įskaityta baudų už AN pagal administracinius nutarimus prievolėms padengti, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 47 punkte nustatyta tvarka.
Pareiškėjos skundo dalis dėl negrąžintos 647,29 Eur GPM permokos atmestina, skundžiamas Inspekcijos sprendimas tvirtintinas; skundo dalis dėl pateiktų GPM deklaracijų panaikinimo paliktina nenagrinėta.
Mokestinis ginčas tarp šalių vyksta dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo atsisakyta grąžinti Pareiškėjai 647,29 Eur GPM permoką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Inspekcija skundžiamu sprendimu nusprendė negrąžinti Pareiškėjai 647,29 Eur GPM permokos, nes 485,00 Eur suma įskaityta baudų už AN pagal administracinius nutarimus prievolėms padengti, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 47 punkte nustatyta tvarka, o likusi 162,29 Eur suma pervesta į VSDFV biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 4 dalimi. Bylos duomenimis, Pareiškėjos skola VSDFV 2025-08-04 sudarė 257,80 Eur.
Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos sprendimu ir nurodo, kad AN padarė ne ji (o kitas asmuo), nes ji nuo 2025-01-15 yra Panevėžio kalėjime. Pareiškėjos teigimu, baudos jai skirtos dėl to, kad AN protokoluose užfiksuotos jai priklausančios transporto priemonės. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl didžioji dalis GPM permokos buvo įskaityta baudoms už AN padengti, o likutis pervestas į jos banko sąskaitą, nors Pareiškėja Inspekcijai nurodė, jog pageidauja, kad permoka būtų pervesta į jos dukters banko sąskaitą. Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą Inspekcijos sprendimą. Priešingu atveju Pareiškėja prašo panaikinti jos pateiktas GPM deklaracijas už 2023 ir 2024 metus, t. y. laikyti jas nepateiktomis ir negaliojančiomis. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ ir Taisyklės. Pagal MAĮ 2 straipsnio 12 dalį mokesčio permoka yra laikoma mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma, t. y. mokesčio (įmokos, baudos ar pan.) suma, kurios mokesčių mokėtojas neturėjo pareigos mokėti pagal teisės aktų reikalavimus. Pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių, administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės, sumos pirmiausia yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokėtinų kitų mokesčių, administruojamų atitinkamai Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės, mokestinei nepriemokai padengti atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka po permokėtų mokesčių sumų įskaitymo šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką (LVAT 2016-02-25 nutartis adm. byloje Nr. A-182438/2016, 2017-03-21 nutartis adm. byloje Nr. A-3146-575/2017) mokesčių mokėtojui tenka pareiga pagrįsti mokesčio (įmokos) permokos susidarymo realumą.
Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad prašymas turi būti užpildytas ir pateiktas, laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų <...>. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti mokesčių mokėtojas turi pateikti papildomus dokumentus ar duomenis <...>, pagrindžiančius VMI administruojamų mokesčių ar baudų už AN permokos (skirtumo) susidarymą <...>. Mokesčių mokėtojas gali papildomus dokumentus ar duomenis pateikti kartu su Prašymu.
Taigi, apibendrinus aptartas teisės aktų ir teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad mokesčių administratorius, prieš grąžindamas mokesčių mokėtojo prašomą grąžinti mokesčio permoką, turi įsitikinti, kad faktiškai mokesčių mokėtojo atliktų ūkinių operacijų pagrindu susidarė mokesčio permoka, taip pat įsitikinti, ar nėra teisinio pagrindo turimą permoką (skirtumą) įskaityti kitoms nepriemokoms padengti (MAĮ 87 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, 485,00 Eur suma įskaityta baudų už AN pagal administracinius nutarimus prievolėms padengti, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 47 punkte nustatyta tvarka.
Pareiškėja teigia, kad AN padarė ne ji (o kitas asmuo), nes ji nuo 2025-01-15 yra Panevėžio kalėjime.
Bylos duomenimis, 485,00 Eur baudų sumą, kuriai padengti buvo įskaityta didžioji dalis Pareiškėjos turėtos GPM permokos, sudaro šios baudos: 1) 85,00 Eur (mokėjimo terminas 2024-01-30; pažeidimo padarymo data 2023-10-22); 2) 60,00 Eur (mokėjimo terminas 202404-17; pažeidimo padarymo data 2023-04-22); 3) 75,00 Eur (mokėjimo terminas 2024-12-06; pažeidimo padarymo data 2024-08-27); 4) 165,00 Eur (mokėjimo terminas 2025-04-05; pažeidimo padarymo data 2024-12-15); 5) 100,00 Eur (mokėjimo terminas 2025-07-13; pažeidimo padarymo data 2025-04-03). Taigi, priešingai negu teigia Pareiškėja, 4 baudos (bendra 385 Eur suma) skirtos iki 2025-01-15 (byloje nėra duomenų, kad Pareiškėja iki 202501-15 buvo įkalinimo įstaigoje ir negalėjo padaryti ginčo AN). Tuo atveju, jeigu Pareiškėjos skunde Komisijai nurodytos aplinkybės pasitvirtintų, bei būtų neginčijamai patvirtinta, kad mokesčių mokėtoja patraukta administracinėn atsakomybėn, nes buvo transporto priemonės valdytoja (savininkė), primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnį, atsakomybėn gali būti patrauktas ir transporto priemonės savininkas (valdytojas). Taip pat akcentuotina, kad byloje nepateikta duomenų, jog administraciniai nutarimai, kuriais Pareiškėjai skirtos išvardintos baudos, yra apskųsti teismui ar negaliojantys, todėl Inspekcija 485,00 Eur GPM permokos sumą pagrįstai įskaitė minėtoms baudoms padengti.
Komisija paaiškina, kad pagal ANK 623 straipsnį, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka ir reikalavimai skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje yra išdėstyti ANK 622 ir 624 straipsniuose.
Apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali apskųsti apygardos teismui per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 644 ir 646 straipsniai).
Pažymėtina, jog ANK 657 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta ANK XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Komisija konstatuoja, jog Pareiškėja skunde klaidingai nurodo, kad dalis permokos buvo pervesta į jos sąskaitą banke. Kaip minėta, likusi 162,29 Eur GPM permokos suma pervesta į VSDFV biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 4 ir 41 dalimis, siekiant padengti dalį Pareiškėjos 2025-08-04 turėto 257,80 Eur įsiskolinimo VSDFV. Komisija pažymi, kad remiantis MAĮ 87 straipsnio 1, 3, 4 ir 41 dalių nuostatomis, pirmiau turi būti padengiamos (įskaitomos) mokesčių mokėtojo turimos kitų mokesčių (taip pat ir baudų), administruojamų atitinkamai Inspekcijos, valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų nepriemokos, o mokesčių mokėtojui grąžinamos tik tos permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius Pareiškėjos turimoms nepriemokoms (tarp jų ir VSDFV) padengti MAĮ 87 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, į ginčo byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Inspekcija pagrįstai Pareiškėjos turėtą 647,29 Eur GPM permoką įskaitė baudų už AN pagal administracinius nutarimus prievolėms (485,00 Eur) ir pervedė į VSDFV pajamų surenkamąją sąskaitą Pareiškėjos turimai VSDFV administruojamų įmokų skolai padengti (162,29 Eur). Todėl skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, panaikinti jį Pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl Pareiškėjos reikalavimo panaikinti pateiktas GPM deklaracijas MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje yra nustatyta, kad mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra <...>, o 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo. Vadovaujantis MAĮ 147 straipsniu, mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Komisija ir teismas.
MAĮ 151 straipsnis nustato, kad Komisija nagrinėja: (1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; (2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; (3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo.
Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos pirmininko 2004-11-25 įsakymu Nr. 1-14 (keista 2024-08-01 įsakymu Nr. 1-2024/37 (įsigaliojo nuo 2024-10-01)) (toliau – Reglamentas), 47.1 punkte nurodyta, jog Komisija sprendimu palieka mokesčių mokėtojo skundą nenagrinėtą, jeigu skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai.
Dėl Pareiškėjos alternatyvaus reikalavimo nepanaikinus Inspekcijos sprendimo panaikinti jos pateiktas GPM deklaracijas už 2023 ir 2024 metus, t. y. laikyti jas nepateiktomis ir negaliojančiomis, Komisija pažymi, jog MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtinta, kad mokesčio deklaravimas ir apskaičiavimas bei deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (išskyrus nustatytas išimtis), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Deklaracijoje yra pareiškiama mokesčio mokėtojo valia dėl mokėtino mokesčio dydžio (LVAT 2013-06-11 nutartis adm. byloje Nr. A-602-799/2013).
Iš ginčo bylos medžiagos matyti, kad pati Pareiškėja, kaip tai numato MAĮ 66 straipsnio 1 dalis (pagal kurią vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis), 73 straipsnio 1 dalis (pagal kurią priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus) ir GPMĮ 27 straipsnio nuostatos, yra pateikusi GPM deklaracijas už 2023–2024 metus, jose deklaravusi gautas pajamas, grąžintiną GPM.
Minėti MAĮ 66 ir 73 straipsniai, įtvirtinantys mokesčio deklaravimą, kaip savarankišką mokesčio mokėtojo veiksmą, taip pat kaip leistiną mokesčio mokėtojo teikiamą įrodinėjimo priemonę, kartu suponuoja ir išvadą, kad pateikta mokesčių deklaracija negali būti paneigta kitaip negu pačiam mokesčių mokėtojui keičiant savo valią ir teikiant kitą patikslintą deklaraciją. Tokios pozicijos dėl MAĮ 66 ir 73 straipsnių aiškinimo laikosi ir LVAT (pvz., 201302-07 nutartis adm. byloje Nr. A-602-155/2013; 2013-10-21 nutartis adm. byloje Nr. A-6021296-13; 2014-06-05 nutartis adm. byloje Nr. A-602-238-14; 2019-03-27 nutartis adm. byloje Nr. A-261-438/2019).
Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, manydama, jog GPM deklaracijas pateikė su neteisingais duomenimis, turi teisę jas tikslinti, nepažeisdama MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų senaties termino. Atsižvelgdama į tai, jog Komisija nagrinėja tik mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; į MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą mokestinio ginčo sąvoką; į tai, kad Komisijai nesuteikta teisė naikinti ar pripažinti negaliojančiomis mokesčių mokėtojo pateiktų deklaracijų, Komisija konstatuoja, kad Pareiškėjos 2025-08-08 skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti pateiktas GPM deklaracijas už 2023–2024 metus nelaikytina skundu dėl mokestinio ginčo, kadangi nepriklauso Komisijos kompetencijai, todėl paliekama nenagrinėta.
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 22 dalimi bei Reglamento 47.1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
1. Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025-08-04 sprendimą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-634239.
2. A.A. 2025-08-08 skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti pateiktas GPM deklaracijas už 2023–2024 metus palikti nenagrinėta.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo 1 dalimi, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, 29 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 3 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su šio Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo 2 dalimi, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos.
Skundas paduodamas pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt.