Byla S-153

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės, Kristinos Jakštienės (pranešėja) ir Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo UAB „A“ (toliau – Pareiškėja) 202507-06 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2025-06-16 rašto Nr. R-2520 „Dėl žemės mokesčio“ (toliau – skundžiamas sprendimas). Pareiškėjos atstovas direktorius A.A. ir Inspekcijos atstovas B.B. 2025-07-29 dalyvavo Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu.

Pareiškėja skunde Komisijai ginčiją skundžiamą sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad viešojo administravimo subjektas (Inspekcija) turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis pareiškėjų teisę į įstatymais pagristą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundu nagrinėjimą, taip pat administraciniam sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimą ir tarnybinę pagalbą. Pareiškėja nurodo, kad yra laikinai sustabdžiusi veiklą, direktorius (smulkus verslininkas, senatvės pensininkas) 2025-05-12 kreipėsi į Inspekciją, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu (toliau – ŽMĮ), Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu (toliau – SŽNSĮ) ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymu (toliau – KĮ) bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – TPĮ), teikė argumentus dėl neteisingai nustatyto apmokestinamojo žemės ploto ir žemės mokesčio perskaičiavimo. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija turėjo kreiptis į žemės mokesčio naudos gavėją – Klaipėdos rajono savivaldybę, ir įvertinti, ar ji savo teritorijoje užtikrino Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymą, tame tarpe ir SŽNSĮ vykdymą.

Pareiškėjos nuomone, Inspekcija nepagrįstai Pareiškėjos skundą skundžiamame sprendime vertino kaip Pareiškėjos kreipimąsi ir teikė tik paaiškinimą. Be to, Inspekcija nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) arba į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – Aplinkos ministerija) dėl kitų Pareiškėjos žemėse specialiųjų naudojimo sąlygų, už kurias įmokos turi būti mokamos Pareiškėjai, o ne Pareiškėjos.

Pareiškėja pažymi, kad Inspekcija skundžiamame sprendime atmetė absoliučią daugumą Pareiškėjos argumentų, 2025-05-12 skunde susietų su SŽNSĮ ir kitais įstatymais, ir sumažino žemės mokestį tik viešiesiems keliams (gatvėms) užimančiam Pareiškėjos turimam žemės plotui.

Pareiškėja skunde prašo Komisijos, nagrinėjant šį Pareiškėjos skundą, įtraukti atsakovu ir Klaipėdos rajono savivaldybę, siekiant paaiškinti, kaip yra įgyvendinamos SŽNSĮ nuostatos dėl viešųjų kelių (gatvių: (duomenys neskelbtini)), už kurių užimamą plotą turi mokėti ne Pareiškėja iš gaunamos senatvės pensijos, o ši savivaldybė Pareiškėjai.

Inspekcija skundžiamame sprendime nurodė, kad žemės mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis ŽMĮ bei Inspekcijos viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. VA-55 (2023-10-02 įsakymo Nr. VA-70 redakcija) „Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Žemės mokesčio administravimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Pagal ŽMĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingus Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis mokesčių administratoriui teikia turto vertinimo įmonė Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras). ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė, o Taisyklių 22.1 papunktyje paaiškinta, kad mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimame sklype esantis kelias laikomas neapmokestinamu bendro naudojimo keliu, kai jis, kaip sudėtinė žemės sklypo ploto dalis, nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse (dalyje „Nekilnojamieji daiktai“) ir kai tokiam keliui yra nustatytas kelio servitutas (dalyje „Kitos daiktinės teisės“ yra įrašai apie kelio servitutą (tarnaujančio daikto) bei nurodytas jo plotas) neapibrėžtam ratui asmenų. ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.

Inspekcija skundžiamame sprendime išdėstė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR duomenų bazės išrašo duomenis. Nurodė, kad visas žemės sklypo plotas – 1,2925 ha, iš jo žemės ūkio naudmenų plotas – 0,7583 ha, kelių plotas – 0,3417 ha, vandens telkinio plotas – 0,1925 ha, NTR duomenų bazės išrašo 2.2 punkte nurodytas „Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė“ bei 2.3 punkte nurodytas „Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė“ (pačių gatvių plotai nėra nurodyti). Dalyje „Kitos daiktinės teisės“ kelio servituto plotas nenurodytas. Taip pat šio išrašo 8 punkte „Žymos” yra nurodyta „teritorija, kurioje taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruotos NTR“ – pakrantės apsaugos juosta, kurios plotas – 0,244 ha.

Inspekcija nurodė, kad nors aptariamam sklypui nėra nustatyto kelių servituto, tačiau sklype esančios gatvės, turinčios pavadinimus (nurodytos NTR išrašo 2.2 ir 2.3 punktuose), įrodo, kad šiame sklype yra faktiškai pastatyti bendro naudojimo keliai, kurių kadastriniai duomenys nustatyti 2012-08-30. Sklypo 1 žemės mokesčiu apmokestinamas plotas turėtų būti – 0,7068 ha (1,2925 ha (visas plotas) - 0,3417 ha (kelias) - 0,244 ha (pakrantės juosta)). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR duomenų bazės išrašo duomenyse kadastrinių rodiklių antroje dalyje „Nekilnojamieji daiktai“ 2.1 punkte nurodyta, kad sklypo naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, visas žemės sklypo plotas – 1,5231 ha, iš jo žemės ūkio naudmenų plotas – 1,5231 ha. Nors kadastrinių rodiklių antroje dalyje „Nekilnojamieji daiktai“ nei kelias, nei kelio plotas nenurodyti, 2.2 punkte nurodytas Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė bei 2.3 punkte nurodytas Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios pastatytos 2012 m, į NTR įrašytos 2012-08-30.

Inspekcija pažymėjo, kad 2017 m. kreipėsi į Registrų centrą teiraudamasi dėl aptariamame sklype esančių gatvių ploto, nenurodyto NTR išraše. Pagal iš Registrų centro gautus sklype esančių kelių (gatvių) kadastrų duomenis, išrašo 2.2 punkte nurodytos (duomenys neskelbtini) gatvės plotas su nuovaža yra 0,2899 ha, o 2.3 punkte nurodytos (duomenys neskelbtini) gatvės plotas su nuožula yra 0,2879 ha, t. y. bendras šiame sklype esančių gatvių plotas – 0,5778 ha. Aptariamo sklypo apmokestinamas plotas turėtų būti 0,9453 ha (1,5231 ha (visas plotas) – 0,5778 ha (kelių plotas)).

Inspekcija nurodė, kad Pareiškėja nurodytų žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), NTR duomenų bazės išrašuose kadastrinių rodiklių antroje dalyje „Nekilnojamieji daiktai“ nei keliai, nei jų plotai neįrašyti. Inspekcija pažymėjo, kad ŽMĮ 8 straipsnyje yra nustatytos visos lengvatos, galimos taikyti apskaičiuojant žemės mokestį, tačiau vandens telkiniams, vandenviečių, komunalinių objektų, elektros bei dujų tinklų apsaugos zonoms žemės mokesčio lengvatos nėra nustatytos. Žemės mokesčio apskaičiavimui Registrų centras teikia suskaitmenintus NTR duomenis, kuriuos Inspekcija atitinkamų skaitmeninių procedūrų pagalba paruošia ir masiniu būdu pagal juos apskaičiuoja žemės mokestį.

Inspekcija skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Pareiškėjai priklausančių sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai rodikliai Registrų centre nėra atnaujinti ir neatitinka teisės aktuose nustatytų sąlygų, pagal kurias automatiškai procedūrų pagalba būtų pritaikytos ŽMĮ nustatytos lengvatos bei, priklausomai nuo jų, apskaičiuotas žemės mokesčiu apmokestinamas plotas (sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nustatytas kelio servitutas visam 0,3417 ha kelio plotui, sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytas kelio plotas bei viso kelio servitutas). Todėl žemės mokestis už šiuos sklypus už 2023 m. ir 2024 m. buvo apskaičiuotas procedūrų pagalba masiniu būdu pagal NTR įregistruotus duomenis. Inspekcija paaiškino, kad pagal NTR neįregistruotus sklypų duomenis, tačiau žemės savininko pateiktus pagrindžiančius dokumentus bei paaiškinimus, žemės mokestis apskaičiuojamas / perskaičiuojamas rankiniu būdu.

Inspekcija informavo Pareiškėją, kad 2025-06-09 Pareiškėjai buvo perskaičiuotas žemės mokestis už 2023 m. ir 2024 m. už pirmiau minėtus abu sklypus, patikslinant jų apmokestinamą plotą atitinkamai į 0,7068 ha ir 0,9453 ha, įvertinant sklypuose įrengtų gatvių plotą. Perskaičiuota žemės mokesčio suma už 2023 m. ir 2024 m. sudaro po 181 Eur. Perskaičiavus žemės mokestį, susidarė 152 Eur permoka.

Inspekcija pažymėjo, kad naujai suformuotose žemės mokesčio pažymose už 2023 m. ir 2024 m. matomas perskaičiuotas žemės mokestis, o 2024 m. pažymos Mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimo lentelėje (pažymos apačioje) matomas apskaičiuotos žemės mokesčio sumos ankstesnėse ir patikslintose deklaracijose bei skirtumas tarp jų.

Inspekcija nurodė, kad susidariusią žemės mokesčio permoką Pareiškėja gali susigrąžinti, pateikus prašymą FR0781 „Prašymas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“ skiltyje Permokos ir grąžinimai. Jeigu prašymas nebus pateiktas, mokesčio permoka bus įskaityta ateinančio mokestinio laikotarpio žemės mokesčio prievolei padengti. Komisija k

Skundžiamas Inspekcijos sprendimas tvirtintinas, Pareiškėjos skundas atmestinas. Iš 2025-06-09 suformuotų 2023 m. ir 2024 m. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų priedų nustatyta, kad Pareiškėjai žemės mokestis apskaičiuotas už šiuos penkis žemės sklypus (žemės sklypo savininko unikalus sklypo kodas / sklypo dalies numeris):

1. 0,87128 ha bendro ploto sklypą (Nr. 440003809021/1), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas 1);

2. 0,94530 ha bendro ploto sklypą (Nr. 440007063730/0), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas 2);

3. 0,10620 ha bendro ploto sklypą (Nr. 440021350058/0), (duomenys neskelbtini). (toliau – Sklypas 3);

4. 0,08050 ha bendro ploto sklypą (Nr. 440003811646/0), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas 4);

5. 0,18260 ha bendro ploto sklypą (Nr. 440007062499/0), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas 5).

Skundžiamame sprendime Inspekcija nurodė, kad perskaičiavo Pareiškėjai žemės mokestį už Sklypą 1 ir Sklypą 2, patikslindama (sumažindama) jų apmokestinamą plotą. Inspekcija, perskaičiavusi Sklypo 1 ir Sklypo 2 apmokestinamuosius plotus, konstatavo, kad visų žemės sklypų žemės mokesčio suma už 2023 m. ir 2024 m. mokestinius laikotarpius sudaro po 181 Eur, iš viso 362 Eur žemės mokesčio. Inspekcija taip pat nurodė, kad perskaičiavus žemės mokestį, susidarė 152 Eur žemės mokesčio permoka.

Pareiškėja skunde ir jos atstovas Komisijos posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog žemės mokestis už 2023 m. ir 2024 m. mokestinius laikotarpius apskaičiuotas neteisingai. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija nepagrįstai Pareiškėjos skundą skundžiamame sprendime vertino kaip Pareiškėjos kreipimąsi ir teikė tik paaiškinimą, ir atmetė / neatsakė į daugumą Pareiškėjos argumentų, 2025-05-12 skunde susietų su SŽNSĮ ir kitais įstatymais, ir sumažino žemės mokestį tik viešiesiems keliams (gatvėms) užimančiam Pareiškėjos turimam žemės plotui. Inspekcija dėl kitų Pareiškėjos žemėse specialiųjų naudojimo sąlygų turėjo kreiptis į NŽT arba į Aplinkos ministeriją.

Pareiškėja prašo įtraukti atsakovu ir Klaipėdos rajono savivaldybę, siekiant paaiškinti, kaip yra įgyvendinamos SŽNSĮ nuostatos dėl viešųjų kelių ((duomenys neskelbtini) gatvių), už kurių užimamą plotą turi mokėti ne Pareiškėja, o ši savivaldybė Pareiškėjai. Komisija pažymi, kad mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) IX skyriuje. MAĮ 155 straipsnyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja: 1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; 2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; 3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo.

Mokestinio ginčo nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats skundą padavęs subjektas, skunde suformuluodamas materialųjį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis jį grindžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-01-26 nutartis adm. byloje Nr. A-858-257/2012; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartis adm. byloje Nr. A-261-1032/2014, 2024-07-17 nutartis adm. byloje Nr. eA-611-662/2024). MAĮ nenumatyta teisė Komisijai, nagrinėjant mokestinius ginčus, atsakovais įtraukti valstybės ar savivaldybių institucijų ar organizacijų, todėl Pareiškėjos prašymas į šio mokestinio ginčo procesą įtraukti atsakovu Klaipėdos rajono savivaldybę negali būti tenkinamas.

Lietuvos Respublikoje žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato ŽMĮ, taip pat mokestis yra administruojamas, vadovaujantis Taisyklėmis, kurios nustato žemės mokesčio mokėtojų nustatymo, žemės mokesčio lengvatų taikymo, žemės mokesčio lengvatoms taikyti reikalingų duomenų surinkimo, NTR duomenų gavimo ir atnaujinimo, žemės mokesčio apskaičiavimo <...> tvarką.

Žemės mokesčio lengvatos yra nustatytos ŽMĮ 8 straipsnyje. ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė, 5 punkte nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė, o 11 punkte numatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar)

žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą. Žemės mokesčio lengvatų taikymas yra detalizuotas Taisyklėse.

Taisyklių 22.1 papunktyje nurodyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė, t. y. privatūs bendro naudojimo keliai. Tik vidaus keliai nuosavybės teise gali priklausyti juridiniams ar fiziniams asmenims. Bendro naudojimo kelias – tai kelias, kuriuo gali naudotis neribotas skaičius asmenų, kuris nustatomas tarnaujančio daikto kelio servitutu (t. y. kelio servitutu nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti). Mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimame sklype esantis kelias laikomas neapmokestinamu bendro naudojimo keliu, kai jis, kaip sudėtinė žemės sklypo ploto dalis, nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse (dalyje „Nekilnojamieji daiktai“) ir kai tokiam keliui yra nustatytas kelio servitutas (dalyje „Kitos daiktinės teisės“ yra įrašai apie kelio servitutą (tarnaujančio daikto) bei nurodytas jo plotas) neapibrėžtam ratui asmenų.

Taisyklių 23.2 papunktyje nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punktas), jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, t. y. ši lengvata taikoma, jei NTR duomenyse yra nurodyta ne tik vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų žemė, bet yra atskirai nurodyta vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei jos plotas.

Taisyklių 23.6 papunktyje nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama žemė, patenkanti į SŽNSĮ nurodytas teritorijas, kurios nustatytos, tenkinant viešąjį interesą, SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Ši lengvata taikoma, jei tenkinamos visos šios sąlygos: žemės sklypui nustatyta SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta teritorija yra įrašyta NTR ir (ar) šio žemės sklypo registro įraše įrašytos žymos apie šią teritoriją (23.6.1 papunktis), dėl žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo jo savininkas netenka galimybės naudoti visą žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Sklypo savininkas mokesčių administratoriui pateikia tą SŽNSĮ nurodytą teritoriją nustačiusio asmens ar institucijos išduotą pažymą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad dėl šioje nustatytoje teritorijoje taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sklypo savininkas viso savo sklypo negali naudoti pagal nustatytą to sklypo pagrindinę paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (23.6.2 papunktis). Ši lengvata nebetaikoma, jei, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas gali naudoti žemės sklypą pagal pakeistą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą. Jei yra pakeičiama sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas, tačiau žemės savininkas nepateikia šio papunkčio pirmoje pastraipoje nurodytos pažymos ar kito dokumento, ši lengvata netaikoma.

SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kokiais tikslais tenkinant viešąjį interesą gali būti nustatomos Specialiųjų sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) krašto apsaugai ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai;

3) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos saugomiems objektams; 4) valstybinių aerodromų apsaugos zonoms ir triukšmo apsauginėms zonoms; 5) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms;

6) branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produkto tiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms; 7) natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai; 8) potvynių grėsmės teritorijoms, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui; 9) kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti;

10) saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai; 11) meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugai; 12) nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai. Taigi, apibendrinant ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte lengvatai taikyti numatytus reikalavimus, pažymėtina, kad būtinos dvi tarpusavyje susijusios sąlygos: 1) žemės sklypui turi būti nustatyta SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta teritorija (speciali žemės naudojimo sąlyga nustatyta tenkinant viešąjį interesą); ir 2) dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti visą žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Šios sąlygos turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų dokumentais (pvz., NTR išrašais, pažymomis, patvirtinančiomis, jog žemės sklypo savininkas dėl nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų negali naudoti viso sklypo pagal pagrindinę jo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, ir pan.). Bent vienos iš jų nebuvimas paneigia galimybę pasinaudoti lengvata, į kurią ir pretenduoja Pareiškėja.

Dėl Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių sklypų žemės mokesčiu apmokestintų apmokestinamųjų žemės plotų

1. Dėl Sklypo 1 nustatyto 0,70680 ha žemės mokesčiu apmokestinamojo ploto.

Sklypo 1 (žemės sklypo plotas – 1,2925 ha) pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Sklype 1 yra išskirtas žemės ūkio naudmenų plotas – 0,7583 ha, kelių plotas – 0,3417 ha, vandens telkinių plotas – 0,1925 ha, nusausintos žemės plotas – 0,4300 ha. Sklype 1 įregistruoti susisiekimo komunikacijų statiniai – kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) (ilgis 0,294 km, kelio ruožas 0,035 km-0,329 km) ir kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė (ilgis 0,245 km, kelio ruožas 0,007 km-0,252 km).

Sklype 1 įregistruotos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (neįregistruota NTR): paviršinių vandens telkinių apsaugos zona (plotas – 1,0095 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.1 punktas); paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (plotas – 0,244 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.2 punktas); vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (plotas – 0,6558 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.3 punktas); melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos (plotas – 0,43 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.4 punktas); elektros tinklų apsaugos zonos (plotas – 0,1496 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.5 punktas); kelių apsaugos zonos (plotas – 0,2857 ha)( NTR duomenų bazės išrašo 8.6 punktas).

Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos nustatytu Sklypo 1 apmokestinamuoju plotu ir 2025-05-12 skunde Inspekcijai detaliai išdėstė skaičiavimus, iš kurių matyti, kad Pareiškėja, remdamasi ŽMĮ 2 straipsnio 1, 4 punktais bei SŽNSĮ 18 straipsnio 5 punktu, žemės mokesčiu neapmokestinamiems plotams priskiria Sklype 1 esančių (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. plotus bei po 3 m. plotą nuo gatvės briaunų (viso 0,5909 ha) bei, remdamasi ŽMĮ 2 straipsnio 4 punktu, TPĮ 2 straipsnio 14 punktu ir 2 straipsnio 5 punktu – 1,0095 ha paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos plotą, 0,244 ha paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos plotą ir 0,43 ha žemės sklypo, kuriose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, plotą. Pareiškėjos skaičiavimu, neapmokestinamasis Sklypo 1 plotas yra 2,2744 ha (0,5909+1,0095+0,244+0,43). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Inspekcija, vadovaudamasi ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktais, 2023 m. ir 2024 m. Sklypo 1 žemės mokesčiu apmokestinamą žemės plotą (0,70680 ha) nustatė visą šio žemės sklypo plotą (1,2925 ha) sumažindama kelio (0,3417 ha) ir pakrantės apsaugos juostos (0,244 ha) užimamu plotu, t. y. į dalį Pareiškėjos reikalavimų mokesčių administratorius atsižvelgė.

Komisija pažymi, kad nepaisant to, jog Pareiškėjai priklausančiame Sklype 1 yra registruotos įvairios teritorijos, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ne visos Sklypo 1 NTR duomenų bazės išraše nurodytos teritorijos priskirtinos SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms teritorijoms, t. y. neatitinka ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytos lengvatos taikymo sąlygų. Todėl Pareiškėjos reikalavimas neapmokestinti žemės sklypo, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, ploto, atmestinas kaip nepagrįstas.

Komisija, pasisakydama dėl Sklypo 1 paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ploto apmokestinimo žemės mokesčiu, pažymi, kad nors specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiai teritorijai taikytinos, Pareiškėja nepagrindė (nepateikė kompetentingų institucijų dokumentų, pvz., NTR išrašų, pažymų, ar pan.), jog dėl šios specialios žemės naudojimo sąlygos ji negali naudoti sklypo pagal pagrindinę paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, t. y. netenkinamos dvi tarpusavyje susijusios ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytai lengvatai taikyti reikalingos sąlygos.

Taip pat atmestinas ir Pareiškėjos reikalavimas neapmokestinamam žemės plotui priskirti kelių apsaugos zonų žemę (po 3 metrus į kiekvieną pusę), kadangi pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės mokesčiu neapmokestinama tik bendro naudojimo kelių užimta žemė, ši lengvata neapima kelių apsaugos zonų.

2. Dėl Sklypo 2 nustatyto 0,94530 ha žemės mokesčiu apmokestinamojo ploto.

Sklypo 2 (bendras sklypo ir žemės ūkio naudmenų plotas – 1,5231 ha) pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos, susisiekimo komunikacijų statiniai: kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė (ilgis 0,413 km, kelio ruožas 0,007 km-0,420 km) ir kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė (ilgis 0,462 km, kelio ruožas 0,011 km-0,473 km). Sklype 2 įregistruotos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (neįregistruota NTR): skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos (plotas – 0,1999 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.1 punktas); kelių apsaugos zonos (plotas – 0,5125 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.2 punktas); elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (plotas – 0,0462 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.3 punktas).

Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos nustatytu Sklypo 2 apmokestinamuoju plotu ir teigia, kad Sklypo 2 neapmokestinamosios žemės plotas sudaro 1,1248 ha. Pareiškėja 202505-12 skunde Inspekcijai detaliai išdėstė skaičiavimus, iš kurių matyti, kad Pareiškėja, remdamasi SŽNSĮ 18 straipsnio 5 punktu, žemės mokesčiu neapmokestinamiems plotams priskiria Sklype 2 esančių (duomenys neskelbtini) g. (2417 kv. m.) ir (duomenys neskelbtini) g. (2417 kv. m.) plotus bei po 3 m. plotą nuo gatvės briaunų (5250 kv. m.). Pareiškėja taip pat pažymi, kad šiame sklype yra ir krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos užimamas plotas apie 1164 kv. m. (ilgis apie 97 m., plotis apie 11,80 m.).

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Inspekcija visą Sklypo 2 plotą 1,5231 ha sumažino 0,2899 ha (duomenys neskelbtini) g. su nuovaža ir 0,2879 ha (duomenys neskelbtini) g. su nuovaža (viso 0,5778 ha) užimamu plotu ir nustatė, kad Sklypo 2 žemės mokesčiu apmokestinamas plotas sudaro 0,9453 ha, t. y. į dalį Pareiškėjos reikalavimų mokesčių administratorius atsižvelgė.

Komisijos vertinimu, į likusius Pareiškėjos reikalavimus neapmokestinamam žemės plotui priskirti po 3 metrus į kiekvieną pusę kelio apsaugos zonos žemę ir kelio (duomenys neskelbtini) su apsaugos zonos apytikriai apskaičiuotą žemės plotą, kadangi pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės mokesčiu neapmokestinama tik bendro naudojimo kelių užimta žemė. NTR kelias (duomenys neskelbtini) neįregistruotas.

3. Dėl Sklypo 3 nustatyto 0,10620 ha žemės mokesčiu apmokestinamojo ploto ir Sklypo 4 nustatyto 0,08050ha žemės mokesčiu apmokestinamojo ploto.

Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos nustatytais Sklypo 3 ir sklypo 4 apmokestinamaisiais žemės plotais ir nurodo, kad Sklype 3 ir Sklype 4 yra vandenvietės Nr. 135 žemės plotai. Jų sanitarinės zonos gręžinių pasuose Nr. 40316 ir 40317 yra nurodyta vandenviečių apsaugos zonos 1-oji juosta nuo gręžinio spinduliu 10 m., o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-12-14 įsakymo „Dėl požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. D1-912“ 11.2 punkte yra nurodyta, kad vandenvietės apsaugos zona yra 1-oji juosta ir 50 m. spinduliu (įskaitant vandenvietės apsaugos zonos 1-ąją juostą) požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juosta. Pareiškėjos apskaičiavimu, tai sudaro 7850 kv. m. kiekvienam šių žemių sklypų plotui atskirai, t. y. pilnai apima Sklypo 3 ir Sklypo 4 žemės plotus.

Kaip matyti iš byloje pateiktų NTR duomenų bazės išrašų, Sklypo 3 (bendras sklypo ir žemės ūkio naudmenų plotas – 0,1062 ha) pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Sklype įregistruotos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (neįregistruota NTR): vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (plotas – 0,0455 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.1 punktas); požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (plotas – 0,1062 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.2 punktas); elektros tinklų apsaugos zonos (0,0058 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.3 punktas). Sklypo 4 (bendras sklypo ir žemės ūkio naudmenų plotas – 0,0805 ha) pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, žemės sklypo naudojimo būdas – inžinierinės infrastruktūros teritorijos. NTR duomenų bazės išrašo duomenimis, neįregistruotos jokios teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Komisija pažymi, kad Pareiškėjos reikalavimas sumažinti Sklypo 3 ir Sklypo 4 apmokestinamos žemės plotą po 7850 kv. m. kiekvienam sklypui negali būti tenkinamas, nes požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, o taip pat vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos ir elektros tinklų apsaugos zonos nėra priskirtinos SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms teritorijoms ir neatitinka ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų žemės mokesčio lengvatos taikymo sąlygų.

4. Dėl Sklypo 5 nustatyto 0,18260 ha žemės mokesčiu apmokestinamojo ploto.

Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos nustatytu Sklypo 5 apmokestinamuoju plotu ir teigia, kad NTR duomenų bazės išrašo 9 punkte yra nurodytos komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos, kurių plotas 0,0728 ha (0,0314+0,0314+0,01). Šiame sklype yra 3 moduliniai valymo įrenginiai, kiekvieno jų skersmuo yra 5 m., jų užimamas plotas sudaro 47,1 kv. m. Taigi, šiame žemės plote komunaliniai objektai su jų apsaugos zonomis užima 0,07751 ha (0,0728+0,00471).

Kaip matyti iš Sklypo 5 NTR duomenų bazės išrašo, bendras žemės sklypo ir žemės ūkio naudmenų plotas – 0,1826 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, žemės naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos. Sklype 5 įregistruotos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (neįregistruota NTR): komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos (0,0314 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.1 punktas); gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos (0,0314 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.2 punktas); požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (0,01 ha) (NTR duomenų bazės išrašo 8.3 punktas).

Komisijos vertinimu, Pareiškėjos pretenzijos dėl mokesčių administratoriaus nustatyto 0,18260 ha žemės mokesčiu apmokestinamojo ploto yra nepagrįstos, kadangi Pareiškėjai priklausančiame Sklype 5 įregistruotos teritorijos (komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos, gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos) nepriskirtinos SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms teritorijoms, todėl ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytos žemės mokesčio lengvatos netaikytinos. Dėl kitų Pareiškėjos reikalavimų Komisija, pasisakydama dėl Pareiškėjos reikalavimo dėl Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių sklypų specialiųjų naudojimo sąlygų mokesčių administratoriui kreiptis į NŽT ir Aplinkos ministeriją, pažymi, kad, mokesčių administratoriui nėra suteikti įgaliojimai nustatyti žemės sklypų kadastrinius rodiklius, juos tikslinti, keisti ar jais nesivadovauti. Pagal MAĮ 2 straipsnio 10 dalį mokesčio lengvata yra mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis. MAĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai, reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, jog pagal savo esmę pati mokesčio lengvata iš esmės yra tam tikra išimtis iš mokesčių mokėtojų lygybės bei mokesčio visuotinio privalomumo principų (2011-08-29 nutartis adm. byloje Nr. A-556-2164/2011; 2011-09-15 nutartis adm. byloje Nr. A-4422316/2011). LVAT mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos dėl mokestinių lengvatų taikymo: mokesčio lengvatos sąlygos negali būti aiškinamos plečiamai; pripažinti, jog mokesčių mokėtojas pagrįstai pasinaudojo atitinkama mokesčio lengvata, galima tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo veiksmai mokestine prasme visiškai atitinka lengvatos taikymo sąlygas; mokesčių mokėtojas, siekdamas pasinaudoti atitinkama mokesčio lengvata, turi pagrįsti ir pateikti įrodymus, kad jis pagrįstai ja pasinaudojo (LVAT 2013-11-07 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1883/2013, 2014-11-03 nutartis adm. byloje Nr. A-602879/2014, 2019-10-16 nutartis adm. byloje Nr. A-1012-442/2019, 2021-04-28 nutartis adm. byloje Nr. eA-568-968/2021 ir kt.). Taigi, įrodinėjimo našta dėl mokestinės lengvatos taikymo tenka būtent mokesčių mokėtojui.

Pareiškėjos atstovas Komisijos posėdžio metu nurodė, jog savo argumentams pagrįsti Komisijai 2025-07-28 pateikė papildomus dokumentus, kurie, Pareiškėjos atstovo teigimu, turi įtakos ginčui dėl apskaičiuotos žemės mokesčio sumos.

Komisija pažymi, kad Pareiškėjos pateiktas aiškinamojo pobūdžio Aplinkos ministerijos 2016-10-21 raštas „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo“ Nr. (19-2)-D8-7972 (skirtas atsakyti Pareiškėjai į jos prašymą dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybei inicijuoti infrastruktūros nuomos sutartį) ir Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-06-22 raštas „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. R2-(VTGI)1493 (atsakymas į Pareiškėjos 2018-02-27 skundą dėl AB „A“ veiksmų, sudarant 2017-01-09 sutartį su Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) dėl Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių objektų aprūpinimo elektros energija) neturi įtakos šio mokestinio ginčo išsprendimui, kadangi žemės mokestis apskaičiuojamas remiantis NTR pateiktais duomenimis.

Komisija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą ir apibendrindama tai, kas išdėstyta, pažymi, kad Inspekcija pagrįstai ir teisingai apskaičiavo žemės mokestį po 181 Eur už 2023 m. ir 2024 m., todėl keisti ar naikinti Inspekcijos skundžiamą raštą, Pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Komisija atkreipia Pareiškėjos dėmesį, kad pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatą, teisę sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita turi savivaldybių tarybos.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u

Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025-06-16 raštą Nr. R-2520 „Dėl žemės mokesčio“ dėl 2025-06-09 žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų už 2023 m. ir 2024 m. mokestinius laikotarpius. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.