Byla S-58

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos narės, pavaduojančios Komisijos pirmininką, Vilmos Vildžiūnaitės, narių Jurgitos Narkevičiūtės ir Andriaus Veniaus (pranešėjas), išnagrinėjo U. E. įpėdinio J. A. (toliau – Pareiškėjas) 2024-01-22 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2024-01-08 sprendimo Nr. 68-1 (toliau – Inspekcijos sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėjo atstovas P. V. ir Inspekcijos atstovas B. M. 2024-02-20 dalyvavo Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu. Komisija n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad mokesčių administratorius atliko U. E. (toliau – ir Mokėtoja) PVM, GPM, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokų), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSD įmokų) apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2023-05-27 ir surašė 2023-10-09 patikrinimo aktą Nr. (7.1) FR0680-296 (toliau – Patikrinimo aktas).

Mokesčių administratorius nustatė, jog Mokėtoja suteikė paslaugas ir gavo atlygius: 2021 m. – 51 995,23 Eur apmokestinamąsias pajamas, 2022 m. – 47 322,88 Eur apmokestinamąsias pajamas, 2023 m. – 12 660 Eur apmokestinamąsias pajamas; 2021 m. lapkričio mėn. pajamos, gautos už suteiktas paslaugas per paskutinius 12 mėnesių, viršijo 45 000 Eur PVM ribą, todėl Mokėtojai nuo 2021 m. lapkričio mėn. atsirado prievolė skaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti PVM pateikiant Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (FR0608). Inspekcija patikrinimo metu apskaičiavo bendrą mokėtino PVM sumą – 6 324 Eur.

Mokesčių administratorius taip pat apskaičiavo grąžintinas Mokėtojai GPM sumas: už 2021 m. – 198,92 Eur, už 2022 m. – 459,44 Eur, už 2023 m. – 396,96 Eur.

Dėl U. E. gautų pajamų

Inspekcijos sprendime cituojamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 48 ir 65 straipsnių, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 33 straipsnio 2 dalies, Inspekcijos viršininko 2018-02-06 įsakymu Nr. VA-9 patvirtintų Metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos, jos priedų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų užpildymo ir pateikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.2 papunkčio nuostatos ir nurodoma, jog įstatymų leidėjas nustatė, kad tretieji asmenys privalo pateikti duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, t. y. tretieji asmenys vykdo pareigą ir teikia informaciją, kuri aktuali vykdant mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių mokėtojų kontrolės srityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-05-17 (nuo 2014-08-02 galiojanti redakcija) nutarimu Nr. 696 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (toliau – EVRK), nustatyta, kad VĮ Kino pavasaris, Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro ir Šeduvos kultūros ir amatų centro registruotos vykdomos veiklos (EVRK kodai 90.00, 90.01) ir Mokėtojos pagal verslo liudijimą įregistruota 081 kodu „Diskotekos vedėjo veikla“ (įeina į EVRK klasę 90.01) priklauso tai pačiai veiklos rūšiai – Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ (nutarimo 2016-11-16 redakcija Nr. 1146; toliau – Nutarimas Nr. 1797) 2.3. ir 2.3.3. punktuose nurodyta, jog fiksuoto dydžio pajamų mokestis, įsigyjant verslo liudijimą, mokamas nuo pajamų, gautų parduodant prekes ar savo gamybos prekes ir teikiant paslaugas juridiniams asmenims, jeigu verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis nėra viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Mokėtojos pagal verslo liudijimą vykdomos veiklos rūšiai sutapus su VĮ Kino pavasaris, Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro ir Šeduvos kultūros ir amatų centro vykdomų veiklų rūšimis (EVRK kodais) iš šių juridinių asmenų pagal verslo liudijimą gautos 1020 Eur pajamos (120 Eur + 500 Eur + 400 Eur) pripažintos individualios veiklos pajamomis.

Nutarimo Nr. 1797 2.4 ir 2.4.1 punktuose nurodyta, fiksuoto dydžio pajamų mokestis, įsigyjant verslo liudijimą, negali būti mokamas nuo gyventojų, įsigijusių paslaugų ir gamybos verslo liudijimus, pajamų, kurios gautos iš juridinių asmenų ir kurios viršija 4 500 Eur per mokestinį laikotarpį (į 4500 Eur sumą įskaičiuojamos iš juridinių asmenų gautos visuose paslaugų ir gamybos verslo liudijimuose nurodytų rūšių veiklos pajamos); jeigu šios gyventojo iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos veiklos pajamos yra didesnės kaip 4500 Eur per mokestinį laikotarpį, pajamų dalis, viršijanti 4 500 Eur sumą, apmokestinama kaip individualios veiklos pajamos, kurioms taikomas GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas. Patikrinimo metu nustačius, kad Mokėtoja iš veiklos pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų gavo 5 500 Eur pajamų (Patikrinimo akto 9 psl. ir duomenys pajamų mokesčio deklaracijai už 2022 m.), mokesčių administratorius atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, 1000 Eur sumą priskyrė individualios veiklos pajamoms ir atitinkamai apmokestino. Dėl Pareiškėjo skundo teiginio, kad mokesčių administratorius nepagrįstai į skaičiuojamą 45000 Eur ribą įtraukė Mokėtojos gautas pajamas už suteiktas mokymo paslaugas, skundžiamame sprendime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 22 straipsnio 4 dalį PVM neapmokestinama laisvojo mokytojo veikla, jeigu mokoma pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinių arba aukštųjų mokyklų programas. Inspekcija sprendime pažymėjo, kad Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Mokėtojos vykdyta kvalifikacijos tobulinimo veikla atitiko laisvojo mokytojo veiklos kriterijus PVMĮ prasme, todėl nėra pagrindo sutikti su Pareiškėju, kad Inspekcija nepagrįstai Mokėtojos pajamas iš kvalifikacijos tobulinimo įtraukė į 45000 Eur PVM ribos apskaičiavimą.

Dėl Pareiškėjo skundo argumentų, jog Mokėtoja turėjo meno kūrėjo statusą ir gavo nemažas pajamas pagal autorines sutartis, todėl jos pajamų apmokestinimui turėjo būti taikomas 9 proc. lengvatinis PVM tarifas, Inspekcijos sprendime nurodyta, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas iki 2023-06-30 buvo taikomas atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo paslaugoms (PVMĮ 19 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Pareiškėjas be abstrakčių teiginių mokesčių administratoriui nepateikė jokių įrodymų apie Mokėtojos vykdytą atlikėjos veiklą. Inspekcija akcentavo, kad meno kūrėjo statusas nėra kriterijus, kuris nustato atlikėjo teikiamų paslaugų apmokestinimą PVMĮ prasme, todėl nesutiko su Pareiškėjo teiginiais, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taikė standartinį 21 proc. PVM tarifą.

Skundžiamame sprendime pabrėžta, jog didžioji dalis Mokėtojos pajamų, kurios sąlygojo PVM apskaičiavimą, buvo gautos iš VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, kuri teikdama duomenis mokesčių administratoriui nurodė pajamų rūšies kodą 61 – ne darbdavio išmokėti autoriniai atlyginimai. Mokesčių administratorius neturi jokio pagrindo kitaip vertinti oficialiai gautos informacijos.

Dėl pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą Mokėtoja turėjo mokslinį laipsnį ir kartu dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jos vykdyta veikla pagal verslo liudijimą (kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo paslaugos) 2021–2022 metais, Pareiškėjo teigimu, atitiko mokymo, kvalifikacijos kėlimo tikslus. Pagal PVMĮ 22 straipsnio 4 dalį PVM neapmokestinamos fizinių asmenų teikiamos mokymo paslaugos, jeigu mokymo programos tapačios atitinkamų dalykų pagrindinio, vidurinio ir (arba) aukštojo mokslo programoms. Pareiškėjo nuomone, šios pajamos neturėjo būti įskaitomos, skaičiuojant 4 5000 Eur PVM ribą, kaip tai numatyta PVMĮ 71 straipsnyje.

Dėl PVM skaičiavimo

Skunde nurodoma, kad Mokėtoja turėjo meno kūrėjo statusą. Jos vykdyta veikla atitiko PVMĮ 19 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimus, todėl Mokėtojos pajamoms turėjo būti taikytas 9 proc. PVM tarifas.

Dėl delspinigių

Motyvuojamoji dalis

Komisija k o n s t a t u o j a:

Pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas, ginčijamas Inspekcijos sprendimas naikintinas ir perduotinas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Mokestinis ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos 2024-01-08 sprendimo Nr. 68-1, kuriuo patvirtinta Vilniaus AVMI 2023-10-16 patikrinimo pažyma Nr. (7.1 Mr) FR0681-103, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar Inspekcija, vertindama nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog Pareiškėjo sesuo U. E. (2023-05-27), pažeisdama PVMĮ 19 straipsnio 3 dalies 8 punkto, 22 straipsnio 4 dalies, 92 straipsnio 1 dalies, nuostatas, nedeklaravo neapskaičiavo ir nesumokėjo priklausančio mokėti PVM.

Posėdžio metu Pareiškėjo atstovas patvirtino, kad ginčo, dalyje dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo Mokėtojai remiantis GPMĮ 18 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis apskaičiuota 1 055,32 Eur GPM, nėra. Pareiškėjas nesutinka su PVM apskaičiavimu už 2021‒2023 m. laikotarpį, nurodydamas, kad Mokėtojos vykdyta mokymų paslaugų veikla atitiko PVMĮ 22 straipsnio 4 dalies reglamentuojamas nuostatas bei neturėjo būti įskaitomos skaičiuojant 45 000 Eur PVM ribą. Taip pat Pareiškėjas motyvuoja nesutikimą su ginčijamu sprendimu, nurodydamas, kad didžiąją dalį Mokėtojos gautų pajamų, nuo kurių buvo apskaičiuotas PVM, sudarė pajamos pagal autorines sutartis, kurioms Inspekcija nepagrįstai nepritaikė lengvatinio 9 proc. PVM tarifo, numatyto PVMĮ 19 straipsnio 3 dalies 8 punkte.

Atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėjo atstovas posėdžio metu sukonkretino pareikštų reikalavimų ribas, pasisakydamas, jog dalyje dėl susidariusios GPM permokos ginčo nėra ir Pareiškėjo skunde pateikti reikalavimai susiję su PVM apskaičiavimu, nagrinėjamu atveju Komisija sprendime pasisakys tik dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo apskaičiuojant Mokėtojai PVM prievoles, detaliai įvertinus Pareiškėjo skunde nurodytus nesutikimo su ginčijamu Inspekcijos sprendimu motyvus ir reikalavimus.

Dėl U. E. apskaičiuotų PVM prievolių PVMĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. PVMĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad skaičiuojant nurodytąją 45 000 eurų sumą, neatsižvelgiama į atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal PVMĮ 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas.

PVMĮ 62 straipsnio 1 dalis numato, kad įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM, tiesiogiai ar proporcingai priskirtas kitai, negu nurodyta šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, veiklai, negali būti atskaitomas, jeigu šio Įstatymo XII skyriuje nenustatyta kitaip. PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas apibrėžia bendruosius PVM atskaitos pripažinimo kriterijus, kurie taikomi siekiant atskaityti pirkimo PVM sumas, nepriklausomai nuo įsigyjamų prekių / paslaugų pobūdžio, tai yra PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. PVMĮ IV skyrius „Atvejai, kai prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės PVM neapmokestinamas “, apima PVMĮ 20‒331 straipsnius, kuriuose numatyti PVM neapmokestinamų sandorių atvejai ir jiems taikomi reikalavimai.

PVMĮ 22 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog PVM neapmokestinama laisvojo mokytojo veikla, jeigu mokoma pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinių arba aukštųjų mokyklų programas. Minėtojo straipsnio PVMĮ komentare (PVMĮ komentaro 2024-03-28 redakcija) pabrėžiama, jog prie tokių laisvojo mokymo paslaugų priskiriami privataus mokytojo rengiami analogiški dėstomiems mokymo įstaigose buhalterinės apskaitos, kompiuterinio raštingumo kursai ir kita panaši veikla.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (1991-06-25 įstatymo redakcija Nr. I-14892) (toliau – ŠĮ) 2 straipsnio 9 punkte yra pateikiama laisvojo mokytojo sąvoka, tai fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo (švietimo tiekėjas – įstatyme numatytas subjektas, turintis teisę vykdyti švietimą (ŠĮ 2 straipsnio 34 dalis)) veikla. Pagal minėtojo Įstatymo 50 straipsnį laisvasis mokytojas teisės aktų nustatyta tvarka gali vykdyti ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir kitas neformaliojo švietimo programas, formaliojo švietimo programų modulius, formaliojo švietimo programas papildančius ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų modulius, o įgijęs licenciją, – formaliojo profesinio mokymo programas, atitinkamai 50 straipsnio 2 dalyje nurodomas laisvojo mokytojo teises: dirbti pagal individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas teikti švietimo pagalbą. Tokiu būdu įstatymų leidėjas laisvojo mokytojo veiklą sieja su fizinio asmens veikla, kai mokytojas padeda besimokantiems gilinti žinias, teikia pagalbą, vykdydamas papildomo mokymo (švietimo) paslaugas, pasinaudodamas individualiais mokymo būdais ar metodais. Vykdomos veiklos paskirtis, atsižvelgiant į tai, kad laisvasis mokytojas yra švietimo teikėjų sistemos dalis, yra švietimo proceso vykdymas.

2022-05-21 – 2022-12-22 laikotarpiais teikė kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo paslaugas pagal įsigytus verslo liudijimus. Skunde Pareiškėjas pažymi, kad Mokėtoja turėjo mokslinį laipsnį, dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, todėl, Pareiškėjo teigimu, Mokėtojos 2021‒ 2022 metais vykdyta veikla, teikiant kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo paslaugas, atitiko mokymo, kvalifikacijos kėlimo tikslus. Komisijos vertinimu, toks Pareiškėjo teiginys nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, nes ginčo medžiagoje trūksta įrodymų ir duomenų, kokias tiksliai ir su kuo susijusias mokymo paslaugas teikė Mokėtoja. Iš Pareiškėjo skundo, mokestinio patikrinimo medžiagos, Pareiškėjo atstovo mokestinio ginčo nagrinėjimo posėdyje metu nurodytos informacijos neįmanoma nustatyti ir įvertinti, jog Pareiškėjo teikiamos mokymo paslaugos atitiktų PVMĮ 22 straipsnio 4 dalyje laisvojo mokytojo mokymo paslaugoms numatytus vertinimus, t. y. nagrinėjamo ginčo atveju nėra aišku, kad Mokėtojos teiktos paslaugos būtų susijusios su mokymu pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinių arba aukštųjų mokyklų programas. Komisija sutinka su ginčijamame Inspekcijos sprendime nurodyta argumentacija, jog mokestinio patikrinimo metu nenustatyta bei Pareiškėjas nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad Mokėtojos vykdyta kvalifikacijos tobulinimo veikla atitiko laisvojo mokytojo veiklos kriterijus PVMĮ prasme. Taip pat Komisijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su Pareiškėju, kad Inspekcija nepagrįstai pajamas iš kvalifikacijos tobulinimo įtraukė į 45 000 Eur PVM ribos apskaičiavimą. Pasisakydama dėl Pareiškėjo skunde nurodyto akcento, kad Mokėtoja teikė su kvalifikacijos tobulinimu susijusias mokymo paslaugas, Komisija primena, jog kvalifikacijų teikimas, neformalusis vaikų švietimas, pirminis ir tęstinis profesinis mokymas vadovaujantis PVMĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikomos PVM neapmokestinamomis ekonominėmis veiklomis, jeigu šias paslaugas teikia juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę jas teikti. Ginčo atveju minėtosios nuostatos nėra aktualios, nes Mokėtoja teikdama mokymo paslaugas veikė kaip fizinis asmuo. Kita vertus, mokesčių administratorius, vadovaudamasis gero administravimo principu, įvertindamas tai, kad Mokėtoja, kurios atžvilgiu yra apskaičiuota papildomai mokėtina mokestinė prievolė, yra mirusi, taip pat įvertindamas tai, mokesčių administratoriui yra žinomi tretieji asmenys, išmokėję Mokėtojai pinigines lėšas už suteiktas mokymo paslaugas, galėtų savo iniciatyva surinkti duomenis apie išmokėtų piniginių lėšų prigimtį (paprašyti pateikti mokymo paslaugų sutartis ir pan.) ir jas pakartotinai įvertinti, sprendžiant, ar Mokėtojos vykdyta veikla atitinka PVMĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl laisvojo mokytojo veiklos, kuri yra neapmokestinama PVM.

Komisija, pasisakydama dėl Pareiškėjo argumento, kad Inspekcija, apskaičiuodama PVM nuo sandorių, su kuriais už paskutinius 12 mėnesių buvo viršyta 45 000 Eur PVM riba, nepagrįstai vietoje lengvatinio 9 proc. PVM tarifo, numatyto PVMĮ 19 straipsnio 3 dalies 8 punkte, taikė standartinį 21 proc. PVM tarifą, nurodo, kad pagal MAĮ 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą apibrėžimą, mokestinė lengvata yra mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) praktiką formuojančioje administracinėje byloje yra pasisakęs, kad mokesčio lengvata gali būti pasinaudojama tik tenkinus visas įstatymo leidėjo nustatytas sąlygas (LVAT 2011-10-20 nutartis adm. byloje Nr. A-442-2708/11). Atitinkamai, atitikimo lengvatos taikymo sąlygoms įrodinėjimo našta paskiriama mokesčių mokėtojui. PVMĮ 19 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, jog lengvatinis 9 proc. PVM tarifas (įsigaliojęs nuo 2021-07-01) iki 2023-06-30 taikomas atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo paslaugoms. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM direktyva) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad „valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus“. To paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad „lengvatiniai tarifai taikomi tik III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui“. Atitinkamai pastarojoje nuostatoje minimo PVM direktyvos III priedo 9 punktas numato, kad šiais tarifais gali būti apmokestinamos „rašytojų, kompozitorių ir atlikėjų teikiamos paslaugos arba jiems priklausančių honorarų už autorines teises mokėjimas“.

Komisija, vertindama bylos medžiagą, Pareiškėjo skunde ir posėdžio metu išdėstytą poziciją, atkreipia dėmesį, jog Pareiškėjo atstovas, prieš ginčo nagrinėjimą Komisijos posėdyje, papildomai pateikė Komisijai su VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ sudarytą 2022-06-09 autorinę kūrinio užsakymo sutartį reg. Nr. 6F-592 (toliau – 2022-06-09 sutartis) bei 2022-09-09 autorinę kūrinio užsakymo sutartį reg. Nr. 6F-846 (toliau – 2022-09-09 sutartis) ir su šiomis sutartimis susijusius kūrinių perdavimo aktus; iš VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ gautą autorinio atlyginimo priskaitymo/išmokėjimo pažymą už 2021‒2023 metus; 2021-07-28 susitarimą dėl dalyvavimo TV laidoje ir informacijos konfidencialumo Nr. MAESTRO-2021-07-29/02 (toliau – 2021-07-28 susitarimas) bei prie šio susitarimo priklausantį 2021-09-07 priedą Nr. 1. Iš papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad Mokėtoja pagal 2022-06-09 sutartį įsipareigojo paslaugos pirkėjui sukurti LRT RADIJO programai „Toks gyvenimas su U. E.“ (toliau – Programa) literatūrinės dalies scenarijų (toliau – Kūrinys) bei sukurti ir atlikti Programos vedėjo vaidmenį, jį interpretuojant, perteikiant nuotaikas, jausmus, pojūčius, užfiksuoti Kūrinį materialioje laikmenoje ir perduoti paslaugos pirkėjui autoriaus turtines ir gretutines turtines teises. Pagal 2022-09-09 sutartį Mokėtoja įsipareigojo sukurti paslaugos pirkėjo reikalavimus atitinkantį kūrinį, perduoti paslaugos pirkėjui autorines ir gretutines turtines teises į kūrinį bei dalyvauti kūrinio įgyvendinime. Pagal Pareiškėjo pateiktą 2021-07-28 susitarimą, Mokėtoja įsipareigojo už atlygį sudalyvauti paslaugų pirkėjo UAB studija „Paprika“ kuriamame televizijos projekte ir minėto projekto pagrindu dalyvauti paslaugų pirkėjo kuriamoje, organizuojamoje, rengiamoje ir vykdomoje televizijos laidoje pagal paslaugos pirkėjo keliamus reikalavimus.

Vertindama Inspekcijos pateiktą bylos medžiagą bei atsižvelgdama į ginčijame sprendime Inspekcijos naudojamą argumentą, kad Pareiškėjas be abstrakčių teiginių nėra pateikęs jokių įrodymų apie Mokėtojos vykdytą atlikėjos veiklą, Komisija daro išvadą, kad Pareiškėjo pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su vertinamos Mokėtojos veiklos pripažinimu atlikėjo veikla ir gali turėti įtakos mokestinės lengvatos taikymui, jeigu būtų įvertinta, kad Mokėtojos teiktos paslaugos atitinka PVMĮ 19 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytas sąlygas. Tokiu atveju Mokėtojai apskaičiuotas PVM dydis turėtų būti perskaičiuojamas, analogiškai turėtų būti perskaičiuojami ir papildomai mokėtini PVM delspinigiai. Komisijos nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju būtinas nuodugnus Inspekcijos pakartotinis Mokėtojos teiktų paslaugų įvertinimas mokestinės lengvatos taikymo prasme, išanalizavus Pareiškėjo pateiktą papildomą bylos medžiagą, nes tai gali turėti įtakos Mokėtojai ir atitinkamai Pareiškėjui apskaičiuotų PVM prievolių dydžiui.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad mokestinio ginčo grąžinimas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo / pakartotiniam patikrinimui yra galimas, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo, tai yra tais atvejais, kai pavedama surinkti naujų galimų įrodymų, galimai lemsiančių kitokią bylos baigtį, pakartoti tam tikras administracines procedūras, dėl kurių pažeidimų galimai byla išnagrinėta neteisingai, atlikti naujus skaičiavimus ir pan. (LVAT 2009-05-04 nutartis adm. byloje Nr. A-438-563/2009; 2011-11-14 sprendimas adm. byloje Nr. A-556-2765/2011), todėl Inspekcijos sprendimas naikintinas ir Pareiškėjo skundas perduotinas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Komisijai konstatavus šias aplinkybes, dėl kurių gali keistis mokėtinas PVM bei su juo susijusios mokėtinos sumos, Pareiškėjo skundas visa apimtimi perduodamas Inspekcijai nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-01-08 sprendimą Nr. 68-1 ir Pareiškėjo skundą perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.