- Teismas
- Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- S-5
- Bylos rūšis
- Mokestinis ginčas
- Instancija
- MGK (ikiteisminė)
- Teisėjai
- Evaldas Raistenskis (pirm.), Jurgita Narkevičiūtė (pran.), Rasa Stravinskaitė, Andrius Venius, Vilma Vildžiūnaitė
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš komisijos pirmininko Evaldo Raistenskio, narių Jurgitos Narkevičiūtės (pranešėja), Rasos Stravinskaitės, Andriaus Veniaus, Vilmos Vildžiūnaitės, išnagrinėjo P. V. (toliau – Pareiškėjas) 2023-10-31 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, mokesčių administratorius) 2023-10-11 sprendimo grąžinti (įskaityti)
Nr. 331-13385516 (toliau – Inspekcijos sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas G. E. ir Inspekcijos atstovė V. G. 2023-11-28 dalyvavo Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu.
Aprašomoji dalis
Komisija n u s t a t ė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su Inspekcijos sprendimu nesutinka, Komisijos prašo ginčijamą sprendimą panaikinti ir perduoti Inspekcijai jo prašymą grąžinti 232 511 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) skirtumą nagrinėti iš naujo.
Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 ir 111 straipsniais, mokesčių įstatymais, Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų gražinimo (įskaitymo) taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo)“ (toliau – Taisyklės), ir išnagrinėjusi Pareiškėjo 2023-09-20 prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagristai išieškotas sumas Nr. (17.16-40) GES-729240 (toliau – 2023-09-20 prašymas grąžinti permoką (skirtumą)), skundžiamu sprendimu nusprendė negrąžinti (neįskaityti) 232 511 Eur sumos Pareiškėjui, nurodydama, jog nepateikti pagal MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką nurodyti pateikti dokumentai (duomenys), susiję su Inspekcijos administruojamo deklaruojamo ar nedeklaruojamo mokesčio permokos (skirtumo) susidarymu.
Skundžiamame sprendime dėl negrąžintos 232 511 Eur PVM sumos nurodyti papildomi motyvai: mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimą (įskaitymą) reglamentuoja MAĮ ir Taisyklės (2021-03-16 įsakymo Nr. VA-17 redakcija). Sprendime cituojamos Taisyklių 15 punkto (jame nurodyta, kokie dokumentai ir duomenys pateikiami prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti) ir 16 punkto (jame nurodyta, kad jei dokumentų ar duomenų trūksta, mokesčių mokėtojas juos privalo pateikti per Inspekcijos pranešime nurodytą terminą, o, dokumentų nepateikus, bus priimtas sprendimas negrąžinti mokesčių ir kitų įmokų permokos (skirtumo) ir pateikta priežastis) nuostatos.
Taip pat Inspekcija pažymėjo, kad Pareiškėjas PVM mokėtoju įregistruotas nuo 2023-06-01, 2023-06-01–2023-06-30 laikotarpio i. SAF gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre ir PVM deklaracijoje deklaravo 238 272 Eur įsigytų prekių (paslaugų), sunaudotų iki įsiregistravimo PVM mokėtoju ilgalaikio turto (sandėlių) pasigaminimui, pirkimo PVM, kurį įtraukė į PVM atskaitą. Tačiau Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju, neturi teisės įsigytų prekių (paslaugų), kurios dar iki jo įsiregistravimo PVM mokėtoju buvo sunaudotos pasigamintam ilgalaikiam turtui, pirkimo (importo) PVM sumų įtraukti į PVM atskaitą.
Skundžiamame sprendime Inspekcija nurodė, kad, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 15 ir 16 punktų nuostatomis, Pareiškėjui 2023-09-26 per Mano VMI buvo išsiųstas pranešimas Nr. (17.17-40) RES-160687 Dėl papildomų dokumentų / duomenų pateikimo, kuriame paprašyta iki 2023-09-29 patikslinti PVM deklaraciją už 2023-06-01–2023-06-30 laikotarpį, nes PVMĮ 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju, neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių (paslaugų), kurios dar iki jo įsiregistravimo PVM mokėtoju buvo sunaudotos pasigamintam ilgalaikiam turtui arba jo esminiam pagerinimui, pirkimo (importo) PVM sumų. Pranešime buvo nurodyta, kad iki 2023-09-29 negavus prašomų dokumentų ir informacijos bus priimtas sprendimas negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos (skirtumo). Inspekcijos teigimu, Pareiškėjas nepatikslino PVM deklaracijos už 2023-06-01–2023-06-30 mokestinį laikotarpį, t. y. neatliko 2023-09-26 išsiųstame pranešime nurodytų veiksmų, todėl, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalies, Taisyklių 15 ir 16 punktų, PVMĮ 63 straipsnio 5 dalies nuostatomis, mokesčių administratorius ginčijamu sprendimu nusprendė 2022-06-01–2023-06-30 laikotarpio 232 511 Eur PVM skirtumo Pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti).
Pareiškėjas skunde Komisijai pateikė savo argumentus.
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė 2023-09-20 prašymą grąžinti 232 511 Eur PVM skirtumą už 2022-06-01–2023-06-30 mokestinį laikotarpį.
2. PVM mokėtoju Pareiškėjas įregistruotas 2023-06-01, bet pirmą prašymą įregistruoti PVM mokėtoju pateikė 2022-05-18. Įregistravimo priežastis – nekilnojamojo turto pagal prigimtį nuoma, t. y. Pareiškėjo naujai statomi sandėliai, kuriems pastatyti naudojamos prekės ir paslaugos, į kurių kainą yra įskaičiuotas PVM. Inspekcijos darbuotoja pastebėjo, kad nuomotini sandėliai (į nuomos mokestį įskaičiuojant PVM) dar nėra registruoti ir iš jų nuomos nėra pajamų, todėl patarė nesiregistruoti PVM mokėtoju, o tą padaryti tik pastačius pastatus ir juos įregistravus viešajame registre. Pasak skundo, Pareiškėjui paklausus darbuotojos, ar, jam įsiregistravus PVM mokėtoju po pastatų įregistravimo, jis turės teisę prekių / paslaugų pirkimo PVM sumas įtraukti į atskaitą, darbuotoja atsakė, kad turės ir, kad yra tokia praktika.
3. Pareiškėjas 2022-05-26 prašymu Nr. (17.17-40) GES-342010 atsisakė paslaugos įregistruoti jį PVM mokėtoju.
4. Pareiškėjas 2022–2023 m. vykdė sandėlių statybas, prekes ir paslaugas pirkdamas iš Lietuvos įmonių, kurios už atliktus darbus / paslaugas išrašydavo PVM sąskaitas faktūras.
5. Pastatyti sandėliai įregistruoti viešajame registre 2023-05-09. Pareiškėjas 2023-05-23 sprendimu Nr. (17.26-40) RES-97371 įregistruotas PVM mokėtoju nuo 2023-06-01. 6–8. Pareiškėjas 2023-09-20 pateikė prašymą grąžinti 232 511 Eur PVM skirtumą už 2022-06-01–2023-06-30 mokestinį laikotarpį, tačiau skundžiamu sprendimu PVM skirtumas negrąžintas, nurodant vienintelį argumentą – pagal PVMĮ 63 straipsnio 5 dalį asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju, neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti prekių (paslaugų), kurios buvo sunaudotos iki jo įsiregistravimo PVM mokėtoju ilgalaikiam turtui pasigaminti, pirkimo (importo) PVM sumų. 9–14. Inspekcija privalėjo grąžinti Pareiškėjui 232 511 Eur PVM skirtumą, nes 2010-10-21 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) priėmė prejudicinį sprendimą byloje G. H. BV prieš Inspekciją (C-385/09) (toliau – ESTT sprendimas Nidera byloje) dėl teisės į PVM atskaitą. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva). ESTT nusprendė, kad PVM apmokestinamasis asmuo negali prarasti galimybės įgyvendinti savo teisės į pirkimo PVM atskaitą dėl to, kad jis neįsiregistravo PVM mokėtoju prieš pradėdamas naudoti įsigytas prekes savo apmokestinamojoje veikloje. ESTT konstatavo, kad PVM direktyva turi būti aiškinama taip, jog ja draudžiama, kad PVM apmokestinamas asmuo, kuris tenkina PVM direktyvos nustatytas esmines sąlygas atskaityti šį mokestį ir įsiregistruoja PVM mokėtoju per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo, netektų galimybės įgyvendinti teisės į atskaitą dėl nacionalinės teisės akto, kuriuo draudžiama atskaityti perkant prekes sumokėtą PVM, kadangi šis apmokestinamasis asmuo neįsiregistravo PVM mokėtoju prieš naudodamas šias prekes savo apmokestinamojoje veikloje. ESTT pripažino, kad ši apmokestinamojo asmens teisė nėra absoliuti ir, be kita ko, gali būti ribojama, jei jis per protingą laiką neįvykdo pareigos registruotis PVM mokėtoju. ESTT nurodytoje byloje pripažino, kad G. H. BV įsiregistravusi PVM mokėtoju per mažiau nei šešis mėnesius, tai ji padarė per protingą terminą.
15. Pasak Pareiškėjo, Inspekcija negalėjo atsisakyti grąžinti Pareiškėjui PVM skirtumą vien todėl, kad PVM mokėtoju jis įsiregistravo prieš pradėdamas naudoti pastatytus sandėlius PVM apmokestinamoje veikloje. Be to, praėjus itin trumpam laikui po pastatytų sandėlių įregistravimo viešajame registre, jau 2023-05-23 Inspekcija priėmė sprendimą Pareiškėją įregistruoti PVM mokėtoju nuo 2023-06-01. Pareiškėjas PVM mokėtoju įsiregistravo per protingą laiką.
16. Pareiškėjas prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju buvo pateikęs ir 2022 metais, bet dėl pačios Inspekcijos veiksmų atsisakė paslaugos įregistruoti PVM mokėtoju. Kita vertus, visų aplinkybių visuma rodo, kad Pareiškėjas elgėsi atidžiai, rūpestingai, nedelsė atlikti veiksmus ir anksčiau PVM mokėtoju neįsiregistravo ne dėl savo kaltės.
17. Be to, Pareiškėjui įregistravus sandėlius vėliau, nei jis būtų įregistruotas PVM mokėtoju, nors sandėliai būtų pastatyti iki įregistravimo PVM mokėtoju, t. y. atlikus išimtinai tik formalius veiksmus dėl pastatų registravimo, Pareiškėjas, remiantis formaliu požiūriu, turėtų teisę į PVM atskaitą. Tokiu atveju viršenybė būtų suteikiama mokestinių santykių formai. Tačiau pagal MAĮ 10 straipsnį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
Motyvuojamoji dalis
Komisija k o n s t a t u o j a:
Pareiškėjo skunde nurodytas prašymas Inspekcijos sprendimą panaikinti ir Pareiškėjo prašymą dėl permokos grąžinimo perduoti Inspekcijai nagrinėti iš naujo yra tenkintinas. Mokestinis ginčas yra kilęs dėl Inspekcijos 2023-10-11 sprendimo Nr. 331-13385516 Pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) 232 511 Eur sumos teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas pateikė 2023-09-20 prašymą grąžinti 232 511 Eur PVM skirtumą, tačiau Inspekcija, konstatavusi, kad Pareiškėjas nepateikė pagal MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką pareikalautų dokumentų (duomenų), t. y. nepatikslino PVM deklaracijos už 2023-06-01–2023-06-30 mokestinį laikotarpį, skundžiamu sprendimu 232 511 Eur PVM skirtumo Pareiškėjui negrąžino (neįskaitė). Pareiškėjas nesutikimą su Inspekcijos pozicija iš esmės grindė ESTT sprendimo Nidera byloje pateiktais išaiškinimais, akcentuodamas, kad apmokestinamasis asmuo negali prarasti galimybės įgyvendinti savo teisės į pirkimo PVM atskaitą dėl to, kad jis neįsiregistravo PVM mokėtoju prieš pradėdamas naudoti įsigytas prekes savo apmokestinamojoje veikloje.
Pagal MAĮ 148 straipsnio 2 dalį institucijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kas reiškia, jog Komisija privalo pasisakyti dėl visų reikšmingų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos mokesčių mokėtojo apmokestinimui. Kaip matyti, Pareiškėjas pateikė 2023-09-20 prašymą grąžinti 232 511 Eur PVM skirtumą už 2022-06-01–2023-06-30 mokestinį laikotarpį. Inspekcija 2023-09-26 per Mano VMI Pareiškėjui išsiuntė pranešimą Nr. (17.17-40) RES-160687 dėl papildomų dokumentų / duomenų pateikimo, kuriuo paprašė iki 2023-09-29 patikslinti PVM deklaraciją už 2023-06-01–2023-06-30 laikotarpį, nes PVMĮ 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju, neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių (paslaugų), kurios dar iki jo įsiregistravimo PVM mokėtoju buvo sunaudotos pasigamintam ilgalaikiam turtui arba jo esminiam pagerinimui, pirkimo (importo) PVM sumų. Pareiškėjas iki nustatyto termino (2023-09-29) PVM deklaracijos už 2023-06-01–2023-06-30 mokestinį laikotarpį nepatikslino, todėl, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalies, Taisyklių 15 ir 16 punktų, PVMĮ 63 straipsnio 5 dalies nuostatomis, mokesčių administratorius ginčijamu sprendimu nusprendė 2022-06-01–2023-06-30 laikotarpio 232 511 Eur PVM skirtumo Pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti).
Komisija nurodo, jog mokesčių permokų grąžinimo klausimus reglamentuoja MAĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių, administruojamų Inspekcijos ir muitinės, sumos pirmiausia yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokėtinų kitų mokesčių, administruojamų atitinkamai Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės, mokestinei nepriemokai padengti atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. To paties straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. <...> Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, šis patikrinimas turi būti pradėtas per 5 dienas nuo šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų pabaigos dienos.
Prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas užpildymo, pateikimo ir atitinkamų sumų grąžinimo tvarką detalizuojančios Taisyklės nustato detalią mokesčių mokėtojo (įskaitant asmenį, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą (iki 2016-12-31 už administracinį teisės pažeidimą) ar už jį trečiojo asmens (toliau – mokesčių mokėtojas) prašymo grąžinti (įskaityti) VMI administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų, paskirtų baudų už administracinius nusižengimus (toliau – bauda už AN) (iki 2016-12-31 už administracinius teisės pažeidimus) ar kitus mokesčių įstatymus, valstybės rinkliavų ar pagal vykdomuosius dokumentus, kai vykdymo procese valstybei atstovauja VMI, laiku nesumokėtų valstybės naudai išieškotinų sumų, taip pat VMI neadministruojamų, bet į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėtų mokesčių ir kitų įmokų (toliau – mokestis ir kitos įmokos) permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų užpildymo, pateikimo, mokesčių ir kitų įmokų permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) be mokesčių mokėtojo prašymo ir mokesčių ir kitų įmokų ar nepagrįstai išieškotų sumų apskaitos, susijusios su mokesčio ir kitų įmokų permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimu (įskaitymu), tvarką.
Pagal Taisyklių 15 punktą prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti mokesčių mokėtojas turi pateikti papildomus dokumentus ar duomenis (pavyzdžiui, PVM sąskaitas faktūras, prekių pirkimo–pardavimo sutartis, teismo nutartis, mokėjimo dokumentus (mokėjimo nurodymas, mokėjimo pavedimas, debeto pavedimas, mokėjimo kvitas, atsiskaitomasis čekis), muitinės dokumentus, nepateiktas už praėjusius laikotarpius pirmines ar patikslintas mokesčių deklaracijas, valstybės (savivaldybės) institucijų (ištaigų) pažymas, kredito įstaigose laikomų piniginių lėšų sąskaitų išrašų kopijas, įgaliojimą (jo kopiją), atstovavimą patvirtinanti dokumentą (jo kopiją), paveldėjimo teisės liudijimą (jo kopiją) ir kt.), pagrindžiančius Inspekcijos administruojamų mokesčių ar baudų už administracinius nusižengimus permokos (skirtumo) susidarymą ir (arba) patvirtinančius Inspekcijos neadministruojamų mokesčių, baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų sumokėjimą ar nepagrįstai išieškotas sumas. Mokesčių mokėtojas gali papildomus dokumentus ar duomenis pateikti kartu su Prašymu.
Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad prašymas turi būti užpildytas ir pateiktas, laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Jei pateiktame Prašyme įrašyti duomenys yra neteisingi ir (arba) netikslūs ar nustatoma, kad trūksta papildomų dokumentų ar duomenų sprendimui priimti, Inspekcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, vadovaudamasis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po Prašymo gavimo Inspekcijoje dienos jį pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per Mano VMI. Pranešime nurodo, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai (tokiame pranešime nurodoma, iki kada turi būti pateikti dokumentai ar duomenys), ir informuoja, kad Prašymo nagrinėjimas stabdomas iki tol, kol bus pateikta Prašymui išnagrinėti būtini duomenys ir / ar dokumentai. Nepateikus papildomų dokumentų ir / ar duomenų per pranešime nurodytą terminą, bus priimtas sprendimas negrąžinti (neįskaityti) mokesčių ir kitų įmokų permokos (skirtumo) ir pateikta priežastis.
Sistemiškai aiškinant aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad mokesčio permoka (skirtumas) mokesčių mokėtojui grąžintina tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pagrindžia, kad mokesčio permoka (skirtumas) yra realiai susidariusi ir mokesčių mokėtojas neturi nepriemokų, kurioms padengti ši permoka pirmiausia ir turi būti panaudota. Komisija iš bylos medžiagos sprendžia, kad ginčo dėl 2022-06-01–2023-06-30 laikotarpiu susidariusio 232 511 Eur PVM skirtumo nėra. Inspekcija šios sumos dydžio nekvestionavo, t. y., nors skundžiamame sprendime Inspekcija ir rėmėsi MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi, tačiau jokių papildomų dokumentų, įrodymų ir / ar informacijos dėl 232 511 Eur PVM skirtumo pagrįstumo Pareiškėjo pateikti neprašė. Negrąžinti šio PVM skirtumo Pareiškėjui skundžiamame sprendime nurodytas vienintelis pagrindas – pagal PVMĮ 63 straipsnio 5 dalį asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju, neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti prekių (paslaugų), kurios buvo sunaudotos iki jo įsiregistravimo PVM mokėtoju ilgalaikiam turtui pasigaminti, pirkimo (importo) PVM sumų. Įvertinusi Pareiškėjo skundo bei Inspekcijos sprendimo argumentus, byloje esančius ir papildomai pateiktus dokumentus, taip pat šalių atstovų pasisakymus Komisijos posėdyje, Komisija daro išvadą, kad ginčo atveju Inspekcija, priimdama skundžiamą sprendimą, neišnagrinėjo visų su ginčo PVM skirtumo grąžinimu Pareiškėjui susijusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, Komisija negali priimti sprendimo iš esmės, t. y. spręsti, ar Inspekcija pagrįstai negrąžino Pareiškėjui susidariusio 232 511 Eur PVM skirtumo, nes:
Pirma, ilgalaikio turto pasigaminimas – PVM apmokestinamas prekių tiekimas.
Nepriklausomai, kuriai ekonominei veiklai bus naudojamas pasigamintas turtas (PVM apmokestinamai, PVM neapmokestinamai ar mišriai), gaminant turtą visas prekių (paslaugų) pirkimo PVM, skirtas turtui pasigaminti, gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą. Tačiau, pasinaudojus PVM atskaitos teise, pasigamintas ilgalaikis turtas tampa PVM objektu. Jei apmokestinamasis asmuo pasigamintą ilgalaikį turtą ketina naudoti PVM apmokestinamoje veikloje, atskaitoma visa apskaičiuota PVM suma.
Ginčo situacijoje PVM atskaitos klausimas dėl turto pasigaminimo patenka į laikotarpį iki įsiregistravimo PVM mokėtoju ir iki tada, kada buvo užbaigta nekilnojamojo turto statyba. Nustačius, kad Pareiškėjas privalėjo registruotis PVM mokėtoju dėl asmenų kontrolės, mokesčių mokėtojui tikslinga įsivertinti savo mokestinę situaciją ir apsvarstyti dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos (forma FR0608) pateikimo, atitinkamai deklaruojant su priekių ir paslaugų PVM įsigijimu bei prekės tiekimu susijusius duomenis.
Antra, Lietuvos Įstatymo leidėjas konkrečiai PVMĮ 63 straipsnio 5 dalyje numatė [dėl PVM atskaitos], jog šio straipsnio nuostatos netaikomos įsigytoms ir (arba) importuotoms prekėms ir (arba) paslaugoms, sunaudotoms iki įregistravimo PVM mokėtoju pasigamintam ilgalaikiam turtui (įskaitant iki įregistravimo PVM mokėtoju atliktus esminius pastatų (statinių) pagerinimus). Nors PVM komentare, atskleidžiančiame mokesčių administratoriaus poziciją dėl teisės normos aiškinimo, nėra detalizuota šios normos paskirtis ir jos tikslas, tačiau, Komisijos vertinimu, yra laikomasi principo, kad pasibaigę tiekimai (kurie neprivalėjo būti priskirti PVM objektui) arba asmenys neprivalėję registruotis PVM mokėtojais, PVM požiūriu patenka į uždarytų sandorių ciklą. Kas reiškia, jog neleidžiama PVM atskaita, jeigu: 1) įsigyta prekė ir / ar paslauga buvo patiekta (parduota / perparduota ar kitaip perleista) iki įsiregistravimo PVM mokėtoju (kai PVM neturėjo būti skaičiuotas); 2) pastatytas turtas jau pradėtas eksploatuoti (būtent šiuo momentu sukuriamas PVM objektas – prekės tiekimas su PVM, jei mokėtojas pasirenka naudotis to turto pastatymo PVM atskaita) iki įsiregistravimo PVM momento. Visgi minėta teisės norma negali būti supriešinta su kitomis PVMĮ nuostatomis.
Trečia, Įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais / išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų taisyklėse, patvirtintose Inspekcijos viršininko 2002-06-26 įsakymu Nr. 178 (toliau – Registravimo taisyklės1) numatyti atvejai, kada apmokestinamiesiems 1
Nauja redakcija nuo 2022-05-01: Nr. VA-34, 2022-04-12, paskelbta TAR 2022-04-12, i. k. 2022-07585 asmenims atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais (Registravimo taisyklių II skyrius „Prievolė registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju“) bei kada jie savarankiškai turi teisę registruotis PVM mokėtojais (Registravimo taisyklių III skyrius „Savanoriškas įsiregistravimas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju“). Paminėtina, jog minėtų taisyklių 4.1.3. punkte nustatyta, jog apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais. Registravimo taisyklių 46 punkte aptarta, kad prašymo nepateikimas arba asmens neįsiregistravimas PVM mokėtoju neatleidžia asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir / ar teikiamas paslaugas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal PVM įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalių ir 71-1 straipsnio nuostatas.
Pagal PVMĮ 71 straipsnio 7 dalį, kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Pagal PVMĮ 92 straipsnio 1 dalį, apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71-1 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Tuo pačiu PVMĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje teisę į PVM atskaitą turi PVM mokėtojais neįregistruoti Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys, privalėję pateikti prašymą įregistruoti juos PVM mokėtojais pagal šio Įstatymo 71 arba 71-1 straipsnį.
Iš Komisijos 2023-11-28 posėdžio metu Pareiškėjo pasisakymo matyti, jog mokesčių mokėtojas valdė tris juridinis asmenis: Baltoji savingė, UAB; Granito urmas, UAB ir UAB "A1" (kartu su sūnumi). Minėta aplinkybė Inspekcijos nebuvo vertinta, apie ją detaliau nebuvo pasisakyta, kas leidžia Komisijai spręsti, jog šio ginčo nagrinėjamu atveju, nors sprendžiamas PVM permokos / skirtumo grąžinimo klausimas, tačiau ginčo specifika lemia, jog būtinas platesnis mokesčių mokėtojo mokestinės situacijos įvertinimas. Būtina pasisakyti, ar prievolė būti PVM mokėtoju Pareiškėjui neatsirado anksčiau, nei jis pateikė 2022-05-18 pirmą prašymą Nr. (17.16-40) GES-326714 įregistruoti PVM mokėtoju (įregistravimo priežastis – nekilnojamojo turto pagal prigimtį nuoma). Pasak Pareiškėjo, mokesčių administratoriaus darbuotoja pastebėjo, kad jo nuomotini sandėliai dar nėra registruoti ir iš jų nuomos nėra pajamų, todėl patarė nesiregistruoti PVM mokėtoju, o tą padaryti tik pastačius pastatus ir juos įregistravus viešajame registre. Pareiškėjo teigimu, paklausus darbuotojos, ar, jam įsiregistravus PVM mokėtoju po pastatų įregistravimo, jis turės teisę prekių / paslaugų pirkimo PVM sumas įtraukti į atskaitą, darbuotoja atsakė, kad turės ir, kad yra tokia praktika. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, kaip nurodė Pareiškėjas, jis 2022-05-26 prašymu Nr. (17.17-40) GES-342010 atsisakė paslaugos įregistruoti jį PVM mokėtoju. Iš pateikto valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) 2023-05-09 duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatyti sandėliai įregistruoti viešajame registre 2023-05-04. Pareiškėjas 2023-05-16 pateikė prašymą įregistruoti PVM mokėtoju ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) 2023-05-23 sprendimu Nr. (17.26-40) RES-97371 įregistravo jį PVM mokėtoju nuo 2023-06-01. Nuo 2023-06-01 Pareiškėjas pasirinko pastatą nuomoti su PVM. Pareiškėjas 2023-06-01–2023-06-30 laikotarpio i. SAF gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre ir PVM deklaracijoje deklaravo 238 272 Eur įsigytų prekių (paslaugų), sunaudotų iki įsiregistravimo PVM mokėtoju ilgalaikio turto (sandėlių) pasigaminimui, pirkimo PVM, kurį įtraukė į PVM atskaitą. Vadinasi šio ginčo kontekste, būtina papildomai įvertinti, ar Pareiškėjo atveju nėra taikytinos PVMĮ nuostatos susijusios su 71 straipsnio 7 dalies taikymu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, neįsiregistravęs PVM mokėtoju asmuo pagal PVMĮ, kuriame dėstoma apie neįsiregistravusio asmens PVM deklaravimą, įgyja teisę apskaičiuoti PVM prievoles, įskaitant PVM atskaitą, už pasibaigusius tiekimo momentus net tada, jei jam buvo prievolė registruotis PVM mokėtoju, o jis šios prievolės neįvykdė. Byloje nėra pateikta informacijos apie klaidingą Inspekcijos darbuotojo konsultavimą, tačiau nuosekli mokesčio mokėtojo išdėstyta pozicija bei atliktų veiksmų seka, leidžia daryti išvadą, kad toks pokalbis labiau galėjo būti, nei nebūti. Tuo labiau, pateikus Pareiškėjui 2023-05-16 antrąjį prašymą, mokesčių mokėtojo atžvilgiu teigiamas Vilniaus AVMI sprendimas jį registruoti PVM mokėtoju buvo priimtas netrukus, t. y. 2023-05-23. Pareiškėjo statusas bei nekilnojamojo turto įregistravimo momentas, šios bylos kontekste, Inspekcijos vertinimu turi ypatingą reikšmę dėl PVM permokos / skirtumo negrąžinimo, nes įsiregistravęs PVM mokėtoju apmokestinamasis asmuo turėtų teisę įtraukti į PVM atskaitą iki jo įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigytų prekių ir/ar paslaugų, skirtų ar jau panaudotų ilgalaikio turto pasigaminimui bei pastato (statinio) esminiam pagerinimui atlikti, pirkimo (importo) PVM tuo atveju, jeigu minėto ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas arba pastato (statinio) esminis pagerinimas būtų pabaigtas jau po šio asmens įsiregistravimo PVM mokėtoju dienos. Nustatyta, kad nekilnojamasis turtas įregistruotas 2023-05-04, o Pareiškėjas antrąjį prašymą pateikė 2023-05-16, kartu 2023-05-23 sprendimu PVM mokėtojo statusas buvo suteiktas nuo 2023-06-01. Nuo 2023-06-01 Pareiškėjas turtą nuomoja su PVM, kas reiškia, jog mokesčio mokėtojo teisė į PVM atskaitą, Inspekcijos vertinimu, buvo nulemta kelerių savaičių skirtumo.
Ketvirta, Pareiškėjas siekia pasinaudoti PVM mokėtojui suteiktomis teisėmis, kas atitinkamai galėtų reikšti, jog jis sutinka ir su visomis iš to kylančiomis pareigomis. Pavyzdžiui, įgijus teisę į PVM atskaitą, jis turėtų skaičiuoti PVM už ilgalaikio turto pasigaminimą, o PVM atskaita galėtų naudotis tik už tą laikotarpį, už kurį vykdė PVM apmokestinamąją veiklą. Primintina, jog Pareiškėjas vykdė PVM neapmokestinamą veiklą (PVMĮ 31 straipsnio 2 dalis), iš dalies pasigaminęs ilgalaikį turtą, dar kurį laiką 2022-10-01 sutarties pagrindu nuomojo neskaičiuodamas PVM. Mokesčių mokėtojas tik vėliau, užregistravus jį PVM mokėtoju (nuo 2023-06-01) pasirinko pastatą nuomoti su PVM.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, mokesčių administratoriui nurodant MAĮ 87 straipsnio 6 dalies, Taisyklių 15 – 16 punktus bei PVMĮ 63 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl mokesčių mokėtojo įregistravimu PVM mokėtoju, tačiau neanalizuojant kitų PVMĮ nuostatų reikšmės mokestiniam ginčui, šioje ginčo stadijoje neleidžia Komisijai priimti objektyviai pagrįsto sprendimo. Mokesčių administratorius pakartotinai turi įvertinti pateikto prašymo specifiką bei pasisakyti visais nurodytais pagrindais.
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktais, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2023-10-11 sprendimą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-13385516 ir Pareiškėjo prašymą grąžinti jam 232 511 Eur sumą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.
Pagal MAĮ 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal MAĮ 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.