Byla S-32

Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos narės, pavaduojančios Komisijos pirmininką, Vilmos Vildžiūnaitės (pranešėja), narių Jurgitos Narkevičiūtės ir Andriaus Veniaus, išnagrinėjo E1 (toliau – Pareiškėja) 2023-12-21 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2023-12-01 sprendimo grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-1397130 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjos atstovai O. D. ir U. T. bei Inspekcijos atstovas Y. A. 2024-01-30 dalyvavo Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu.

Aprašomoji dalis

Komisija n u s t a t ė:

Pareiškėja skunde išdėsto, kad yra Lenkijos energetikos ir statybos įmonė, kuri dalyvavo Vilniaus kogeneracinės jėgainės (toliau – VKJ) statybose. Pareiškėja turėjo tiekti biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą, įskaitant biokuro katilo projektavimo, pristatymo ir surinkimo darbus bei, atlikus numatytas paslaugas, atliktus darbus perduoti eksploatavimui. Skunde nurodyta, kad statybų projektas buvo vykdytas nuo 2017 iki 2021 metų, o 2021 m. Pareiškėja iš projekto pasitraukė. Dėl minėto projekto vykdymo Pareiškėja Lietuvoje įregistravo nuolatinę buveinę, kurios pelnas buvo skaičiuojamas remiantis Lietuvos – Lenkijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties (toliau – DAIS) nuostatomis bei pritaikant sandorių kainodaros metodus, ko pasėkoje Pareiškėja apskaičiavo 61 440 Eur pelno mokestį (toliau – PM), kurį įmonė sumokėjo į valstybės biudžetą.

Nuolatinė buveinė prižiūrėjo subrangovų teikiamas surinkimo paslaugas vietoje, atsižvelgiant į nurodytų surinkimo instrukcijų vykdymą (montavimo darbų kokybę). Taip pat, pasak Pareiškėjos, nuolatinė buveinė atsakė už statybvietės organizavimą ir kitą veiklą, kuri galėjo būti vykdoma tik vietoje (pvz., asmenų registravimas, leidimas dirbti statybvietėje).

Prašymo dėl permokos grąžinimo nagrinėjimo metu Pareiškėja iš Inspekcijos gavo keturis raštus dėl įvairios papildomos informacijos pateikimo. Skunde pažymėta, kad Pareiškėja atsakė į visus Inspekcijos klausimus ir pateikė visus Inspekcijos prašomus ir turimus dokumentus. Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija ginčijame Sprendime neužsiminė apie netinkamai pasirinkto avansinio PM mokesčio apskaičiavimo metodo aplinkybę, apie kurią, Pareiškėjos teigimu, Inspekcija buvo informuota Pareiškėjos teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Inspekcija sutapatino grąžintiną avansinio PM permoką su tariamai netinkamai į Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą įtrauktomis PVM sumomis remiantis ta priežastimi, jog Pareiškėja avansinio PM įmoką turėjo mokėti 1001 įmokos kodu, t. y. tuo pačiu įmokos kodu, kuriuo mokamas PVM į valstybės biudžetą. Skunde cituojama Inspekcijos Sprendimo nuostata, kurioje mokesčių administratorius pasisakė: „<...> atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras įsigyti darbai ir prekės buvo panaudoti PVM apmokestinamoje veikloje, negalime nustatyti, ar bendrove 2020 m. 8, 9, 10 mėn., 2021 m. 4 mėn. pagrįstai į PVM atskaitą įtraukė įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 58 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ 87) straipsnio 6 dalimi bei Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo)“ (toliau – Taisyklės) 15 ir 16 punktais, 30 794 Eur įmokos kodu 1001 negrąžinama.“

Skunde paaiškinamos su nagrinėjamo mokestinio ginčo objektu susijusios aplinkybės. Pareiškėja, kaip VJK projekto generalinė rangovė su darbų užsakovu, UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ (toliau – UAB VKJ), sudarytoje statybos darbų sutartyje suderino vieną bendrą viso projekto darbų kainą 181 076 500 Eur, įskaitant 21% PVM. Kaip nurodo Pareiškėja, sąskaitos už projektą buvo išrašomos dalimis, tačiau ne už konkrečius atliktus darbus, bet skaidant bendrą projekto kainą dalimis pagal sutartą grafiką (pasiektus etapus (angl. „milestones“)), o patiriamos išlaidos buvo priskiriamos visam projektui bendrai, todėl Pareiškėja daro išvadą, kad patirtų išlaidų priskirti konkrečiai sąskaitai neįmanoma.

Kaip svarbi aplinkybė skunde yra nurodytas faktas, jog 2021 m. dėl apmokėjimo už atliktus darbus buvo kilęs ginčas tarp Pareiškėjos ir UAB VKJ, kuris buvo sprendžiamas Stokholmo arbitražo tribunole (toliau – Arbitražas). Dėl tarp šalių kilusio ginčo byloje Nr. V 2020/119 Arbitražas 2023-10-24 priėmė galutį sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas taikos susitarimas tarp Pareiškėjos ir

P. A. pakartotinai pažymi, kad kaip ekonominis vienetas Lietuvoje veikė tik Vilniaus kogeneracinės

jėgainės statybų projekte ir visi Pareiškėjos atlikti darbai, iš subrangovų įsigytos paslaugos ir pirktos medžiagos buvo skirtos tik minėtam projektui.

Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 87 ir 111 straipsniais, mokesčių įstatymais ir Taisyklėmis, išnagrinėjusi Pareiškėjos 2023-09-05 Prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. (17.16-40) GES-697210, Sprendimu nusprendė negrąžinti Pareiškėjai 30 794 Eur.

Sprendime vadovaujamasi Taisyklių 15 punktu, kuriame pasakyta, kad prašymui grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas, jam išnagrinėti ir sprendimui priimti mokesčių mokėtojas turi pateikti papildomus dokumentus ar duomenis (pavyzdžiui, teismo nutartis, nepateiktas už praėjusius laikotarpius pirmines ar patikslintas mokesčių deklaracijas ir kita), pagrindžiančius Inspekcijos administruojamų mokesčių permokos (skirtumo) susidarymą ir (arba) patvirtinančius Inspekcijos neadministruojamųjų mokesčių, baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų sumokėjimą ar nepagrįstai išieškotas sumas. Inspekcija sprendime mini Taisyklių 16 punktą, kuriame nurodyta, kad prašymo grąžinti permoką (skirtumą) nagrinėjimo metu nustačius, kad mokesčių mokėtojas yra nepateikęs jam privalomų teikti dokumentų/duomenų, kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti mokesčių mokėtojas, taip pat trūksta duomenų sprendimui priimti, VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas jį pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą, kuriame nurodo, kokie duomenys/dokumentai turi būti pateikti papildomai ir informuoja, kad nepateikus papildomų dokumentų ir / ar duomenų per pranešime nurodytą terminą, bus priimtas sprendimas negrąžinti (neįskaityti) mokesčių ir kitų įmokų permokos (skirtumo) ir pateikta priežastis. Ginčijame Sprendime išdėstyta, kad Pareiškėja, vykdanti veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, 2023-09-05 pateikė prašymą grąžinti 30 794 Eur mokesčio permoką įmokos kodu 1001. Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2022 m. PM deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) pajamų nedeklaravo, deklaravo 65 662 Eur leidžiamų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų ir 65 662 Eur veiklos nuostolių, 2022 m. 11 mėn. PVM deklaracijoje (forma FR0600) deklaravo pardavimų už 1 064 874 Eur, 2022 m. 1-10 mėn. ir 2022 m. 12 mėn. PVM deklaracijoje pardavimų nedeklaravo.

Siekdama nustatyti mokesčio permokos pagrįstumą, Inspekcija, vadovaudamasi Taisyklių 16 punktu, Pareiškėjai per „Mano VMI" išsiuntė pranešimus 2023-09-14 Nr. (17.17-40)

RES-156010, 2023-10-11 Nr. (17.17-40) RES-169698, 2023-10-27 Nr. (17.17- 40) RES-177369, kuriais nurodė Pareiškėjai pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, susijusius su PM permokos susidarymu, paaiškinti nuostolingos veiklos priežastis, detalizuoti sąnaudas, priskirtas 2022 m. leidžiamiems ir ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, paaiškinti, kodėl 2022 m. pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaruota pajamų, nors 2022 m. 11 mėn. PVM deklaracijoje deklaruota pardavimų už

PVM

Nr. PL/E005RK/048 ir su šioje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytu sandoriu susijusius dokumentus, pateikti buhalterinės apskaitos registrą, kuriame apskaityta prekių/įrangos, parduotų pagal 2022-11-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. PL/E005RK/048, savikaina.

Inspekcija pažymi, jog Pareiškėja pranešimuose 2023-09-14 Nr. (17.17-40) RES-156010, 2023-10-11 Nr. (17.17-40) RES-169698, 2023-10- 27 Nr. (17.17-40) RES-177369 nurodytus dokumentus ir paaiškinimus pateikė 2023-09-25 (pranešimas Nr. (17.17-40) GES-739264), 2023-10-17 (pranešimas Nr. (17.17-40) GES-795374) ir 2023-11-06 (pranešimas Nr. (17.17-40) GES-842638), kuriose nurodyta:

1) 2023-09-25 pateiktame rašte Pareiškėja nurodė, kad dalyvavo VKJ statybose, buvo numatyta, kad ji tieks biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą, įskaitant biokuro katilo projektavimo, įgyvendinimo, pristatymo, surinkimo ir atidavimo eksploatuoti darbus, projektas Vilniuje truko nuo 2017 m. iki 2021 m., 2021 m. Pareiškėja iš projekto pasitraukė, 2022 m. patyrė tik su jo uždarymu susijusias išlaidas;

2) 2023-11-06 pateiktame rašte Pareiškėja nurodė, kad Pareiškėjos iš Lietuvos projekto uždirbtos pajamos buvo skirstomos tarp jos pagrindinės būstinės Lenkijoje ir nuolatinės buveinės Lietuvoje. Šis skirstymas atliekamas remiantis sandorių kainodaros tarp susijusių asmenų principais ir pirmiausia atsižvelgiant į šių dviejų padalinių atliekamas funkcijas. Pagrindinė būstinė yra atsakinga už visos įmonės strategijos kūrimą ir valdymą, jos vaidmuo – vykdyti įsigijimo procesą, įskaitant rinkodarą, rengti pasiūlymus, derėtis su verslo partneriais ir sudaryti su jais sutartis, ji taip pat atsakinga už darbų koordinavimą ir bendrą vykdomo projekto priežiūrą, įskaitant projektavimą, gamybą, administravimą, rizikos valdymą ir kitas funkcijas. visą pirkimo procesą, susijusį su darbų subranga, palaiko pirkimo skyrius Lenkijoje, visas funkcijas, susijusias su įsigijimu, projektavimu, inžinerija, gamyba, projektų valdymu ir kt., atlieka pagrindinė būstinė ir subrangovai (būstinės užsakymu). Nuolatinė buveinė yra atsakinga už statybvietės biuro funkcionavimą, darbų koordinavimą, projekto subrangovų atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę. Nuolatinė buveinė prižiūri subrangovų surinkimo paslaugas vietoje, atsižvelgiant į nurodytų surinkimo instrukcijų vykdymą (montavimo darbų kokybę). Be to, nuolatinė buveinė yra atsakinga už statybvietės organizavimą ir kitą veiklą, kuri gali būti vykdoma tik vietoje (pvz., asmenų registravimas, leidimas dirbti statybvietėje). Priežiūrą vykdo vietoje specializuoti techniniai darbuotojai, įskaitant inžinierius, prižiūrėtojus ir vadovus. Šie prižiūrėtojai yra atsakingi už visų darbų, atliekamų objekte, susijusių su atitinkamomis sistemomis ir komponentais, priežiūrą. Už šią funkciją yra visiškai atsakinga nuolatinė buveinė, bet remiantis atitinkamomis pagrindinės būstinės nustatytomis procedūromis. Pareiškėja išrašė PVM sąskaitas faktūras už visą projektą pagal sutartį, neskirstant kainos tarp pagrindinės būstinės ir nuolatinės buveinės. Todėl nuolatinės buveinės pajamos nebuvo susietos su jokia pardavimo PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB Vilniaus kogeneracinei jėgainei (toliau – VKJ). Už sandėlyje esančias prekes (kaip ir už bet kurią kitą įrangą, pristatytą vietoje projekto vykdymo metu) buvo atsakinga pagrindinė būstinė. Nuolatinė buveinė vykdė tik darbų priežiūrą ir koordinavimą statybvietėje, todėl prekių pardavimo pajamos nėra priskirtinos nuolatinės buveinės pajamoms, ji neturi su išrašyta pardavimo sąskaita Nr. PL/E005RK/048 tiesiogiai susijusių išlaidų registro. Ginčijame Sprendime nurodyta, kad Prašymo nagrinėjimo metu pagal 2020 m. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis Inspekcijos nustatyta:

– Pareiškėja 2020 m. 1-7 mėn. VKJ išrašė PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyta apmokestinamoji vertė iš viso 31152650 Eur, 2020 m. 8- 12 m. Pareiškėja VKJ pardavimo PVM sąskaitų faktūrų neišrašė. 2021 m. Pareiškėja VKJ išrašė vieną pardavimo PVM sąskaitą faktūrą 2021-02-09 Nr. PL/E005RK/047, kurioje nurodyta apmokestinamoji vertė 25912734,33 Eur. Pareiškėja 2021 m. 2 mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 25912734 Eur PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. nustatytais atvejais), pagal 2021-02-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. PL/E005RK/047. Pagal turimus duomenis VKJ šios PVM sąskaitos faktūros nepriėmė ir pardavimo PVM (PVMĮ 96 str. nustatytais atvejais) nuo 25912734,33 Eur apmokestinamosios vertės pagal Pareiškėjos 2021-02-09 pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. PL/E005RK/047 neapskaičiavo ir nedeklaravo.

– Pareiškėja 2020 m. 8-12 mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų duomenis užregistravo gautų PVM sąskaitų faktūrų už darbus ir prekes, kurių apmokestinamoji vertė, įvertinus kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodytą apmokestinamąją vertę, iš viso 5299687,81 Eur, pirkimo PVM – 1112815,16 Eur, 2021 m. 4 mėn. užregistravo gautų PVM sąskaitų faktūrų už darbus ir prekes, kurių apmokestinamoji vertė, įvertinus kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodytą apmokestinamąją vertę, iš viso 63341,30 Eur, pirkimo PVM-13302 Eur. Pareiškėja 2020 m. 8-12 mėn. PVM deklaracijose deklaravo iš viso 1096704 Eur (2020 m. 8 mėn. – 706768 Eur, 2020 m. 9 mėn.– 269816 Eur, 2020 m. 10 mėn. – 101599 Eur, 2020 m. 11 mėn. 6841 Eur, 2020 m. 12 mėn. – 11680 Eur) pirkimo PVM ir atskaitomo PVM, 2021 m. 4 mėn. PVM deklaracijoje deklaravo iš viso 13302 Eur pirkimo PVM ir atskaitomo PVM.

Inspekcija, vadovaudamasi Taisyklių 16 punktu, Pareiškėjai išsiuntė pranešimus 2023-11-13 Nr. (17.17-40) RES-185251 ir 2023-11-17 Nr. (17.17-40) RES-187866 dėl papildomų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Inspekcija 2023-11-13 pranešimu Nr. (17.17-40) RES-185251 Pareiškėjos paprašė: 1) pašalinti I.SAF nustatytus 2021 m. 02 mėn. neatitikimus dėl sandorio su VKJ pagal išrašytą 2021-02-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) jei darbai / prekės pagal 2021-0209 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimti, pateikti 2021-02-09 PVM sąskaitą faktūrą

Nr. (duomenys neskelbtini), VJK atstovų pasirašytą darbų atlikimo / priėmimo aktą, Arbitražo sprendimą / nutartį dėl taikos sutarties, jei darbai / prekės pagal 2021-02-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo priimti, pateikti patikslintą PVM deklaraciją ir patikslinti darbų / prekių / paslaugų, panaudotų prekėms / darbams, už kuriuos išrašyta 2021-02-09 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo PVM atskaitą.

Inspekcija 2023-11-17 pranešimu Nr. (17.17-40) RES-187866 Pareiškėjos paprašė:

1) pateikti Arbitražo sprendimą / nutartį dėl taikos sutarties, susijusius su ginču su VKJ; 2) pateikti išsamų paaiškinimą, kokius darbus ir prekes, tarp jų ir įsigytas iš ES, kurių pirkimo PVM įtrauktas į PVM atskaitą, Pareiškėja įsigijo 2020 m. 8-12 mėn. ir 2021 m. 4 mėn., kada ir kaip šios prekės / darbai panaudoti PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje; 3) pateikti OMIS spolka akcyjna išrašytą 2020-08-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. FSL2082020, UAB "C1" išrašytą 2020-08-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TIV01772, UAB "B1" išrašytą 2020-08-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. HID001064 ir visus su sandoriais pagal šias PVM sąskaitas faktūras susijusius dokumentus (darbų atlikimo aktus, prekių pristatymo dokumentus ir kt.) ir dokumentus, patvirtinančius, kad pagal šias PVM sąskaitas faktūras įsigyti darbai/prekės buvo parduoti / panaudoti PVM apmokestinamoje veikloje; 4) pateikti UAB "D1" išrašytą 2020-09-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON20/1048, UAB "A1" išrašytą 2020-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EER200970, Sp.z.o.o. ABB išrašytą 2020-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 120005176 ir visus su sandoriais pagal šias PVM sąskaitas faktūras susijusius dokumentus (darbų atlikimo aktus, prekių pristatymo dokumentus ir kt. ) ir dokumentus, patvirtinančius, kad pagal šias PVM sąskaitas faktūras įsigyti darbai/prekės buvo parduoti/panaudoti PVM apmokestinamoje veikloje; 5) pateikti V. A. Oy išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2020-09-09 Nr. 310709704 ir 2021-04-01 Nr. 310715937 ir visus su sandoriais pagal šias PVM sąskaitas faktūras susijusius dokumentus (darbų atlikimo aktus, prekių pristatymo dokumentus ir kt.) ir dokumentus, patvirtinančius, kad pagal šias PVM sąskaitas faktūras įsigyti darbai/prekės buvo parduoti/panaudoti PVM apmokestinamoje veikloje; 6) jei įsigyti darbai / prekės nebuvo panaudoti Pareiškėjos PVM apmokestinamoje veikloje, patikslinti jų pirkimo PVM atskaitą.

Sprendime pažymėta, kad Pareiškėja 2023-11-22 pateikė raštą (pranešimas Nr. (17.17-40) GES-878792), kuriame nurodė, kad visos 2020 m. 8-12 mėn. ir 2021 m. 4 mėn. užregistruotos gautos sąskaitos yra susijusios su Vilniaus kogeneracinės elektrinės statybos projektu, pateikė Arbitražo 2023-10-24 galutinį sprendimą (bylos Nr. V 2020/119), kuriuo patvirtintas taikos susitarimas tarp Pareiškėjos ir VKJ, klausimas / ginčas dėl Pareiškėjos išrašytos 2021-02-09 pardavimo PVM sąskaitos faktūros Nr. PL/E005RK/047 neaptartas ir VKJ nepripažinta neteisėtai nepriėmusi Pareiškėjos pateikto atliktų darbų protokolo ir 2021-02-09 PVM sąskaitos faktūros Nr. PL/E005RK/047. Pareiškėja 2023-11-22 taip pat pateikė 2023-11-17 pranešime Nr. (17.17-40) RES-187866 nurodytas pirkimo PVM sąskaitas faktūras: OMIS spolka akcyjna išrašytą 2020-08-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. FSL2082020, UAB "C1" išrašytą 2020-08-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TIV01772,

UAB

PVM

Nr. HID001064, UAB "D1" išrašytą 2020-09-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. MON20/1048, UAB "A1" išrašytą 2020-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EER200970, ABB Sp.z.o.o. išrašytą 2020-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 120005176, V. A. Oy išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 2020-09-09 Nr. 310709704 ir kitus dokumentus (sutartis, darbų aktus/ pranešimus/ protokolus, prekių pristatymo dokumentus/protokolus) dėl prekių ir darbų pagal šias PVM sąskaitas faktūras įsigijimo ir V. A. Oy išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 2020-12-10 Nr. 310715937. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras įsigyti darbai ir prekės buvo panaudoti PVM apmokestinamoje veikloje, t. y. parduoti/perduoti VKJ.

Atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras įsigyti darbai ir prekės buvo panaudotos PVM apmokestinamoje veikloje, Inspekcija negalėjo nustatyti, ar Pareiškėja 2020 m. 8, 9, 10 mėn., 2021 m. 4 mėn. pagrįstai į PVM atskaitą įtraukė įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, Inspekcija, vadovaudamasi PVMĮ 58 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi bei Taisyklių 15 ir 16 punktais nusprendė 30 794 Eur įmokos kodu 1001 Pareiškėjai negrąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Komisija k o n s t a t u o j a:

Pareiškėjos 2023-12-21 skundas tenkintinas, skundžiamas Sprendimas naikintinas, Pareiškėjos Prašymas grąžinti mokesčio permoką perduotinas Inspekcijai nagrinėti iš naujo. Ginčas byloje tarp šalių yra kilęs dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo Pareiškėjai atsisakyta grąžinti 30 794 Eur avansinio PM permoką, nes nepateikti dokumentai (duomenys), susiję su Inspekcijos administruojamo deklaruojamo ar nedeklaruojamo mokesčio permokos (skirtumo) susidarymu, kuriuos, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi, privaloma pateikti mokesčių administratoriui pareikalavus Pareiškėjai nepateikus dokumentų, patvirtinančių, kad pagal Pareiškėjai siųstuose Inspekcijos pranešimuose įvardytas PVM sąskaitas faktūras įsigyti darbai ir prekės buvo panaudotos PVM apmokestinamoje veikloje, Inspekcija negalėjo nustatyti, ar Pareiškėja 2020 m. 8–10 mėn., 2021 m. 4 mėn. pagrįstai į PVM atskaitą įtraukė įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM. Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos Sprendimu, teigdama, kad pagrįstai pasinaudojo įsigytų paslaugų PVM atskaita, nes minėtos paslaugos yra susijusios su Pareiškėjos vykdomos PVM apmokestinamos veiklos nutraukimu Lietuvoje. Pareiškėja teigia pateikusi visus Inspekcijos prašytus dokumentus ir paaiškinimus, todėl skunde nuosekliai laikosi pozicijos, jog Inspekcija, nagrinėdama prašymą dėl permokos grąžinimo, tinkamai neišnagrinėjo pateiktų dokumentų ir faktinių aplinkybių. Mokesčių ir įmokų permokų grąžinimo klausimus reglamentuoja MAĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal MAĮ 2 straipsnio 12 dalį mokesčio permoka yra laikoma mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių, administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės, sumos pirmiausia yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokėtinų kitų mokesčių, administruojamų atitinkamai Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės, mokestinei nepriemokai padengti atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka po permokėtų mokesčių sumų įskaitymo šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu <...>, o 6 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, šis patikrinimas turi būti pradėtas per 5 dienas nuo šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų pabaigos dienos. Prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas užpildymo, pateikimo ir atitinkamų sumų grąžinimo tvarką detalizuojančių Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad prašymas turi būti užpildytas ir pateiktas, laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų <...>. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti mokesčių mokėtojas turi pateikti papildomus dokumentus ar duomenis (pavyzdžiui, PVM sąskaitas faktūras, prekių pirkimo–pardavimo sutartis, teismo nutartis, mokėjimo dokumentus (mokėjimo nurodymas, mokėjimo pavedimas, debeto pavedimas, mokėjimo kvitas, atsiskaitomasis čekis), muitinės dokumentus, nepateiktas už praėjusius laikotarpius pirmines ar patikslintas mokesčių deklaracijas, valstybės (savivaldybės) institucijų (įstaigų) pažymas, kredito įstaigose laikomų piniginių lėšų sąskaitų išrašų kopijas, įgaliojimą (jo kopiją), atstovavimą patvirtinantį dokumentą (jo kopiją), paveldėjimo teisės liudijimą (jo kopiją) ir kt.), pagrindžiančius VMI administruojamų mokesčių ar baudų už AN permokos (skirtumo) susidarymą ir (arba) patvirtinančius VMI neadministruojamų mokesčių, baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų sumokėjimą ar nepagrįstai išieškotas sumas, Prašymą pateikusio asmens identifikavimą, jei VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nagrinėjantis Prašymą, negali gauti šios informacijos iš kitų valstybės institucijų (įstaigų) informacinių sistemų elektroniniu būdu ar kitomis ryšio priemonėmis ir to pareikalauja šių Taisyklių 16 punkto nustatyta tvarka ir terminais. Mokesčių mokėtojas gali papildomus dokumentus ar duomenis pateikti kartu su Prašymu <...>.

Taigi, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą mokesčių administratorius prieš grąžindamas mokesčių mokėtojo prašomą grąžinti mokesčio permoką, turi įsitikinti, kad faktiškai mokesčių mokėtojo atliktų ūkinių operacijų pagrindu susidarė mokesčio permoka, taip pat įsitikinti, ar nėra teisinio pagrindo turimą permoką (skirtumą) įskaityti kitoms nepriemokoms padengti (MAĮ 87 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas šią teisę mokesčių administratorius gali reikalauti papildomų dokumentų (įskaitant nepateiktas už praėjusius laikotarpius pirmines ar patikslintas mokesčių deklaracijas), būtinų mokesčio permokos realumui nustatyti, ir nurodyti mokesčių mokėtojui per nustatytą terminą pateikti trūkstamus dokumentus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką (LVAT 2016-02-25 nutartis adm. byloje Nr. A-182-438/2016, 2017-03-21 nutartis adm. byloje Nr. A-3146-575/2017) mokesčių mokėtojui tenka pareiga pagrįsti mokesčio (įmokos) permokos susidarymo realumą.

Ginčo byloje nustatyta, kad Pareiškėja 2023-09-05 pateikė prašymą grąžinti 30 794 Eur avansinio PM mokesčio permoką įmokos kodu 1001, už 2022-01-01 – 2022-12-31 mokestinį laikotarpį. Inspekcija, prašymų nagrinėjimo metu nustatė, kad Pareiškėja 2022 m. PM deklaracijoje pajamų nedeklaravo, bet deklaravo 65 662 Eur leidžiamų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų ir 65 662 Eur veiklos nuostolių, 2022 m. 11 mėn. PVM deklaracijoje deklaravo pardavimų už 1 064

874 Eur, 2022 m. 1-10 mėn. ir 2022 m. 12 mėn. PVM deklaracijoje pardavimų nedeklaravo. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pagal tam tikras nurodytas PVM sąskaitas faktūras įsigyti darbai ir prekės buvo panaudotos PVM apmokestinamoje veikloje, Inspekcija negalėjo nustatyti, ar Pareiškėja 2020 m. 8, 9, 10 mėn., 2021 m. 4 mėn. pagrįstai į PVM atskaitą įtraukė įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM. Inspekcija vadovaudamasi PVMĮ 58 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi bei Taisyklių 15 ir 16 punktais nusprendė 30 794 Eur įmokos kodu 1001 Pareiškėjai negrąžinti. Iš Pareiškėjos Komisijai pateikto skundo, kuriuo Pareiškėja ginčija Inspekcijos Sprendimą, turinio spręstina, jog savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu Pareiškėja grindžia aplinkybėmis, jog Pareiškėjos įsigytos paslaugos, kurių pirkimo PVM buvo atskaitytas, yra susijęs su PVM apmokestinamos veiklos užbaigimu, o skaičiuodama ir deklaruodama avansinį PM už 2022 mokestinius metus, Pareiškėja padarė klaidą, nes pasirinko netinkamą avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo metodą. Pareiškėjos nuomone, ji pagrindė PM permokos susidarymo faktą už 2020 m. ir todėl mokesčių administratorius privalėjo Pareiškėjai grąžinti avansinio PM permoką.

Pagal MAĮ 66 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas ir apskaičiavimas bei deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui (LVAT 2013-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-799/2013).

Pagal MAĮ 2 straipsnio 24 punktą mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Pagal MAĮ 136 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus. Rašytinis pranešimas paprastai įteikiamas tuo atveju, jei su mokesčių mokėtoju nepavyksta susitarti žodžiu. MAĮ 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rašytiniame pranešime mokesčių mokėtojui nurodomi nustatyti trūkumai ar prieštaravimai bei pasiūlomas jų pašalinimo būdas. Mokesčių administratorius pranešime turi nurodyti minėtų trūkumų ir prieštaravimų pašalinimo terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 10 dienų nuo pranešimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Pagal MAĮ 137 straipsnio 2 dalį trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas paprastai yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą.

Pagal aptartas MAĮ nuostatas matyti, jog mokėtinus mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai pateikdamas deklaraciją ir preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Mokesčių administratoriui įstatymas suteikia teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus, tačiau minėti nurodymai Pareiškėjai negali būti įpareigojantys mokesčių mokėtoją pakeisti pateiktoje deklaracijoje apskaičiuotas mokėtinų mokesčių sumas. Tokiu atveju, jei mokesčių administratorius nesutinka su mokesčių apskaičiavimu, MAĮ numato teisę mokesčių administratoriui atlikti mokestinį tyrimą, po kurio jis gali įteikti pranešimą mokesčių mokėtojui nurodydamas nustatytus trūkumus ar prieštaravimus bei pasiūlydamas jų pašalinimo būdus. Jei minėti trūkumai nepašalinami, tai yra pagrindas, be kita ko, mokesčių administratoriui pradėti mokestinį patikrinimą.

Įvertinusi ginčo byloje pateiktą medžiagą aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, Komisija nurodo, kad šiame mokestinio ginčo etape negali priimti galutinio sprendimo dėl permokos Pareiškėjai negrąžinimo pagrįstumo, nes nėra aišku kokiu pagrindu paneigiamas šiame ginče aptariamos avansinio PM permokos realumas, nesant teisės į PVM atskaitą apribojimo fakto (kuris teisiškai patvirtintų PVM skirtumo nepagrįstumą). Inspekcija, išnagrinėjusi Pareiškėjos pateiktą prašymą grąžinti avansinio PM permoką, priimdama šiame ginče skundžiamą Sprendimą, motyvavo jį aplinkybėmis, susijusiomis su Pareiškėjos 2022 m. 1-12 mėn. PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis: „Todėl, atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pagal tam tikras nurodytas PVM sąskaitas faktūras įsigyti darbai ir prekės buvo panaudotos PVM apmokestinamoje veikloje, Inspekcija negalėjo nustatyti, ar Pareiškėja 2020 m. 8, 9, 10 mėn., 2021 m. 4 mėn. pagrįstai į PVM atskaitą įtraukė įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM.“ Pažymėtina, jog Sprendime nurodytos permokos negrąžinimo priežastys nėra susiję su PM permokos buvimu. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu Inspekcija būtų nustačiusi, jog Pareiškėja yra neįvykdžiusi PVM prievolių, todėl Komisijos vertinimu, Inspekcija dėl PVM skirtumo (kurį Pareiškėja laiko teisingu) deklaravimo neturi teisinio pagrindo negrąžinti PM permokos. Dėl šių priežasčių Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Skunde Komisijai Pareiškėja prašo Komisijos pakeisti Inspekcijos ginčijamą sprendimą į sprendimą grąžinti Pareiškėjai permoką, t. y. grąžinti jai 30 794 Eur avansinio PM permoką. Komisija šio Pareiškėjos skundo reikalavimo tenkinti negali. Komisija, tenkindama tokį Pareiškėjos reikalavimą, faktiškai imtųsi vykdyti mokesčių administravimą, t. y. vykdyti vykdomosios valdžios funkcijas, kas nesuderinama su Komisijos kaip ikiteisminės institucijos kompetencija. Tokios pozicijos dėl mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti jam permoką laikosi ir LVAT 2018-03-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-687-575/2018. Atsižvelgdama į tai, Komisija įpareigoja centrinį mokesčių administratorių iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos 2023-09-05 pateiktą Inspekcijai prašymą grąžinti susidariusią 30 794 Eur dydžio avansinio PM permoką už 2019 metus. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktais, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Inspekcijos 2023-12-01 sprendimą Nr. 331-1397130 ir perduoti Pareiškėjos prašymą grąžinti mokesčio permoką Inspekcijai nagrinėti iš naujo.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.