Byla S-175

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininko Evaldo Raistenskio, narių Rasos Stravinskaitės (pranešėja), Andriaus Veniaus, Vilmos Vildžiūnaitės, išnagrinėjo T. K. (toliau – Pareiškėja)

2021-11-09 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) suformuotos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos už 2021 m. Inspekcijos atstovė I. K. 2021-12-14 posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavo, Pareiškėja nedalyvavo. Komisija n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

Inspekcija 2021-10-19 suformavo Pareiškėjai žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2021 m. mokestinį laikotarpį, kurioje apskaičiavo Pareiškėjai sumokėti iš viso 1 605 Eur žemės mokestį. Iš deklaracijos priedo matyti, jog Pareiškėjai nurodyta sumokėti žemės mokesčio suma buvo apskaičiuota už 18 žemės sklypų Bajorų k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., sklypų bendras plotas – 2,16267 ha, mokestinė vertė – 569 717,39 Eur.

Atsakydama į Pareiškėjos 2021-10-23 paklausimą, Inspekcija 2021-11-05 rašte Nr. RM-43104 nurodė, jog ji, apskaičiuodama žemės mokestį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu (toliau – ŽMĮ), kurio 13 straipsnyje numatyta, kad žemės mokesčiui apskaičiuoti Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis mokesčių administratoriui teikia VĮ Registrų centras.

Rašte nurodoma, jog VĮ Registrų centro duomenimis, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2021-03-04 sprendimą Nr. 48SK-849-(11.48.111 E.) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4103-0300-0208, buvo padalintas į 16 naujų žemės sklypų, suteikiant jiems pagrindinę naudojimo paskirtį – kita ir naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal šiuos VĮ Registrų centro pateiktus duomenis naujiems žemės sklypams buvo apskaičiuotas žemės mokestis už 2021 m. taikant Vilniaus r. savivaldybės tarybos 2020-06-05 sprendimu Nr. T3-162 (toliau – Sprendimas) nustatytą 0,3 proc. tarifą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal aukščiau nurodytą Sprendimą (sumažinti fiziniams asmenims 50 proc. apskaičiuotą mokesčio sumą už vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypus, esančius Vilniaus r. sav. Jeigu žemės savininkai turi daugiau negu vieną nurodytos paskirties ir naudojimo būdo žemės sklypą, lengvatą taikyti vienam sklypui, kurio apskaičiuota mokesčio suma yra didžiausia) buvo pritaikyta lengvata žemės sklypui, kurio unikalus Nr. 4400-5610-3321.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad žemės mokesčio apskaičiavimo pagrindas yra NŽT sprendimo (ar kito dokumento, kurio pagrindu registruojami žemės sklypo duomenys) data, o ne duomenų įregistravimo VĮ Registrų centre data, rašte konstatuojama, kad žemės mokestis už 2021 m. Pareiškėjai apskaičiuotas teisingai ir jį perskaičiuoti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas, ginčijama žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija už 2021 m. mokestinį laikotarpį tvirtintina.

Mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl Inspekcijos Pareiškėjai už 16 naujai suformuotų žemės sklypų Bajorų k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav. (toliau – ginčo sklypai) apskaičiuoto žemės mokesčio už 2021 m. mokestinį laikotarpį pagrįstumo. Apskaičiuoto 2021 m. žemės mokesčio dydžio teisingumo (tarifo, apmokestinimo lengvatos taikymo, aritmetinio skaičiavimo ar pan.) Pareiškėja neginčija.

Bylos duomenimis, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021-03-04 sprendimu Nr. 48SK-849-(11.48.111 E.) Pareiškėjai nuo 2007-12-11 asmeninės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, unikalus Nr. 4103-0300-0208, buvo padalintas į 16 naujų žemės sklypų, suteikiant jiems pagrindinę naudojimo paskirtį – kita ir naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal šiuos 2021-07-14 VĮ Registrų centre įregistruotus naujai suformuotų žemės sklypų duomenis Inspekcija 2021-10-19 suformavo Pareiškėjai žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2021 m., iš kurios priedo matyti, jog Pareiškėjai už ginčo sklypus apskaičiuota sumokėti iš viso 1 605 Eur žemės mokestį.

Pareiškėja skunde akcentuoja, jog Inspekcija, apskaičiuodama žemės mokestį, nepagrįstai vadovavosi ne VĮ Registrų centro duomenimis (sklypų įregistravimo VĮ Registrų centre data – 2021-07-14), o NŽT sprendimu, kuris yra tik procedūros dėl žemės sklypo padalijimo dalis ir todėl nėra pagrindas žemės mokesčiui apskaičiuoti. Pareiškėjos nuomone, apskaičiuojant žemės mokestį reikėjo atsižvelgti į žemės sklypų įregistravimo, kurį galėjo atlikti tik Pareiškėja, faktą. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, Pareiškėja prašo perskaičiuoti žemės mokestį už 2021 m.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja ŽMĮ ir Inspekcijos viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. VA-55 patvirtintos Žemės mokesčio administravimo taisyklės (toliau – Taisyklės, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2021-10-19 įsakymu Nr. VA-68 patvirtinta redakcija).

Žemės mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ŽMĮ 4 straipsnis). ŽMĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. ŽMĮ 12 straipsnis numato, kad mokestį moka asmuo, buvęs žemės savininku mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną. Preziumuojama, kad žemės savininku yra asmuo, tokiu nurodytas Nekilnojamojo turto registre. Mokestį apskaičiuoja, centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos mokesčio deklaracijas užpildo ir centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos jas mokesčio mokėtojams pateikia mokesčio administratorius. Mokestis sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos (ŽMĮ 12 straipsnio 3, 4, 5 dalys).

Pagal ŽMĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingus Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis mokesčių administratoriui teikia VĮ Registrų centras.

Pagal Taisyklių 6 punktą žemės mokesčio mokėtojai nustatomi pagal tai, kada atsiranda nuosavybės teisės į žemės sklypą: <...> kitais žemės sklypo įsigijimo atvejais – nuo įstatymuose nustatyto nuosavybės teisės atsiradimo momento (6.6 papunktis). Pagal Taisyklių 7 punktą duomenys apie šių taisyklių 6.1–6.4 ir 6.6 papunkčiuose nurodytus nuosavybės teisių perleidimo–įsigijimo momentus (perleidimo ar įsigijimo datas, žemės sklypo perleidėjus ir įgijėjus) gaunami iš VĮ Registrų centro pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų.

Taisyklių 8 punktas nustato, kad žemės mokestį turi mokėti asmuo, buvęs žemės savininku (t. y. įgijęs nuosavybės teises į žemės sklypą) mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną, o pagal Taisyklių 10 punktą, jei privačios žemės savininkas iki kalendorinių metų birželio 30 dienos perleido savo žemės sklypą, tai jis tais kalendoriniais metais jau nebelaikomas perleisto sklypo žemės mokesčio mokėtoju. Jei žemės savininkas perleido savo žemės sklypą nuo kalendorinių metų liepos 1 d., tai jis tais kalendoriniais metais dar yra perleisto sklypo žemės mokesčio mokėtojas.

Apibendrinant nurodytas teisės normas, konstatuotina, kad asmeniui kyla pareiga mokėti žemės mokestį už nuosavybės teise turimą žemės sklypą tuo atveju, jei žemės sklypas priklausė jam nuosavybės teise mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną. Žemės mokesčio mokėtojai įvairiais žemės sklypo įsigijimo atvejais nustatomi nuo nuosavybės teisės į žemės sklypą atsiradimo momento, kuris nustatomas pagal VĮ Regitrų centro pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis. Iš bylos medžiagos matyti, jog Pareiškėja, nuo 2007-12-11 būdama 2.7028 ha žemės sklypo Siauroji g. 14, Bajorų k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. 4103-0300-0208, savininkė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę į žemės sklypą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis), ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama pertvarkyti turimą žemės sklypą padalijimo būdu į šešiolika kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypų. Pareiškėjos inicijuota žemės sklypo padalijimo procedūra užsibaigė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 2021-03-04 priėmus sprendimą Nr. 48SK-849-(11.48.111 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0300:208 (unikalus Nr. 4103-0300-0208), esančio Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Bajorų kaime, Siaurojoje gatvėje 14, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Būtent nuo šio sprendimo priėmimo (nuo juridinio fakto dėl žemės sklypo padalijimo į 16 kitos naudojimo paskirties sklypus įvykimo) momento Pareiškėja nuosavybės teise valdė nebe vieną, bet 16 žemės sklypų.

Pažymėtina, jog pagal CK 4.253 straipsnio 1 dalį nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai yra priskiriami prie registruojamų daiktų. Pagal nurodytojo straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės; <...> 9) naujo daikto suformavimo ar buvusio daikto išnykimo faktas (CK 4.254 straipsnio 1 ir 9 punktai). Valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas yra vienas iš juridinių faktų įvykimą patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešame registre, šį sprendimą kartu su prašymu įregistruoti juridinį faktą viešojo registro tvarkytojui paduoda šio juridinio fakto įregistravimu suinteresuotas asmuo (CK 4.255 straipsnio 1 punktas, 4.256 straipsnio 1–3 dalys). Viešo registro tvarkytojui priėmus sprendimą prašymą tenkinti – įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, išduodami dokumentai, patvirtinantys jų įregistravimą viešame registre (CK 4.257 straipsnio 1–2 dalys). Pagal CK 4.259 straipsnį daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės ir juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys teisės aktų nustatyta tvarka įrašomi viešame registre.

Komisija, įvertinusi Pareiškėjos skunde išdėstytus motyvus – momentas, į kurį turi būti atsižvelgta apskaičiuojant ginčijamą žemės mokestį yra ginčo žemės sklypų įregistravimo VĮ Registrų centre data – 2021-07-14, aukščiau pacituotų CK nuostatų kontekste, daro išvadą, jog Pareiškėja nepagrįstai tapatina šiame ginče aktualaus juridinio fakto įvykimo – NŽT sprendimo priėmimo momentą su šio juridinio fakto įregistravimo viešame registre (Nekilnojamojo turto registre) momentu bei neteisingai būtent su šiuo momentu sieja savo prievolės mokėti žemės mokestį atsiradimą. Pareiškėja nuo NŽT sprendimo priėmimo momento nuosavybės teise valdė nebe vieną, bet šešiolika ginčo žemės sklypų. Prievolė mokėti žemės mokestį žemės sklypo savininkui, kaip jau minėta, atsiranda nuo nuosavybės teisės į žemės sklypą atsiradimo momento, kuris šio ginčo atveju yra NŽT sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu priėmimo momentas – 2021-03-04. Tuo tarpu VĮ Registrų centras kaip viešo registro tvarkytojas 2021-07-14 Nekilnojamojo turto registre tiesiog įregistravo dar 2021-03-04 įvykusį juridinį faktą, kad nuo šios datos Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 16 naujai suformuotų ginčo žemės sklypų.

Kaip jau minėta, pagal ŽMĮ 12 straipsnio 3 dalį žemės mokestį moka asmuo, buvęs žemės savininku mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių yra akivaizdu, jog Pareiškėja 2021-06-30 valdė 16 ginčo žemės sklypų, todėl Inspekcija jai pagrįstai apskaičiavo žemės mokestį pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis už visus ginčo žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Inspekcija, Pareiškėjai suformuotoje 2021 m. mokestinio laikotarpio žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijoje apskaičiuodama žemės mokestį už ginčo sklypus, tinkamai įvertino ginčo byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai ir teisingai apskaičiavo Pareiškėjai 1 605 Eur žemės mokestį. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Patvirtinti Inspekcijos 2021-10-19 suformuotą žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 2021 m. mokestinį laikotarpį, kurioje Pareiškėjai apskaičiuota sumokėti 1 605 Eur žemės mokestį. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos. Komisijos pirmininkas