Byla S-224

MOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS

DĖL M. Z. 2017-08-23 SKUNDO

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susidedanti iš:

sekretoriaujant mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriaus atstovui nedalyvaujant

2017 m. rugsėjo 26 d. posėdyje išnagrinėjusi M. Z. (toliau – Pareiškėjas) 2017-08-23 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

(toliau – Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2017-07-27 sprendimo Nr. (21.131-315) FR0682-299 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, n u s t a t ė:

Aprašomoji dalis

Inspekcija atliko pakartotinį Pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSD įmokos), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos) patikrinimą už 2008–2012 metus ir 2017-05-12 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)-FR0680-209, kuriame apskaičiavo 1017,43 Eur (3513,00 Lt) GPM, 924,76 Eur (3193,00 Lt) PSD įmokas, 110,71 Eur (382,26 Lt) VSD įmokas pagrindinei pensijos daliai, skyrė 55,36 Eur (191,13 Lt) VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 84,08 Eur (290,32 Lt) VSD įmokų papildomai pensijos daliai bei skyrė 42,04 Eur (145,16 Lt) VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą. Pareiškėjas pateikė Inspekcijai 2017-06-26 pastabas, kurias išnagrinėjusi, Inspekcija 2017-07-27 sprendimu Nr. (21.131.31-5) dėl patikrinimo akto tvirtinimo iš dalies patvirtino patikrinimo aktą, apskaičiavo delspinigius ir skyrė baudas, nurodydama sumokėti: 1017,43 Eur GPM, 810,68 Eur GPM delspinigius, 508,72 Eur GPM baudą; 674,53 Eur PSD įmokas, 370,94 Eur PSD įmokų delspinigius ir 337,27 Eur PSD įmokų baudą.

Dėl individualios veiklos pajamų. Sprendime nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas gavo 18400 Lt individualios veiklos pajamų bei patyrė šiai veiklai vykdyti 15000 Lt išlaidų, t. y. gavo 3400 Lt apmokestinamųjų pajamų. Inspekcija sprendime aptarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 22–23, 25 straipsnių nuostatas. Nurodė, jog mokesčių mokėtojai gali vykdyti individualią veiklą sau priimtinu ir įstatymo leistinu būdu – pagal pažymą ar vykdyti individualią veiklą, turėdami verslo liudijimą. Savo ruožtu pagal GPMĮ 10 straipsnį individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, kurios yra gautos: 1) iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio

2 perleidimo nuosavybėn (straipsnio 1 dalis); 2) iš individualios veiklos, kuria verčiantis gautos pajamos gali būti apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (straipsnio 2 dalis). Inspekcijos vertinimu, šis teisinis reguliavimas reiškia, kad patikrinimo metu aptariamos pajamos gali būti priskirtos B klasės pajamoms tik tuo atveju, jei jos atitinka minėtus individualios veiklos pajamų kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016-12-08 nutartis adm. byloje Nr. A-1575-438/2016). Inspekcija nurodė, kad tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjas neturėjo išsiėmęs verslo liudijimo, nebuvo įsiregistravęs vykdomos individualios veiklos, neteikė mokesčių deklaracijų. Tokiu būdu, Pareiškėjas nemokėjo GPM, nors tokią prievolę turėjo. Nustatyta, kad fiziniai asmenys –

L. Š. , K. Š. , O. V. (J.), A. B. , S. S. , I. Z. , E. Č. , A. G. į Pareiškėjo sąskaitą pervedė 16600 Lt. Pagal minėtų asmenų pateiktus paaiškinimus 16600 Lt lėšos buvo pervestos už bakalauro ir magistro darbų rašymą, metodinę medžiagą bei konsultacijas, rengiant rašto darbus. Pakartotinio patikrinimo metu buvo siekta įvertinti N. K. vardu 2008-01-07 atlikto 1800 Lt mokėjimo pavedimo į Pareiškėjo sąskaitą paskirtį, nes Pareiškėjas 2016-02-12 skunde nurodė, kad nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2008 m. sausio mėn. internetu asmeniniam naudojimui įsigijo automobilių detalių; Pareiškėjo teigimu, 2008 metais internete jis patalpino skelbimą, pagal kurį automobilių detalės buvo parduotos N. K. bei kitiems fiziniams asmenims. N. K. 2017-01-31 pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2008 m. studijavo Mykolo Romerio universitete, todėl privalėjo parašyti magistro darbą, ji internete rado skelbimą, kuriame buvo siūloma pasinaudoti profesionalų paslaugomis, todėl nurodytu elektroniniu adresu parašė laišką ir gavo atsakymą, kad ji gaus parašytą darbą, tačiau į pateiktą banko sąskaitą turi pervesti 1800 Lt avansą, mokėjimo pavedime nurodant savo elektroninio pašto adresą. N. K. prašomą 1800 Lt avansą pervedė mokėjimo pavedimu, tačiau likusios sumos nesumokėjo, nes užsakyto magistro darbo negavo. Dėl minėtų priežasčių magistro darbą teko parašyti pačiai, o Pareiškėjas mokėjimo pavedimu pervestų 1800 Lt negrąžino. Elektroninių laiškų, kuriuose ji prašė grąžinti mokėjimo pavedimu Pareiškėjui pervestus pinigus, neišsaugojo. Minėtame paaiškinime N. K. teigė, kad 2008 m. automobilio neturėjo, todėl automobilio detalių iš Pareiškėjo neįsigijo.

3 duomenimis, Pareiškėjas 2006 m. gavo 1370,12 Lt, o 2007 m. – 1673,13 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, atskaičius mokesčius. Pareiškėjas 2008 m. su darbo santykiais susijusių pajamų negavo.

Konstatuota, kad Pareiškėjas gavo 18400 Lt pajamas, kontrolės procedūrų metu pripažinta, jog veiklai vykdyti Pareiškėjas patyrė 15000 Lt išlaidas. GPMĮ 18 str. 1 dalyje nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Keturi fiziniai asmenys – T. B. , J. K. , V. T. ir I. N. (G.) Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – Vilniaus AVMI) pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad Pareiškėjas už parašytus rašto darbus, metodinę medžiagą bei konsultacijas rašto darbų klausimais mokėjimo pavedimais į jų bankų sąskaitas pervedė pinigines lėšas. Inspekcija atsakė į Pareiškėjo pastabų motyvus, jog Inspekcija klaidingai prie individualios veiklos išlaidų nepriskyrė J. S. pervestų pinigų sumos (1500 Lt) (pastabų 2 punktas), nurodydama, kad Pareiškėjo atžvilgiu kontrolės procedūros buvo atliekamos nuo 2013 metų, t. y. Pareiškėjui pakako laiko pateikti visus su ginču susijusius dokumentus bei paaiškinimus. Inspekcija neturi duomenų, o Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog J. S. į banko sąskaitą pervestos lėšos (2008-0717 mokėjimo pavedimu pervesta 500 Lt, 2008-08-27 – 300 Lt, 2008-11-28 – 700 Lt, t. y. iš viso pervesta 1500 Lt) yra susijusios su Pareiškėjo vykdyta individualia veikla. Patikrinimo metu surinkta informacija, jog į J. S. kreipėsi vaikinas pavarde ,,B1“ ir paprašė parašyti darbą, išanalizavus Pareiškėjo banko sąskaitų išrašus, nustatyta, jog asmuo ,,B1“ Pareiškėjui už parašytą darbą lėšų nepravedė, o Pareiškėjas nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, įrodančių, kad už rašto darbą ,,B1“ atsiskaitė grynaisiais pinigais ar kitu būdu. Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo medžiagą bei mokesčių mokėtojo pastabas, konstatavo, jog Pareiškėjas pažeidė GPMĮ 35 str. 2 dalies nuostatas, nes neįregistravo vykdytos individualios veiklos. Pagal pažeidimo metu galiojusias GPMĮ 6 str. 2 d. 8 punkto bei 3 dalies nuostatas gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, turi teisę pasirinkti, kokį GPM tarifą (15 proc. ar 24 proc.) taikyti apmokestinant per kalendorinius metus gautas pajamas. Jeigu gyventojo sprendimu iš veiklos pajamų neatimami šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai, gyventojo gautos pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu, priešingu atveju šios pajamos yra apmokestinamos 24 proc. tarifu. Pareiškėjo 2008 m. gautos individualios veiklos pajamos apmokestintos jam palankesniu 24 proc. GPM tarifu (GPMĮ 6 str. 3 dalis). Dėl kito turto perleidimo pajamų ir išlaidų. Pareiškėjas į banko sąskaitas per 2008– 2012 metus iš fizinių ir juridinių asmenų gavo 24808,73 Lt (V. V. 2008-01-02 mokėjimo pavedimu Pareiškėjui pervedė 1800 Lt, V. B. 2008-02-14 – 750 Lt, 2008-02-20 – 420 Lt, 200802-21 – 120 Lt, 2008-02-23 – 290 Lt, 2008-02-24 – 35 Lt, 2008-02-27 – 42 Lt, 2008-03-02 – 300 Lt, 2008-03-03 – 80 Lt, 2008-03-26 – 20 Lt, 2008-04-08 – 18 Lt, 2008-06-05 – 50 Lt, 200808-05 – 830 Lt, 2009-12-22 – 80 Lt, N. S. 2008-04-14 – 3900 Lt, E. A. 2008-05-13 – 300 Lt, S. B. 2008-07-16 – 800 Lt, A. V. 2010-01-19 – 600 Lt, E. K. (U.) 2010-07-22 – 680 Lt, M. R. 2011-11-09 – 399 Lt, 2012-11-15 – 800 Lt, Š. B. 2011-12-30 – 800 Lt, 2012-09-23 – 600 Lt, „S1“ 2011-01-18 – 11094,73 Lt. Pareiškėjas 2008 metais gavo 9755 Lt, 2009 metais – 80 Lt, 2010 metais – 1280 Lt, 2011 metais – 12293,73 Lt, 2012 metais – 1400 Lt kito turto pardavimo pajamas.

Patikrinimo akte pateikta informacija, jog asmenys, mokėjimo pavedimais pervedę pinigus, Vilniaus AVMI pateiktuose paaiškinimuose nurodė: kad tai galėjo būti atsiskaitymas už įsigytas prekes kotedžo įrengimui (V. V. ); Pareiškėjas internetiniuose aukcionuose jam nupirkdavo prekes (V. B. ); pervedė 3900 Lt už automobilio „Opel Calibra“ atsargines dėvėtas detales (N. S. ); 2008-05-13 mokėjimo pavedimu pervedė 300 Lt už automobilio detalę (E. A. ); 2008-07-16 mokėjimo pavedimu pervedė 800 Lt už automobilio detalę (S. B. ); 2010-01-19 mokėjimo pavedimu pervedė 600 Lt už iš Pareiškėjo įsigytą elektroninės svetainės adresą (A. V. ); 2010-07-22 mokėjimo pavedimu pervedė 680 Lt už kosmetikos priemones (E. K. (U.); 201111-19 mokėjimo pavedimu pervedė 399 Lt, o 2012-11-15 – 800 Lt už maisto papildus (M. R. ); 2011-12-30 mokėjimo pavedimu pervedė 800 Lt, o 2012-09-23 – 600 Lt už maisto papildus (Š.

B. ). Nustatyta, kad 2011-01-18 „S1“ į Pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą mokėjimo pavedimu

pervedė 11094,73 Lt. Mokėjimo paskirtyje nurodyta – „už jūsų domeno torque.eu pardavimą“. Pagal Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento 2014-02-26 raštu pateiktą informaciją domenas „torque.eu“ priklausė M. Z. .

Dėl kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų. Nustatyta, jog į Pareiškėjo banko sąskaitą pinigines lėšas pervedė N. A. , R. B. ir D. M. . Pakartotinio patikrinimo metu buvo siekta nustatyti šių lėšų paskirtį, nes Pareiškėjas 2016-02-12 skunde nurodė, kad 2005–2008 m. internetu asmeniniam naudojimui įsigijo automobilių detalių, o dalį įsigytų detalių pardavė D. M. ir R. B. .

D. M. į Pareiškėjo sąskaitą 2008-01-23 pervedė 1800 Lt. Panevėžio AVMI 2016-06-30

pateiktame atsakyme informavo, kad iš D. M. paimti paaiškinimo dėl pinigų pervedimo į Pareiškėjo banko sąskaitą nepavyko (keletą kartų buvo nuvykta D. M. deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė; kaimynų teigimu, bute daugelį metų niekas negyvena; D. M. pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001) nurodytas telefono numeris nenaudojamas. IMIS_SODRA duomenimis, D. M. nuo 2008-09-21 niekur nedirba; socialiniuose tinkluose D. M. skelbiasi, kad gyvena ir dirba Londone). Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, D. M. nėra įsigijusi transporto priemonės. R. B. į Pareiškėjo sąskaitą 2008-01-31 pervedė 1800 Lt. R. B. Vilniaus AVMI 2016-0905 pateiktame paaiškinime teigė, kad 2008 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, o 201701-31 pateiktame paaiškinime nurodė, kad turėjo automobilį „Peugeot 107“, tačiau automobilio detalių iš Pareiškėjo neįsigijo. Patikrinimo metu konstatuota, kad D. M. ir R. B. vardais 2008-0123 ir 2008-01-31 atlikti mokėjimo pavedimai į Pareiškėjo sąskaitą banke buvo kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos. Iš viso 2008 m. Pareiškėjas gavo 3600 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų.

N. A. į Pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą 2009-06-11 mokėjimo pavedimu pervedė

12000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „privat payment“. Utenos AVMI N. A. pateiktame paaiškinime nurodyta, kad 2009 m., vykdydamas pinigų keitimą internetinėje sistemoje „Webmoney“, į Pareiškėjo banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, mokėjimo pavedimu pervedė 12000 Lt už skaitmeninius ženklus. Gyventojų registro duomenimis, N. A. 2015-09-05 mirė, todėl iš minėto mokesčių mokėtojo paimti papildomo paaiškinimo dėl skaitmeninių ženklų iš mokesčių mokėtojo įsigijimo aplinkybių nėra galimybės.

Dėl gautų pajamų. Inspekcija, vertindama Pareiškėjo pastabų motyvus, priimtame sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo aptarė ginčo metu galiojusias GPMĮ 2 str. 14 punkto, 3, 5, 8 straipsnių, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ), Lietuvos

Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) nuostatas bei minėtus teisės aktus aiškinančią teismų praktiką.

Dėl bendradarbiavimo. Sprendime nurodyta, jog patikrinimo metu Pareiškėjas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Inspekcija, vertindama Pareiškėjui į banko sąskaitą pervestų pinigų pagrįstumą pagal GPMĮ, konstatavo, kad šios pajamos gali būti neapmokestinamos GPM, jeigu būtų pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamos pajamos. LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad pareiga pagrįsti aplinkybes, jog į fizinio asmens asmeninę sąskaitą pervestos piniginės lėšos nėra jo pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos, tenka mokesčių mokėtojui (2011-01-20 nutartis adm. byloje Nr. A-442-60/2011, 2010-11-08 nutartis adm. byloje Nr. A-556-1527/2010, 2011-01-24 nutartis adm. byloje Nr. A-556-1216/2011, 2012-05-24 nutartis adm. byloje Nr. A442-1601/2012). Pagal MAĮ 40 straipsnio nuostatas mokesčių mokėtojas turi atitinkamas pareigas: bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją (MAĮ 40 str. 1 d. 8 punktas), todėl mokėtojas turi būti rūpestingas ir atsakingas, rūpintis dokumentais, pagrindžiančiais savo veiksmų atlikimą (LVAT 2015-04-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-345-438/2015, 2015-08-14 nutartis adm. byloje Nr. A-1108-146/2015). Atsakant į Pareiškėjo pastabų argumentus (1 ir 3 punktas), sprendime pažymėta, jog tiek pirminio patikrinimo metu, tiek pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai pagrįstai konstatavo, jog Pareiškėjas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas mokestinis tyrimas. Pareiškėjo deklaruojamu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-1004 (mokesčių mokėtojas minėto laiško neatsiėmė; laiškas grąžintas siuntėjui). Pareiškėjo atžvilgiu buvo inicijuotas mokestinis patikrinimas, tačiau Pareiškėjas taip pat neatsiėmė su patikrinimo pradėjimu susijusių dokumentų. Patikrinimo metu Pareiškėjui buvo surašyti mokesčių administratoriaus nurodymai: 1) 2014-02-07 administratoriaus nurodymas Nr.(11.48)-FR0706-934 (Pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos); 2) 2014-11-21 nurodymas Nr. (11.48)-FR0706-9260 (Pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos, elektroniniu paštu nurodydamas: „sveiki, dėl didelio tyrimo apimties prašau atidėti įvykdymo terminą iki sausio 5 d.“; „sveiki, dėl didelio tyrimo apimties prašau atidėti įvykdymo terminą iki vasario 4 d.“; „sveiki, buvau išvykęs ir dar nespėjau baigti savo paaiškinimo dėl nurodytų piniginių judėjimų. Jūsų tyrimo mastas didelis, operacijų daug, jas pertikrinti turiu vienas. Prašau atidėti nurodymo vykdymą terminą iki kovo 2 d.“); 3) 2015-03-16 nurodymas Nr.(11.48)-FR0706-1614 (Pareiškėjas informacijos nepateikė).

Akcentuota, jog tiek pirminio 2015-09-21 patikrinimo akte Nr.(4.65)-FR0680-643 bei 2016-01-06 sprendime Nr.(4.65)-FR0682-3, tiek pakartotinio 2017-05-12 patikrinimo akte Nr. (21.60-32)-FR0680-209 fiksuotas mokesčių mokėtojo adresas nesikeitė. Gyvenamosios / deklaruotos vietos adresas paties Pareiškėjo buvo nurodytas 2015-11-04 prašyme įteikti dokumentus, 2015-12-16 prašyme pateikti elektroninę dokumento kopiją, 2016-01-04 prašyme dėl pastabų pratęsimo, 2016-02-10 skunde, 2017-06-26 pastabose. Tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, jog minėtu adresu siunčiami dokumentai Pareiškėjo buvo nepasiimami. Raginimai atvykti į Vilniaus AVMI atsiimti dokumentus ir / ar raginimai atvykti pas mokesčių administratorių nuolat buvo talpinami Inspekcijos internetinėje svetainėje. Papildomai dokumentai Pareiškėjui buvo siunčiami nurodytu elektroniniu adresu.

Dėl pakartotinių kontrolės veiksmų nurodyta, jog buvo surašyti mokesčių administratoriaus nurodymai 2016-06-20 Nr. (11.48)FR0706-6819, 2016-07-26 Nr.

6 (11.48)FR0706-8567, 2017-01-13 Nr. (21.75-32)FR0706-643, tačiau visais atvejais Pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos.

Dėl apskaičiuoto GPM. Nurodyta, kad Pareiškėjas nepateikė metinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM305) už 2008 m., taip pat nepateikė metinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM308) už 2009–2012 metus. Vadovaujantis GPMĮ 2 str. 14 d. 4 punktu, 6 str. 2 d. 8 punktu bei 3 dalimi, 17 str. 1 d. 20 punktu, įvertinus Pareiškėjo 2008 m. gautas individualios veiklos pajamas – 18400 Lt ir leidžiamus atskaitymus – 15000 Lt, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas – 2075 Lt, kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas – 3600 Lt, pritaikius 3840 Lt metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (toliau – MNPD), Pareiškėjui už 2008 m. apskaičiuota 1069 Lt mokėtina į biudžetą GPM suma. Įvertinus gautas 12000 Lt kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, Pareiškėjui už 2009 m. apskaičiuota 1800 Lt mokėtina į biudžetą GPM suma. Įvertinus Pareiškėjo 2011 m. gautas 698,10 Lt su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, 12293,73 Lt kito turto pardavimo pajamas, Pareiškėjui už 2011 m. apskaičiuota 644 Lt mokėtina į biudžetą GPM suma. Iš viso Pareiškėjui už 2008–2012 metus papildomai apskaičiuota 3513 Lt (1069+1800+644), t. y. 1017,43 Eur GPM suma.

Dėl apskaičiuotų PSD įmokų. Sprendime Pareiškėjui už 2010–2012 metus apskaičiuota 2329 Lt (674,53 Eur) PSD įmokų suma.

Dėl delspinigių apskaičiavimo. Inspekcija, remdamasi MAĮ 40 str. 4 ir 5 dalimis, vadovaudamasi GPMĮ 36 str. 2 dalimi, PSDĮ 19 str. 1 dalimi, MAĮ 96–99 straipsnių nuostatomis, Pareiškėjui nesumokėjus 1017,43 Eur (3513 Lt) GPM, apskaičiavo 810,68 Eur (1890,01 Lt (547,38 Eur) + 263,30 Eur) GPM delspinigius, o nesumokėjus 2329 Lt (674,53 Eur) PSD įmokų, apskaičiavo 370,94 Eur (677,36 Lt (196,18 Eur) + 174,76 Eur) PSD įmokų delspinigius. Atsakydama į Pareiškėjo pastabas, kad mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas ir atnaujintas Pareiškėjui nepranešus, Inspekcija pažymėjo, jog Pareiškėjas nuolat buvo informuojamas apie patikrinimo metu atliekamas kontroles procedūras. MAĮ 134 straipsnyje numatyta, kad detalią mokestinių patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo, patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Mokestinio patikrinimo, atliekamo mokesčių administratoriaus buveinėje, trukmė, pagal MAĮ 119 straipsnio 6 punktą ir Taisyklių 40 punktą, nėra ribojama. Mokesčių administratoriui suteikiama diskrecijos teisė pasirinkti mokestinio patikrinimo trukmę, atsižvelgiant į vienintelę imperatyvaus pobūdžio sąlygą – būtinybę užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjas nedėjo jokių pastangų, siekdamas padėti mokesčių administratoriui; kontrolės metu nevykdė teisėtų administratoriaus nurodymų; neatliko MAĮ reglamentuotų pareigų, todėl savo veiksmais prisidėjo prie patikrinimo trukmės. Tuo pačiu įvertinus tai, jog žinodamas apie patikrinimo pradėjimą / eigą / užduodamus klausimus (buvo atliktas mokestinis tyrimas ir patikrinimas), Pareiškėjas ginti savo poziciją pasirinko tik teikdamas pastabas / skundus. Inspekcija nurodė, jog dėl Pareiškėjo veiksmų buvo atliktas pakartotinis tikrinimas, nes kontrolės procedūrų metu buvo išanalizuota ir įvertinta tik mokesčių administratoriaus surinkta informacija.

Dėl baudų skyrimo. Pasisakydama dėl skiriamos baudos, Inspekcija nurodė, kad kiekvieno mokesčių mokėtojo atsakomybė yra individuali ir taikoma atsižvelgiant į konkrečiu atveju atsakomybėn traukiamo, o ne į kito mokesčių mokėtojo padarytą pažeidimą ar jam taikomus mokestinių sankcijų dydžius (LVAT 2011-05-05 nutartis adm. byloje Nr. A-4421034/2011). Baudos skyrimo taisyklės yra įtvirtintos MAĮ 139 str. 1 dalyje. LVAT atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarime nurodytus baudų dydžio nustatymo principus, yra pasisakęs, kad skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje numatytas baudos vidurkis, o tuomet atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bendradarbiavimą, bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes baudos dydis turi būti mažinamas arba didinamas nuo jos vidutinio dydžio. Bendrieji baudos skyrimo principai bei MAĮ 139 str. 1 dalyje nurodytos aplinkybės, turinčios įtakos baudos dydžiui, įpareigoja subjektą skiriantį baudą motyvuoti ir pagrįsti skiriamos baudos dydį (LVAT 2008-02-15 nutartis adm. byloje Nr. A-261214/2008). Inspekcija nurodė, kad neskirti baudos už padarytus pažeidimus mokesčių įstatymuose nenumatyta. Atsižvelgus į tai, jog patikrinimo metu (pirminio ir pakartotinio) Pareiškėjas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi (patikrinimui neteikė paaiškinimų ir dokumentų); nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, įvertinus Pareiškėjo padarytų pažeidimų daugetą (nustatyti keli mokestiniai pažeidimai), konstatuota, jog minėtos aplinkybės pripažįstamos Pareiškėjos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. Pareiškėjui skirta maksimali 50 proc. dydžio 508,72 Eur GPM bauda (1017,43 Eur x 50 proc.) ir 337,27 Eur PSD įmokų bauda (674,53 Eur x 50 proc.).

Be to, pastebima, kad sprendime pripažinta, jog D. M. nebuvo apklausta, paaiškinimų nepateikė. Mokesčių administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad, VĮ „Regitra“ duomenimis, D.

M. nėra įsigijusi transporto priemonių, neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes neaišku, kokio

laikotarpio duomenimis apie transporto priemones mokesčių administratorius vadovavosi. Net jei būtų nustatyta, kad D. M. vardu niekada nebuvo registruota transporto priemonių, tai niekaip nepaneigtų automobilio detalių įsigijimo fakto.

Atsižvelgdamas į tai, Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jokių naujų aplinkybių, susijusių su N. K. . D. M. ir R. B. mokėjimais, pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, todėl nėra pagrindo sutikti su sprendime nurodytomis išvadomis. Pareiškėjas nurodo, kad N. K. ,

D. M. ir R. B. mokėjimai priskirtini kito turto pardavimo pajamoms, tuo tarpu V. V. 2008-01-02

atliktą 1800 Lt mokėjimą Inspekcija priskyrė būtent kito turto pardavimo pajamoms, nors visi šie mokėjimai pasižymi analogiškais kriterijais, todėl vertinti jų skirtingai nėra pagrindo. Nesant priešingų įrodymų, turi būti vadovaujamasi mokesčių mokėtojo pateiktais duomenimis ir paaiškinimais.

8 (duomenys neskelbtini), (219,00 Eur); 2007-12-29 PAYPAL *C1 (1226,20 Lt), 2008-01-15 PAYPAL *C2 (1231,95 Lt). Nurodoma, kad šios automobilių detalės buvo parduotos N. K., D. M. ir R. B. . Pasak Pareiškėjo, automobilio detalių bendra įsigijimo vertė buvo 6385,13 Lt, pardavimo pajamos sudarė 5400 Lt. Parduotos automobilių detalės buvo naudotos, parduotos pigiau nei įsigytos, todėl apmokestinamųjų pajamų už kito turto pardavimą mokesčių mokėtojas neturėjo. Pareiškėjas teigia, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo N. K. mokėjimą (1800 Lt) priskirti individualios veiklos pajamoms, o D. M. ir R. B. mokėjimus (iš viso 3600 Lt) – kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, todėl gauta individualios veiklos pajamų suma apskaičiuota klaidingai.

Taip pat atkreiptas dėmesys ir į mokesčių administratoriaus nenuoseklumą skiriant baudas. Vilniaus AVMI 2016-01-06 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)FR()682-3 buvo skirta 30 proc. bauda (Vilniaus AVMI teiginiai dėl baudos skyrimo iš esmės buvo analogiški sprendime išdėstytiems teiginiams dėl baudų), todėl Pareiškėjui nesuprantama, kodėl Inspekcija, vadovaudamasi analogiškais argumentais, skyrė 50 proc. baudą. Dėl delspinigių. Pareiškėjui nėra aiški delspinigių apskaičiavimo tvarka ir terminai, be to, Inspekcijos 2017-05-12 patikrinimo akte delspinigiai apskritai nebuvo skaičiuojami. Pareiškėjas nurodo, kad delspinigių skaičiavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), įvertinusi ginčo bylos medžiagą, konstatuoja, jog Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Inspekcijos sprendimas keistinas dalyje dėl Pareiškėjui skirtų baudų dydžio. Ginčas tarp šalių kilo dėl papildomai Pareiškėjui už 2008 m., 2009 m. ir 2011 m. apskaičiuotų 1017,43 Eur GPM, ir 674,53 Eur PSD įmokų bei su šiais mokesčiais (įmokomis) susijusių delspinigių ir baudų sumų. Mokesčių administratorius minėtus mokesčius apskaičiavo po atlikto pakartotinio Pareiškėjo patikrinimo, konstatavęs aplinkybes, kad Pareiškėjas: 1) nustatyta tvarka ir terminais neinformavęs mokesčių administratoriaus ir neįregistravęs individualios veiklos ar neįsigijęs verslo liudijimo, 2008 metų sausio–kovo mėn. vykdė prekybą rašto darbais, metodine medžiaga bei konsultacijomis rašto darbų rašymo klausimais ir gavo 18400 Lt pajamas bei patyrė 15000 Lt išlaidas, t. y. gavo 3400 Lt apmokestinamųjų pajamų; 2) 2008–2012 m. gavo 24808,73 Lt kito turto pardavimo pajamas (2008 m. gavo 9755 Lt, 2009 m. – 80 Lt, 2010 m. – 1280 Lt, 2011 m. – 12293,73 Lt, 2012 m. – 1400 Lt), laikant, kad įsigijimo išlaidų Pareiškėjas nepatyrė, nes nepagrindė 2005–2010 metų PAY PAL elektroninių mokėjimų atsiskaitymo sistemos sąskaitų išrašų ryšio su gautomis pajamomis; 3) 2008 m. į atsiskaitomąją sąskaitą gavo 3600 Lt (1800 Lt iš D. M. 2008-01-23 + 1800 Lt R. B. 2008-01-31) ir 2009 m. – 12000 Lt (iš N. A. 2009-06-11) kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamas.

Dėl procedūrinių teisės normų pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus AVMI pagal 2016-06-10 pavedimą tikrinti Nr. (4.65)FR0773-1702 pradėjo pakartotinį Pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio tema – gyventojų pajamų mokestis, bei 2016-08-12 priedu Nr. (4.65)FR0773-2145 mokestinio patikrinimo tema papildyta – VSD ir PSD įmokos. Patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-209, kuriuo buvo užbaigtas Pareiškėjo mokestinis patikrinimas, 2017-05-12 surašė Inspekcija. Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, išnagrinėjusi Pareiškėjo 2017-06-28 pateiktas 2017-06-26 pastabas dėl surašyto patikrinimo akto, taip pat priėmė Inspekcija (centrinis mokesčių administratorius). Komisijos duomenimis, nuo 2016-11-01 buvo užbaigta mokesčių administratoriaus įstaigose vykdyta Inspekcijos ir Vilniaus AVMI reorganizacija, t. y. 2016-06-23 Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. V-341 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2016-11-01 panaikintas Vilniaus AVMI Kontrolės departamentas, kuris prijungtas prie Inspekcijos ir nuo 2016-11-01 įsigaliojo Inspekcijos viršininko 2006-09-15 įsakymo Nr. V-305 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimas (Inspekcijos viršininko 2016-06-23 įsakymas „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. V305 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos struktūros tvirtinimo“ pakeitimo“). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisės aktus, Vilniaus AVMI pareigūnų atliekami kontrolės veiksmai, dėl kurių iki Vilniaus AVMI Kontrolės departamento prijungimo prie Inspekcijos Kontrolės departamento nebuvo surašyti patikrinimo aktai ir priimti sprendimai dėl patikrinimo akto tvirtinimo, po struktūrinių pasikeitimų buvo vykdomi ir tvirtinami Inspekcijos, vadovaujantis MAĮ 128 ir 132 straipsnių nuostatomis. Atitinkamai, pasisakydama dėl Pareiškėjo nurodomų procedūrinių pažeidimų, Komisija akcentuoja, kad MAĮ 25 str. 2 dalyje nustatyta, jog kitos centrinio mokesčių administratoriaus funkcijos nurodytos jo nuostatuose, šiame bei kituose įstatymuose ir jų lydinčiuose teisės aktuose. Taigi, centrinis mokesčių administratorius gali atlikti visas pagal šį įstatymą vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, jeigu tai yra nustatyta centrinio mokesčių administratoriaus nuostatuose. Tiek centriniam, tiek vietos mokesčių administratoriui yra suteikta mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolės funkcija (MAĮ 25 str. 1 d. 7 punktas, 26 str. 1 d. 7 punktas). Tokia pati centriniam mokesčių administratoriui priskirtina funkcija yra nustatyta ir Finansų ministro 1997-07-29 įsakymu Nr. 110 ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (šiam ginčui aktuali redakcija) patvirtintų Inspekcijos nuostatų 9.9 punkte. Šios nuostatos lemia, kad procedūras, susijusias su mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo kontrole turi teisę atlikti abu mokesčių administratoriai (centrinis / vietos). Papildomai pasisakant dėl Pareiškėjo nurodomos pažeistos teisės – pasinaudoti kitokia ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. patikrinimą vykdžius vietos mokesčių administratoriui, jis būtų turėjęs galimybę

12 kreiptis į centrinį mokesčių administratorių ir tik po to į teismą, pažymėtina, kad MAĮ 145 str. nustato, kad mokestiniams ginčams pagal MAĮ 2 str. 22 dalį yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra. Pagal MAĮ IX skyriuje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias mokestinio ginčo procedūrą ir atskirų institucijų nagrinėtinus mokestinius ginčus (MAĮ 150, 151 str.), konstatuotina, kad MAĮ įtvirtina vieną privalomą ikiteisminių ginčų instanciją, kuria privalo pasinaudoti mokesčių mokėtojas, siekiantis tolesnės teisminės gynybos, tai yra mokėtojas privalo kreiptis arba į centrinį mokesčių administratorių, arba į Komisiją, po kurių, kaip ikiteisminės instancijos priimtų sprendimų, mokėtojas gali kreiptis teisminės gynybos. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad nepriklausomai nuo to, koks mokesčių administratorius (centrinis ar teritorinis) yra įforminęs patikrinimo aktą, mokesčių mokėtojas privalomai turi pasinaudoti tik viena ikiteisminio ginčo stadija (antrąja institucija mokesčių mokėtojas gali pasinaudoti tuo atveju, jeigu ginčas yra inicijuojamas dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir ginčo nagrinėjimo antrojoje ikiteisminį ginčą nagrinėjančioje institucijoje pageidauja pats mokesčių mokėtojas); kiekvienoje iš institucijų (Inspekcijoje ar Komisijoje) skundo nagrinėjimas trunka panašų laiką, kiekvienoje iš jų ginčo nagrinėjimas yra nemokamas. Todėl Komisija neturi teisinio pagrindo situaciją, kai patikrinimo aktą patvirtinus centriniam mokesčių administratoriui ir jam negalint būti ikiteisminio ginčo šalimi, mokesčių mokėtojas turi kreiptis į kitą MAĮ nustatytą instituciją, kuriai įstatymu yra priskirta ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo funkcija, vertinti kaip pažeidžiančią Pareiškėjo teises, ar operatyvumo ir visapusiškumo principus, nes ginčo atveju sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo priimtas MAĮ 132 str. 4 dalyje nustatytais terminais, o mokestinio ginčo nagrinėjimo trukmė Komisijoje nesiskiria nuo maksimalios ginčo trukmės centrinio mokesčių administratoriaus įstaigoje. Ginčo atveju, Pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, naudojasi privaloma ikiteismine ginčo tvarka, po kurios jis taip pat turi teisę kreiptis į teismą, todėl Pareiškėjo skundo motyvai dėl jo teisių pažeidimo / apribojimo, atsižvelgiant į paties Pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją dėl netinkamo Inspekcijos požiūrio ir vertinimo, vertinant Pareiškėjo pastabas ir atsikirtimus, bei tai, kad skundžiamas sprendimas priimtas jau po pakartotinio mokestinio patikrinimo (kurio metu Pareiškėjas turėjo galimybę teikti papildomus įrodymus ir motyvuoti savo poziciją), yra formalūs ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad surašant patikrinimo aktą, priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo centriniam mokesčių administratoriui, o ne vietos mokesčių administratoriui, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Komisija nemato teisinio pagrindo naikinti Inspekcijos sprendimą dėl šių Pareiškėjo skunde nurodytų procedūrinių pažeidimų. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Iš Pareiškėjo skundo matyti, kad ginčas tarp šalių vyksta ne dėl teisės aiškinimo klausimų, bet dėl faktinių aplinkybių Pareiškėjui tikrinamuoju 2008–2012 m. laikotarpiu į asmenines banko sąskaitas gavus pinigines lėšas iš fizinių ir juridinių asmenų vertinimo, todėl Komisija, pasisakydama dėl Inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo pagrįstumo, nekartodama skundžiamame sprendime, Komisijos sprendimo nustatomojoje dalyje detaliai aptartų mokesčių administratoriaus taikytų teisės nuostatų ir sutikdama su jų aiškinimu, šiame sprendime pasisakys, atsižvelgdama į Pareiškėjo skundo motyvus.

Pažymėtina, jog pakartotinis patikrinimas inicijuotas pagal Inspekcijos 2016-04-29 sprendimą Nr. 68-106 dėl Pareiškėjo 2016-02-12 skunde (Vilniaus AVMI gautas 2016-02-19 reg. Nr. 262-5) įvardintų konkrečių jo atliktų mokėjimo pavedimų (banko sąskaitų numeriai, datos, sumos, asmenys), kuriais Pareiškėjas grindė paaiškinimus, jog galimai jis patyrė įsigijimo išlaidas, t. y. centriniam mokesčių administratoriui kilus abejonių dėl Vilniaus AVMI nustatytų pajamų 2008 m., 2009 m., 2011 m. dydžių, todėl buvo nurodyta kompleksiškai nustatyti bei įvertinti Pareiškėjo atliktus veiksmus su prekėmis ir paslaugomis (mokėjimo pavedimai, jų ryšys su parduotomis prekėmis (pagrindimas). Pareiškėjas minėtame skunde Inspekcijai laikėsi pozicijos, jog N. K. (2008-01-07), D. M. (2008-01-23) ir R. B. (2008-01-31) atlikti mokėjimo pavedimai po 1800 Lt į jo sąskaitą banke nepriskirtini individualios veiklos pajamoms, nes minėtos mokesčių mokėtojos pavedimus atliko už joms parduotas Pareiškėjo nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2008 m. sausio mėn. internetu asmeniniam naudojimui įsigytas automobilių detales už

5400 Lt (2005-10-22 PAYPAL * K2 (508,98 Lt), 2005-11-27 PAYPAL * M1 (979,21 Lt), 200604-13 W1 (1683,24 Lt), 2006-12-04 T. F. (duomenys neskelbtini), (219,00 Eur), 2007-12-29 PAYPAL * C1 (1226,20 Lt), 2008-01-15 PAYPAL * C1 (1231,95 Lt). Pareiškėjas teigė negavęs apmokestinamųjų kito turto perleidimo pajamų, nes jo asmeniniam naudojimui arba išankstiniu susitarimu (be atlygio) internetu 2005 m., 2008 m., 2010 m. įsigytos įvairios prekės už 41281,66 Lt (1884,89 Lt + 3810,86 Lt + 2196,00 Eur (7582,35 Lt) + 600 Lt + 816,74 Lt + 13906,75 Lt + 11691,06 Lt + 989,01 Lt (Pareiškėjas pateikė savo banko sąskaitų išrašų ištraukas apie konkrečius mokėjimus internetu per įvairias pinigų pervedimo sistemas (pavyzdžiui: PAYPAL, BIDPAY ir kt.), jų datas, sumas) buvo parduotos (perduotos) 2008–2011 m. V. V. , V. B. , N. S. ,

E. A. , S. B. , N. A. , „S1“, M. R. , Š. B. pigiau (minėti asmenys atitinkamai iš viso Pareiškėjui

pervedė į banko sąskaitas 34128,73 Lt, t. y. 1800 + 3035 + 3900 + 300 + 800 + 12000 + 11094,73 + 399 + 800) nei įsigyti. Taip pat Pareiškėjas teigė, kad J. S. mokėjimo pavedimais 2008 m. pervesta 1500 Lt (500 + 300 + 700) suma turėjo būti įskaityta į patirtas individualios veiklos išlaidas, nes J. S. Vilniaus AVMI pateiktame paaiškinime patvirtino, kad tai buvo atsiskaitymas už jos rašto darbus.

14 medžiagos matyti, jog Pareiškėjas be 2016-02-12 skunde nurodytų argumentų, kuriuos vėliau pakartojo Inspekcijai 2017-06-26 pastabose ir skunde Komisijai, daugiau jokių duomenų ir įrodymų neteikė.

Mokesčių administratorius, pakartotinio patikrinimo metu konstatavęs, kad Pareiškėjo 2008 m. vykdyta rašto darbų, metodinės medžiagos pardavimo bei konsultacijų rašto darbų klausimais teikimo veikla atitinka visus individualios veiklos požymius pagal GPMĮ 10 straipsnį (savarankiškumo, tęstinumo, siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos), vertino, kad Pareiškėjo nuo 2008-01-01 iki 2008-03-13 į sąskaitą gautos 18400 Lt pajamos iš devynių fizinių asmenų (L. Š. , K. Š. , O. V. (J.), A. B. , S. S. , I. Z. , E. Č. , A. G. , N. K. ) priskirtinos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos bei buvo atitinkamai apmokestintos (GPMĮ 18 str. 1 dalis, 6 str. 3 dalis), iš šių pajamų atėmus joms uždirbti patirtas, pervedant keturiems fiziniams asmenims (T. B. , J. K. , V. T. ir I. N. (G.) pinigines lėšas, 15000 Lt išlaidas. Tai yra mokesčių administratorius neatsižvelgė į Pareiškėjo argumentus dėl jo iš N. K. 2008-01-07 gautų 1800 Lt pajamų ir vertino jas kaip iš individualios veiklos gautas apmokestinamas pajamas, nes ji, kaip ir kiti likę 8 asmenys, 2017-01-31 paaiškinime Inspekcijai patvirtino, jog iš Pareiškėjo pirko su rašto darbų rašymu susijusias paslaugas ir paneigė pirkusi automobiliams skirtas detales. Tuo tarpu Pareiškėjas savo pozicijai dėl iš N. K. gautų 1800 Lt pajamų nepriskyrimo individualios veiklos pajamoms tik nurodė banko sąskaitas, iš kurių daryti pavedimai per PAY PAL elektroninių mokėjimų atsiskaitymo sistemą neva įsigyjant automobilių detales, tačiau jų nedetalizavo ir nepateikė jokių konkrečių prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, t. y. nepateikė atitinkamų įrodymų, kad N. K. iš Pareiškėjo įsigijo kitas prekes, o ne rašto darbus. Iš byloje esančių Pareiškėjo banko sąskaitų išrašų matyti, jog iš Pareiškėjo nurodytų 2005-10-22, 2005-11-27, 2006-04-13, 2006-12-04, 2007-12-29, 2008-01-15 mokėjimų vienas buvo atliktas tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. pastarasis mokėjimas (1231,95 Lt) išskaitytas 2008-08-17 iš Pareiškėjo sąskaitos, esančios AB SEB banke, jo paskirtyje nurodyta: „PAYPAL *C1, 4029357733, US (atsiskaitymo data 2008-01-15)“. Pažymėtina, jog analogiško tipo informacija yra nurodyta ir kituose sąskaitų išrašuose apie Pareiškėjo atliktus mokėjimų pavedimus, kuriais Pareiškėjas grindžia patirtas išlaidas. Tačiau iš pacituotame sąskaitos išraše nurodytų duomenų nėra galimybės spręsti, už ką konkrečiai mokėjimas atliktas ir kaip jis sietinas su N. K. Pareiškėjui 2008-01-07 atliktu pavedimu (taip pat ir kitų asmenų (pavyzdžiui: D. M. , R. B. ) Pareiškėjui atliktais pinigų pervedimais į sąskaitas, kurių atžvilgiu, pasak skundo, minėtas 200801-15 bankinis pinigų pavedimas galėtų būti vertinamas kaip patvirtinantis parduotų prekių įsigijimo išlaidas). Įvertinus mokesčių administratoriaus iniciatyva surinktą medžiagą, darytina išvada, jog Pareiškėjas nepagrindė jo nurodytų įvairiais laikotarpiais atliktų mokėjimų ryšio su gautomis iš N. K. pajamomis ir nepaneigė N. K. Vilniaus AVMI 2017-01-31 pateiktame paaiškinime pateiktų duomenų apie 2008 m. Pareiškėjui sumokėtą 1800 Lt avansą už užsakytą magistro darbą, kurio negavo (nurodė, jog avansas nebuvo sugrąžintas). Todėl darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad piniginės lėšos buvo pervestos vykdant bakalauro ir magistro darbų rašymo, metodinės medžiagos bei konsultacijų teikimo individualią veiklą. Taip pat mokesčių administratorius, remdamasis J. S. 2013-11-27 Vilniaus AVMI pateiktu paaiškinimu, Pareiškėjo 2008–2012 m. laikotarpio banko sąskaitų išrašu ir Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad už J. S. atliktą darbą jam buvo atsiskaityta grynaisiais, Pareiškėjo J. S. sumokėtos 1500 Lt (2008-07-17 mokėjimo pavedimu pervesta 500 Lt, 2008-08-27 – 300 Lt, 2008-11-28 – 700 Lt) sumos nepriskyrė prie individualios veiklos išlaidų. Pareiškėjas nepagrįstai skunde Komisijai nurodo, jog Inspekcija neįvardijo ir nenurodė, kokie papildomi dokumentai / duomenys ar panašiai turėjo būti pateikti, kad Pareiškėjas įrodytų jo 2008 m. pervestų piniginių lėšų J. S. priskyrimą individualios veiklos išlaidoms, nes mokesčių administratoriaus nurodymuose (pavyzdžiui, 2016-06-20 Nr. (11.48)-FRO706-6819) Pareiškėjui konkrečiai nurodyta paaiškinti, kokiu tikslu, kokių sandorių pagrindu buvo atlikti piniginių lėšų pervedimai

J. S. , pateikiant sandorius patvirtinančius, juridinę galią turinčius dokumentus ir nurodyti šių

15 įsigytas darbas. J. S. 2013-11-27 paaiškinime Vilniaus AVMI nurodė, jog į ją kreipėsi vaikinas pavarde ,,B1“ ir paprašė parašyti darbą, išankstiniai apmokėjimai už darbą buvo atlikti iš Pareiškėjo banko sąskaitos. Atliktos Pareiškėjo banko sąskaitų išrašų analizės metu nenustatyta, kad asmuo ,,B1“ būtų atsiskaitęs su Pareiškėju (patikrinimo akto 8 psl.), Pareiškėjas tokių įrodymų į bylą taip pat nepateikė. GPMĮ 18 str. 1 d. nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Todėl mokesčių administratoriui iš byloje esančių duomenų nenustačius, kad Pareiškėjas už J. S. parašytą rašto darbą būtų gavęs pajamų, pagrįstai (GPMĮ 18 str. 1 dalis) jo sumokėtos 1500 Lt sumos neįskaitė į individualios veiklos išlaidas.

B. , N. S. , E. A. , S. B. , A. V. , E. K. (U.), M. R. , Š. B. , „S1“) gavo 24808,73 Lt kito turto

pardavimo pajamas (2008 m. gavo 9755 Lt, 2009 m. – 80 Lt, 2010 m. – 1280 Lt, 2011 m. – 12293,73 Lt, 2012 m. – 1400 Lt) bei, Pareiškėjui nepateikus 2005–2010 metų PAY PAL ar kitų elektroninių mokėjimų atsiskaitymo sistemų, per kurias atliktais mokėjimų pavedimais jis grindė patirtas įsigijimo išlaidas, išrašų bei jų nedetalizavus, sprendė, kad mokesčių mokėtojas nepagrindė 2016-02-12 skunde ir 2017-06-26 pastabose nurodytų bankinių mokėjimų ryšio su gautomis kito turto pardavimo pajamomis. Skunde Komisijai Pareiškėjas taip pat prie kiekvieno iš aukščiau nurodytų jam į sąskaitas pavedimus atlikusių asmenų pateikia savo banko sąskaitų numerius, datas, sumas, kuriais grindžia patirtas parduotų prekių įsigijimo išlaidas. Kaip vienas iš nurodytų mokėjimų pavyzdys paminėtinas, Pareiškėjo teigimu, N. S. nupirktų automobilio detalių įsigijimą pagrindžiantis Pareiškėjo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas 2008-05-15 „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo sumokėta 2196,00 Eur suma. Analizuojant Pareiškėjo skunde ir banko sąskaitos išraše nurodytą Pareiškėjo atliktų mokėjimų informaciją, darytina išvada, jog ji yra visiškai neinformatyvi, iš kurios negalima spręsti kaip šiuo mokėjimu Pareiškėjo įsigytos prekės yra sietinos su N. S. jam pervestomis lėšomis (N. S. 2013-11-13 paaiškinime Panevėžio AVMI nurodė, jog Pareiškėjas jam pardavė savo automobilio detales, t. y. jokių internetinių pirkimų neužsakinėjo), visa ar tik dalis šio mokėjimo buvo skirta už N. S. neva nupirktas automobilio detales (pats Pareiškėjas skunde teigia, jog šiais internetiniais mokėjimais jis kartu įsigijo prekių (automobilio detalių) ne tik minėtiems fiziniams asmenims bet ir sau asmeniniam naudojimui). Atsižvelgus į šią ir aukščiau šiame sprendime aprašytą Pareiškėjo bankinių sąskaitų išrašų analizę bei Pareiškėjui į ginčo bylą nepateikus prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų (pavyzdžiui, PAY PAL elektroninių atsiskaitymo sistemos išrašų), iš kurių būtų galima spręsti apie nurodytomis sumomis ir datomis apmokėtas prekes ar paslaugas, Pareiškėjui vengiant bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, Komisijos vertinimu, buvo išnaudotos visos galimybės mokesčių administratoriui siekiant gauti Pareiškėjo mokestiniam patikrinimui reikalingą informaciją. Todėl buvo pagrįstai sprendžiama, kad Pareiškėjas minėto 2008–2012 m. parduoto kito turto įsigijimo išlaidų nepatyrė.

Taip pat mokesčių administratorius Pareiškėjui pervestas 2008-01-23 D. M. (1800 Lt), 2008-01-31 R. B. (1800 Lt) ir 2009-06-11 N. A. (12000 Lt) pinigines lėšas, nenustatęs Pareiškėjo įrodinėjamų aplinkybių, jog šios lėšos buvo gautos už parduotas automobilių detales (iš D. M. ir R. B.), o iš N. A. – dėl atsitiktinio sandorio, perleidus asmeninio naudojimo daiktus (skaitmeninius ženklus), kuriems įsigyti jis būtų patyręs kokių nors išlaidų (Pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų), priskyrė prie Pareiškėjo kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų. Pažymėtina, jog mokesčių administratorius išsamiai ir detaliai įvertino Pareiškėjo argumentus dėl D. M., R. B. ir N. A. atliktų mokėjimo pavedimų į Pareiškėjo sąskaitą banke paskirties (patikrinimo akto11–12 psl., sprendimo 8 psl.), todėl, atsižvelgiant į tai, jog iš VĮ „Regitra“ kelių transporto priemonių registravimo duomenų Inspekcijai nenustačius informacijos, kad D. M. būtų turėjusi automobilį, ir nesant galimybės gauti iš jos paaiškinimą apie pervestas lėšas (mokesčių administratoriui nepavykus su ja susisiekti nei deklaruotos

16 gyvenamosios vietos adresu, nei kitais mokesčių administratoriui žinomais kontaktais), R. B. Vilniaus AVMI 2016-09-05 ir 2017-01-29 pateiktuose paaiškinimuose nurodžius, kad automobilio detalių iš M. Z. neįsigijo, N. A. (2015-09-05 mirė) Utenos AVMI 2013-11-22 paaiškinime nurodžius, kad 2009 m. į Pareiškėjo banko sąskaitą mokėjimo pavedimas atliktas už skaitmeninius ženklus, nepaaiškinant sandorio aplinkybių, o Pareiškėjui nebendradarbiaujant mokesčių administratoriumi (patikrinimo akto 2 psl.) ir nepateikus konkrečių įrodymų apie jo atliktų bankinių pavedimų ryšį su minėtomis pajamomis, vertintina, kad minėtų asmenų vardu atlikti mokėjimo pavedimai į M. Z. sąskaitą banke buvo pagrįstai priskirti kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms. Akcentuotina, jog byloje esantys Pareiškėjo banko sąskaitų tikrinamojo laikotarpio išrašai, taip pat Pareiškėjo skunde Komisijai nurodytos 2005–2008 m. laikotarpių jo atliktų mokėjimų nurodymų iš banko sąskaitų ištraukos (skundo 2 ir 4 psl.), iš kurių negalima nustatyti ryšio tarp juose atliktų pavedimų ir Pareiškėjo gautų iš D. M. , R. B. ir N. A. pajamų, yra nepakankami pagrįsti pozicijai, jog mokesčių mokėtojas gavo pajamas, kurios nėra apmokestintinos pagal GPMĮ.

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius, kaip to reikalauja MAĮ 67 str. 1 dalies nuostatos, tuo tarpu mokesčių mokėtojas neįvardijo bei nepridėjo prie bylos tokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti mokesčių administratoriaus įrodymais pagrįstą sprendimą (MAĮ 67 str. 2 dalis). Pareiškėjo pozicija grindžiama paaiškinimais, samprotavimais, kuriems paremti nepateikti tinkami, juridinę galią turintys įrodymai, todėl Komisija neturi pagrindo daryti kitokią išvadą dėl Pareiškėjo į sąskaitas gautų pajamų apmokestinimo GPM, nei padarė Inspekcija sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Dėl delspinigių. Pareiškėjas apeliuoja, kad mokesčių administratorius apskaičiuodamas delspinigius pažeidė jų apskaičiavimo 6 mėnesių senaties terminą. Tačiau vadovaujantis MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. MAĮ 97 str. 2 dalyje nustatyta, jog šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio

17 dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 str. 2 dalyje nustatytą terminą (t. y. per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. MAĮ 98 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 str. 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos <...>, sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 str. 1 dalyje nurodytu atveju (t. y. padavus skundą, kilus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojamai už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Taigi, mokesčių teisėje nėra taikomos civilinėse teisės normose numatytas delspinigių šešių mėnesių senaties terminas. Todėl Pareiškėjo motyvai dėl delspinigių apskaičiavimo maksimalaus termino atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Pareiškėjui paskirtos baudos dydžio. Pasisakydama dėl Pareiškėjo skundo motyvo apie mokesčių administratoriaus jam skirtos baudos dydį, Komisija pažymi, kad pagal LVAT teismų praktikos nuostatas, mokestinio ginčo grąžinimas atlikti pakartotinį skundo nagrinėjimą ar kontrolės veiksmus nelaikytinas non reformatio in peius principo pažeidimu (LVAT 2013-0102 nutartis adm. byloje Nr. A-442-2805/2012), todėl atlikus pakartotinius mokesčių administratoriaus veiksmus, mokesčių ir delspinigių apskaičiavimo, taip pat baudos skyrimo procedūra atliekama iš naujo. Tačiau nagrinėjamo ginčo situacijoje, atsižvelgiant į tai, jog po pirminio patikrinimo akto Pareiškėjui Vilniaus AVMI 2016-01-06 sprendime Nr. (4.65)FRO682-3 buvo paskirta 30 proc. bauda nuo nustatytų mokėtinų mokesčių (GPM ir PSD įmokų), atsižvelgus į akte konstatuotus pažeidimus, į tai, kad mokesčių mokėtojas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, iš pašto skyriaus neatsiimdavo siunčiamų laiškų, informacija buvo skelbiama VMI interneto svetainėje, nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų; pakartotinio patikrinimo akte pažymėtos tos pačios aplinkybės dėl Pareiškėjo nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi (Pareiškėjas neatsiėmė pašte 2017-01-13 nurodymo, todėl šis buvo grąžintas atgal Inspekcijai, nepateikė informacijos į jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstą minėtą nurodymą bei nesidomėjo mokestinio patikrinimo eiga), todėl Komisija laikosi pozicijos, kad kitokio dydžio baudos (tai yra 50 proc.) skyrimas Pareiškėjui po pakartotinio patikrinimo prieštarautų protingumo, teisingumo principams, todėl Pareiškėjui paskirtos 50 proc. baudos dydis keistinas ir Pareiškėjui nurodoma sumokėti 305,23 Eur GPM baudą (1017,43 x 30 proc.) bei 202,36 Eur PSD įmokų baudą (674,53 x 30 proc.), vietoj nurodytų sumokėti 508,72 Eur GPM baudos ir 337,27 Eur PSD įmokų baudos. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi

Mokesčių administravimo įstatymo 155 str. 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-07-27 sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 nurodymus Pareiškėjui sumokėti 1017,43 Eur GPM, 810,68 Eur GPM delspinigius, 674,53 Eur PSD įmokas, 370,94 Eur PSD įmokų delspinigius.

2. Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-07-27 sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 nurodymus Pareiškėjui sumokėti 305,23 Eur GPM baudą ir 202,36 Eur PSD įmokų baudą vietoj nurodytų sumokėti 508,72 Eur GPM baudos ir 337,27 Eur PSD įmokų baudos.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal MAĮ 159 str. 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui turi

18 būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.