- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-09
- Bylos Nr.
- e2-13041-1246/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-15466-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, UAB "Prime Leasing"
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą panaikinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir uždaroji akcinė bendrovė „Prime Leasing“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – pareiškėjas) skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) procedūrinį sprendimą, išdėstytą rašte „Dėl Jūsų prašymo“, priimtą dėl (duomenys neskelbtini) prašymo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pradėti vartojimo ginčo nagrinėjimą; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo spręsti (duomenys neskelbtini) prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 3) išreikalauti iš Tarnybos visą medžiagą, susijusią su (duomenys neskelbtini) prašymu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; 5) jeigu teismas laikytų, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 29 straipsnio 3 dalyje nustatytas apskundimo terminas, šį terminą atnaujinti.
Skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) per „CityBee“ mobiliąją programėlę išsinuomojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prime Leasing“ transporto priemonę „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurią naudojo asmeniniams poreikiams – kraustymuisi. Pasirinko siūlomą fiksuotos kainos paketą „2 dienos + 100 km“, kurio kaina buvo 88 Eur. Su išnuomotu automobiliu nuvažiavo apie 91 km. Dėl važiavimo mokamu valstybinės reikšmės keliu, neįsigijus kelių naudotojo mokesčio vinjetės, jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl ko jis turėjo sumokėti 350 Eur baudą (pusė minimalios įstatyme nustatytos baudos). (Duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „Prime Leasing“ su pretenzija dėl 350 Eur žalos atlyginimo, kadangi „CityBee“, kaip profesionalus vartojimo paslaugos teikėjas, neužtikrino pakankamai aiškaus ir išsamaus informavimo apie konkrečiai nuomojamai transporto priemonei taikomą specifinę kelių naudotojo mokesčio tvarką bei su jos nesilaikymu susijusią itin reikšmingą finansinę riziką. „CityBee“ atsisakius tenkinti reikalavimą, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Tarnybą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo. Pareiškėjo teigimu, jis siekė, kad Tarnyba įvertintų, ar informacijos pateikimas programėlėje apie vinjetes buvo pakankamai aiškus, suprantamas ir išsamus vartotojui, tačiau Tarnyba, nurodydama, kad reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, neįvertino tikrojo vartojimo ginčo dalyko. Pareiškėjo teigimu, „Citybee“ vartotojui siūlė konkretų fiksuotos kainos produktą – paketą „2 dienos + 100 km“ už 88 Eur, toks paslaugos pateikimas vidutiniam vartotojui suformuoja lūkestį, kad nurodyta kaina apima pagrindines su siūlomu automobilio naudojimu susijusias išlaidas, išskyrus aiškiai nurodytas papildomas išlaidas. Vairuotojui, kuriam siūloma iki 3,5 tonos bendrosios masės transporto priemonė, kuriai reikalingas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, nebuvo aiškiai paaiškinta, kad būtent ši konkreti transporto priemonė registruota kategorijoje, dėl kurios jai taikomas kelių naudotojo mokestis, kad pareiga įsigyti vinjetę atsiranda nepriklausomai nuo to, jog transporto priemonę galima vairuoti turint įprastą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir jos masė neviršija 3,5 tonos, kad kelių naudotojo mokestis nėra įskaičiuotas į pasirinktą fiksuotos kainos paketą, kad vairuotojui pačiam tenka nustatyti, ar jo pasirinktas maršrutas patenka į mokamų kelių tinklą, kad, neįvykdžius šios pareigos, gresia administracinė atsakomybė. Šios aplinkybės galėjo turėti esminės įtakos vartotojo ekonominiam sprendimui. Jeigu ši rizika būtų buvusi aiškiai pateikta, pareiškėjo teigimu, jis būtų galėjęs įsigyti vinjetę, pasirinkti kitą transporto priemonę arba važiuoti nemokamais keliais. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju ginčo dalykas – „CityBee“, kaip profesionalaus paslaugų teikėjo, elgesys vartotojo informavimo požiūriu, todėl vien dėl to, kad pareiga pirkti vinjetę nustatyta įstatyme, negalima automatiškai daryti išvados, jog vartotojo reikalavimas paslaugų teikėjui dėl netinkamo informavimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šiuo atveju Tarnyba, nepradėjusi vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, procedūrinio sprendimo priėmimo stadijoje jau padarė išvadas, kad paslaugos teikėjas nepažeidė informavimo pareigos ir kad šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys, nors egzistavo faktinis ginčas dėl: konkretaus rezervacijos proceso turinio, konkrečios informacijos pateikimo momento ir būdo, jos aiškumo ir pakankamumo, transporto priemonės registracijos kategorijos atskleidimo, fiksuotos kainos paketo pateikimo vartotojui, informacijos apie papildomas išlaidas pateikimo, itin reikšmingos finansinės rizikos atskleidimo, priežastinio ryšio tarp informacijos pateikimo ir patirtos žalos. Tarnyba neišreikalavo iš UAB „Prime Leasing“ įrodymų, patvirtinančių, kokia informacija buvo pateikta rezervacijos metu, nors buvo keliamas klausimas dėl informacijos pateikimo būdo. Tinkamas paslaugos teikėjo informavimas būtų leidęs vartotojui išvengti administracinės teisės pažeidimo ir atitinkamai 350 Eur turtinės žalos. Pareiškėjas pažymėjo, kad šio ginčo nagrinėjimas gali būti reikšmingas ir kitiems vartotojams, tačiau Tarnyba net nesiaiškino, ar yra analogiškų atvejų, kai UAB „Prime Leasing“ klientai, naudodamiesi tokios pačios kategorijos „CityBee“ transporto priemonėmis, yra gavę baudas dėl kelių naudotojo mokesčio nesumokėjimo.
2026 m. spalio 15 d. teismo nutartimi buvo atnaujintas VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 7 dienų apskundimo terminas ir pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėjimui.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog transporto priemonė yra išnuomota, nepanaikina transporto priemonės valdytojo pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų privalomų reikalavimų. Tarnybos teigimu, jai pateikti duomenys nesudarė pagrindo išvadai, kad paslaugos teikėjas nebūtų pareiškėjui pateikęs esminės informacijos ar klaidinęs vartotoją dėl pareigos įsigyti vinjetę, o tai, jog pareiškėjas tinkamai neįvertino teisės aktuose nustatytų pareigų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti paslaugos teikėjo veiksmus neteisėtais.
Suinteresuotas asmuo UAB „Prime Leasing“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo nagrinėtinas supaprastinto ypatingosios teisenos proceso tvarka, nes pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, bet sprendžiamas tik procedūrinis klausimas ar pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą.
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą teisėtumo ir pagrįstumo.
VTAĮ 3 straipsnyje įtvirtinta vartotojų teisė į pažeistų teisių gynimą. VTAĮ 11, 12, 22 straipsniai įtvirtina Tarnybos funkciją užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, sprendžiant ginčus, taip pat įtvirtina Tarnybos teisę reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Tarnybos ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu, pareikalauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo, kuriam pateiktas vartotojo reikalavimas, per nurodytą terminą pateikti paaiškinimus žodžiu ar raštu ir pateikti įrodymus, reikalingus ginčui išspręsti.
VTAĮ 23³ straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą. Vienas iš tokių atvejų – vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (VTAĮ 23³ straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis VTAĮ 29 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjant vartojimo ginčą, priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
Nagrinėjamu atveju Tarnyba, vadovaudamasi VTAĮ 23³ straipsnio 1 dalies 8 punktu, skundžiamu sprendimu, konstatavusi, kad pareiškėjo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, atsisakė pradėti vartojimo ginčo nagrinėjimą pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Tarnyba akivaizdų pareiškėjo prašymo nepagrįstumą siejo su teisės aktuose įtvirtinta transporto priemonės valdytojo pareiga užtikrinti, kad, naudojantis mokamais valstybinės reikšmės keliais, būtų sumokėta nustatyta kelių rinkliava (įsigyta vinjetė), viešai prieinamų „Citybee“ paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), su kuriomis pareiškėjas, atlikdamas transporto priemonės rezervaciją, turėjo susipažinti, nuostatų aiškumu, ir viešai prieinamu „Citybee“ kainoraščiu.
Vartotojo reikalavimas gali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu, kai iš reikalavimo faktinio pagrindo galima tikėtinai spręsti, kad nėra protingos tikimybės, jog, išnagrinėjus ginčą iš esmės, vartotojui gali būti priimtas palankus sprendimas.
Iš skundo turinio, matyt, kad pareiškėjas akcentuoja tai, jog „CityBee“, kaip profesionalus vartojimo paslaugos teikėjas, neužtikrino pakankamai aiškaus ir išsamaus informavimo apie konkrečiai nuomojamai transporto priemonei taikomą specifinę kelių naudotojo mokesčio tvarką bei su jos nesilaikymu susijusią itin reikšmingą finansinę riziką, dėl ko jis, neįvykdęs pareigos sumokėti kelių naudotojo mokestį, patyrė 350 Eur dydžio žalą.
Sutiktina su Tarnyba, kad transporto priemonės valdytojo, t. y. asmens, kuris konkrečiu momentu valdo ir naudoja transporto priemonę, pareiga, naudojantis mokamais valstybinės reikšmės keliais, sumokėti nustatytą kelių rinkliavą (įsigyti vinjetę), yra aiškiai įtvirtinta teisės aktuose (Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, Elektroninių vinječių reikalavimų, naudojimo, tikslinimo ir perkėlimo kirai transporto priemonei tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 „Dėl elektroninių vinječių reikalavimų, naudojimo, tikslinimo ir perkėlimo kitai transporto priemonei tvarkos aprašo patvirtinimo“), o pareiga laikytis viešosios teisės normų egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar paslaugos teikėjas papildomai apie tokią pareigą informuoja vartotoją.
Nepaisant to, kad paslaugos teikėjas neprivalo vartotojo papildomai informuoti apie pareigą laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, tokia informacija vartotojui buvo prieinama ir pateikta aiškia forma.
Verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikytina tinkamai įvykdyta, jei: pirma, vartotojui yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimą pateikti vartotojui informaciją aiškiai ir suprantamai galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, informacija turi būti pateikiama tokiu būdu ir taip, kad būtų lengvai suprantama vartotojui (vartotojas lengvai galėtų suvokti jos prasmę, prekės savybes ir rizikas) ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 24 punktas).
Viešai skelbiamų „Citybee“ Taisyklių 1.2 punkte nustatyta, kad: „Nuo Paskyros sukūrimo momento, kaip nurodyta Taisyklių III skyriuje, tarp Naudotojo ir Bendrovės susiklosto sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja šių Taisyklių (įskaitant priedus) nuostatos, Bendrovės interneto svetainėje, Mobiliojoje programėlėje, Paskyroje pateikiama informacija, įskaitant Kainoraštį, Paslaugų įkainius ir kitas konkrečias Transporto priemonės rezervacijos sąlygas <...>.“
Iš Taisyklių 1.3 punkto nuostatų matyti, kad, prieš atlikdamas transporto priemonės rezervaciją, naudotojas privalo susipažinti su paslaugų įkainiais, kainoraščiu ir kitomis rezervacijos sąlygomis. Naudotojui atlikus rezervaciją, laikoma, kad naudotojas susipažino su paslaugų įkainiais, kainoraščiu ir kitomis rezervacijos sąlygomis ir su jomis sutinka.
Taisyklių skyriuje „Papildomi mokesčiai“ 7.29 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad naudotojas turi pats susimokėti kelių naudotojo mokestį už važiavimą krovininėmis transporto priemonėmis teisės aktų nustatyta tvarka (daugiau informacijos rasite čia: https://keliumokestis.lt/). Viešai skelbiamo „Citybee“ kainoraščio, su kuriuo pareiškėjas turėjo susipažinti, pačioje pradžioje taip pat aiškiai nurodoma, kad, vadovaujantis teisės aktais, važiuojant magistraliniais automobilių keliais A1-A18 krovininiais automobiliais, vairuotojas turi sumokėti naudotojo mokestį bei turėti mokestį patvirtinantį dokumentą: popierinę arba elektroninę vinjetes. Daugiau informacijos galima rasti: https://www/keliumokestis.lt/.“.
Kaip teisingai pažymėjo Tarnyba, visa ši informacija pareiškėjui buvo prieinama dar iki transporto priemonės rezervacijos patvirtinimo, todėl tiek pareiškėjui, tiek kitiems vartotojams yra sudaryta galimybė ją įsivertinti prieš priimant sprendimą rezervuoti transporto priemonę „Citybee“ programėlėje. Pareiškėjas nenurodo, kad tuo metu, kai jis rezervavo transporto priemonę „Citybee“ programėlėje, ši informacija jam nebuvo pasiekiama, o vien tai, kad, pareiškėjo subjektyviu vertinimu, toks informacijos pateikimo būdas jam nebuvo aiškus, nesudaro pagrindo kitokiam susiklosčiusios situacijos vertinimui.
Nors pareiškėjas tvirtina, kad „Citybee“ vartotojui siūlyta konkretus fiksuotos kainos produktas – paketas „2 dienos + 100 km“ už 88 Eur, vidutiniam vartotojui suformuoja lūkestį, kad nurodyta kaina apima pagrindines su siūlomu automobilio naudojimu susijusias išlaidas, išskyrus aiškiai nurodytas papildomas išlaidas, tačiau, teismo vertinimu, toks vidutinio vartotojo lūkestis šiuo konkrečiu atveju stokoja loginio pagrįstumo, kadangi transporto priemonės nuomotojas iš anksto negali žinoti, ar asmuo, išsinuomojęs transporto priemonę, apskritai planuoja važiuoti mokamais keliais.
Sprendžiat, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, turi būti atsižvelgiama į visas faktines aplinkybes ir į vartotojo pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Nors vartotojas neabejotinai yra silpnesnioji sutartie šalis, tačiau laikytina, kad vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1998 m. liepos 16 d. sprendimo byloje Gut Springenheide and Tusky, C-210/96, 31 punktas).
Taigi vartotojo statuso turėjimas neatleidžia asmens nuo pareigos susipažinti su jam pateikiamos informacijos turiniu, pačiam domėtis savo teisėmis ir atsakomybe už netinkamą pareigų vykdymą.
Be to, atsižvelgiant į skunde pateikiamą argumentą, kad Tarnyba neišreikalavo paslaugos teikėjo valdomų įrodymų, pažymėtina, kad, jeigu jau pirminėje prašymo nagrinėjimo stadijoje Tarnyba mato, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ji neturi pareigos reikalauti papildomos medžiagos ir nustatinėti visas vartotojo prašyme išdėstytas aplinkybes.
Teismas, įvertinęs, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamo Tarnybos sprendimo motyvus bei kitą bylos medžiagą, sprendžia, kad Tarnyba, skundžiamu sprendimu atsisakydama nagrinėti pareiškėjo prašyme nurodytą ginčą, teisės aktų nepažeidė, Tarnybos priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamą Tarnybos sprendimą nėra.
Pareiškėjui išaiškintina, kad skundo netenkinimas neužkerta galimybės savo galimai pažeistas teises ginti pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (VTAĮ 29 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 582 straipsniu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi teismas
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.