- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-20
- Bylos Nr.
- 2YT-5705-819/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01202-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- A. P., K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.5.19Turto areštas
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. (A. P.) ir K. P. pareiškimą dėl antstolio veiksmų. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja antstolis Dalius Traigys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Pareiškėjai skundu dėl antstolio veiksmų prašo pripažinti neteisėtais antstolio Daliaus Traigio 2025 m. gruodžio 15 d. atliktus vykdymo veiksmus, susijusius su K. P. sąskaitų areštu, panaikinti areštą pareiškėjos K. P. vardu atidarytoms banko sąskaitoms, nutraukti išieškojimą iš neįgalumo pensijos ir vaiko pinigų, įpareigoti grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas bei užtikrinti, kad ateityje išieškojimas nebūtų nukreipiamas į įstatymu saugomas tikslines socialines išmokas.
Skunde pareiškėjai nurodo, kad jų atžvilgiu yra atliekami veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0241/25/02242. Šioje vykdomojoje byloje skolininkas yra A. P. (A. P.), tačiau antstolis savo veiksmais areštavo ir apribojo skolininko sutuoktinės K. P. vardu atidarytas banko sąskaitas. Pažymi, kad skolininko sutuoktinė turi neįgalumą, augina du mažamečius vaikus, todėl iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauna neįgalumo pensiją bei vaiko pinigus. Šį faktą patvarkyme pripažįsta ir pats antstolis. Tačiau nepaisant to, išieškojimas buvo nukreiptas neatskiriant lėšų pobūdžio, taikant areštą visoms lėšoms ir būsimoms išmokoms. Pamini, kad tokios išmokos yra laikomos tikslinėmis socialinėmis išmokomis, į jas nukreipti išieškojimą yra negalima. Pareiškėjų teigimu, toks skolininko sutuoktinės sąskaitų areštas yra neteisėtas trečiojo asmens nuosavybės teisių suvaržymas. Pabrėžia, kad antstolio veiksmai neatitinka proporcingumo ir mažiausios žalos principų, nes antstolis pasirinko griežčiausią vykdymo priemonę, nuspręsdamas areštuoti visas lėšas ir būsimus mokėjimus.
Antstolis Dalius Traigys 2026 m. sausio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-SN-2242/25-1, kuriuo su pareiškėjų skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka (toliau – ir Patvarkymas). Nurodo, kad jis vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025 m. lapkričio 24 d. išduotą sprendimą Nr. VIA_SP2E-1368 dėl 10 648,56 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. P. (A. P.). Vykdymo metu antstolis gavo skolininko A. P. (A. P.) ir jo sutuoktinės K. P. skundą dėl 2025 m. gruodžio 15 d. antstolio priimtų procesinių dokumentų: nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-241-48281, patvarkymo dėl turtinių teisių arešto Nr. S-25-241-48296, turto arešto akto Nr. TAA 2025 12 15 2242. Paaiškina, kad skolininkui buvo siunčiami raginimai dėl skolos sumokėjimo per nustatytą terminą, raginimas taip pat buvo paskelbtas viešojo paskelbimo būdu. Skolininkas į raginimus nereagavo, jų neatsiėmė, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Atliekant vykdymo veiksmus paaiškėjo, kad skolininkas A. P. (A. P.) nuo 2015 m. birželio 19 d. yra sudaręs santuoką su K. P.. Patikrinus skolininko mokumo ir išieškojimo galimybes buvo pastebėta, kad skolininkas pajamų pagal darbo santykius negauna, nekilnojamojo turto neturi, sąskaitos areštuotos tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, skolininkas turi vieną transporto priemonę. Įvertinti ir sutuoktinės duomenys, nustatyta, kad ji gauna pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, jos vardu atidarytos sąskaitos, kurios neturi jokių apribojimų, jos vardu nėra jokio registruotino turto. Atlikęs šiuos veiksmus, antstolis nusprendė išieškojimą nukreipti į santuokoje įgytą turtą, tame tarpe ir sutuoktinės sąskaitose esantį turtą, pradėti turto dalies nustatymo procedūrą, kurios pagrindu paruošė procesinius dokumentus – turto arešto aktą Nr. S-25-241-48300, patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. S-25-241-48296, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-241-48281, sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, Nr. S-25-241-48287, patvarkymą dėl informacijos ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu pateikimo Nr. S-25-241-48299. Priimtu patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. S-25-241-48296 antstolis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nurodė iš K. P. mokėtino darbo užmokesčio ir kitų jam prilygtinų išmokų sumos iki arešto masto (11 750,23 Eur) kiekvieną mėnesį išskaityti: 5 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygtinų išmokų, neviršijančių vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – ir MMA), 15 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygtinų išmokų, viršijančių vieno MMA, tačiau neviršijančių dviejų MMA, ir 25 proc. darbo užmokesčio ir jam prilygtinų išmokų, viršijančių du MMA, į antstolio depozitinę. Pagal šį patvarkymą K. P. sąskaitose esančios lėšos yra paliktos saugoti kredito įstaigos žinioje ir nebuvo pervestos į antstolio sąskaitą. Pažymi, kad K. P. pateikus gaunamas lėšas patvirtinančius dokumentus, jos banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti pakeitimai ir leidžiama disponuoti 598 Eur.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą dėl pareiškėjų A. P. ir K. P. skundo priimti pagal byloje esamus duomenis bei pateiktus įrodymus. Nurodo, kad A. P. (A. P.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje registruotas draudėju kaip vykdantis individualią veiklą. Valstybinio socialinio draudimo fondo 2026 m. vasario 6 d. duomenimis jis yra skolingas 8 218 Eur valstybinio socialinio draudimo išmokų bei 2 816 Eur privalomojo sveikatos draudimo išmokų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba vykdė įsiskolinimo išieškojimą iš skolininko A. P. (A. P.), tačiau iš jo banko sąskaitos 2025 m. liepos 30 d. buvo nurašyta tik 8,40 Eur. 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. VIA-SP2E-1368 A. P. (A. P.) skolos priverstinis išieškojimas buvo perduotas antstoliui Daliui Traigiui, tačiau pagal minėtą sprendimą antstolis šiai dienai nieko neišieškojo. Pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba palaiko antstolio Daliaus Traigio Patvarkyme išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys nuo 2025 m. lapkričio 24 d. vykdomojoje byloje Nr. 0241/25/02242 (toliau – ir Vykdomoji byla) vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. VIA-SP2E-1368 dėl 10 648,56 Eur skolos išieškojimo iš A. P. (A. P.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. Vykdymo proceso metu antstolis, patikrinęs Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, PLAIS teikiamus duomenis nustatė, kad A. P. (A. P.) pajamų iš darbo teisinių santykių negauna, nekilnojamojo turto neturi, sąskaitoms taikomi tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos areštai, jo vardu registruota viena transporto priemonė. Taip pat antstolis nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su K. P., kuri gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuolatinę išmoką, jos vardu yra atidarytos sąskaitose bankuose, kurioms netaikomi jokie apribojimai, ji savo vardu nėra įgijusi jokio registruotino nekilnojamojo turto. Įvertinęs tai, antstolis 2025 m. gruodžio 15 d. surašė šiuos procesinius dokumentus Vykdomojoje byloje:
Turto arešto aktą Nr. TAA 2025 12 15 2242 (toliau – ir Aktas), kuriuo areštavo 11 750,23 Eur sumai (išieškoma suma plius vykdymo išlaidos) pinigines lėšas, esančias A. P. (A. P.) sutuoktinės K. P. vardu atidarytose sąskaitose bankuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvos Respublikos kelių transporto registre A. P. (A. P.) vardu registruotą transporto priemonę SSANG YONG, SSA NGYONG REXTON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
Patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. S-25-241-48296 (toliau – ir Patvarkymas dėl teisių arešto), kuriuo nutarė areštuoti K. P. priklausančias turtines teises 11 750,23 Eur sumai į reguliariai išmokėtinas pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui, nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš K. P. mokėtino darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos iki arešto masto 11 750,23 Eur sumos įvykdymo kiekvieną mėnesį išskaityti 5 procentus nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo, 15 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančių vieną MMA, tačiau neviršijančių dviejų MMA dydžių, ir 25 procentus nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančių dviejų MMA dydžius, sumas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą;
Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-241-4828, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo A. P. (A. P.) sąskaitų;
Patvarkymą dėl informacijos ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu pateikimo Nr. S-25-241-48299 (toliau – ir Patvarkymas dėl susitarimo), kuriuo pasiūlė A. P. (A. P.) per 20 dienų nuo turto arešto akto ir kitų dokumentų, kuriais taikomi apribojimai surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (toliau – ir Sutikimas).
Per nustatytą terminą antstolis Sutikimo negavo, tačiau 2026 m. sausio 5 d. gavo šioje byloje nagrinėjamą skundą dėl antstolio veiksmų, prie kurio pareiškėjai pridėjo duomenis apie tai, kad pareiškėjai augina du vaikus – K. P., gimusią 2015 m. spalio 18 d., ir M. P., gimusį 2025 m. liepos 4 d., kad K. P. į jos sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį pervedami vaiko pinigai (245 Eur), taip pat į šią sąskaitą jai mokama 352,77 Eur netekto darbingumo/ negalios pensija (352,77 Eur).
2026 m. sausio 13 d. antstolis priėmė turto arešto akto patikslinimą Nr. PTAA 2026 01 13 2242 (toliau – ir Akto patikslinimas), kuriuo nustatė K. P. 598 Eur laisvai disponuojamą sumą minėtai K. P. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini).
Pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjai skundžia pastaruosius antstolio veiksmus tiek, kiek jie susiję su K. P. sąskaitų areštu ir išieškojimo nukreipimu į neįgalumo pensiją ir vaiko pinigus.
Pareiškėjai nurodo, kad Vykdomojoje byloje skolininkė yra ne K. P., o A. P. (A. P.), todėl piniginių lėšų, esančių K. P. vardu atidarytose sąskaitose bankuose areštas ir išieškojimo nukreipimas į jas Vykdomojoje byloje, neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas su šiuo pareiškėjų argumentu nesutinka, nes įstatymas numato galimybę nukreipti skolų išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje junginėje sutuoktinų nuosavybėje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.110 straipsnis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. CK 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusiais iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas A. P. (A. P.) turi pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas Vykdomojoje byloje, todėl antstolio sprendimas imtis veiksmų nukreipti išieškojimą į jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su K. P. atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjai, skunde argumentuodami antstolio veiksmų neteisėtumą, be kitų reikalavimų teikia reikalavimą grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas. Antstolis Patvarkyme nurodo, kad jis jokių lėšų iš K. P. neišieškojo, o tik jas areštavo, siekdamas nustatyti A. P. (A. P.) dalį jos ir A. P. (A. P.) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, sutinka su antstolio pozicija, išdėstyta Patvarkyme.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis pirmiausia areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (1 dalis). Antstolio priimtas Aktas, Patvarkymas dėl teisių arešto, Patvarkymas dėl susitarimo neginčijamai liudija, kad siekdamas nukreipti išieškojimą į skolininko A. P. (A. P.) dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su K. P., antstolis laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. pirmiausia bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą areštavo ir pasiūlė A. P. (A. P.) pateikti antstoliui Sutikimą. Byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų faktiškai nurašęs (išieškojęs) kokias nors sumas iš pareiškėjos K. P. sąskaitų bankuose, nurodytų Akte. Priešingai, antstolio paaiškinimai, Akto patikslinimas liudija, kad antstolis, gavęs informaciją iš pareiškėjų apie K. P. konkrečią sąskaitą, į kurią yra pervedama neįgalumo pensija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir vaiko pinigai, nustatė K. P. laisvai disponuojamą sumą kas mėnesį.
Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad pareiga antstoliui nustatyti laisvai disponuojamą sumą Sprendimų vykdymo instrukcijoje siejama su antstolio turėjimu duomenų ne tik apie tai, kad asmeniui mokamos išmokos, iš kurių negalima nukreipti išieškojimo, ar išmokos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, bet ir turėjimu duomenų apie sąskaitą, į kurią tokios išmokos mokamos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 14, 15 punktai). Tokius duomenis pareiškėjai antstoliui pateikė po Akto surašymo 2026 m. sausio 5 d.
Pareiškėjai skundą grindžia ir tuo, kad pareiškėjos K. P. gaunama neįgalumo pensija patenka į tikslines socialines išmokas, skirtas konkrečiam asmeniui, į tokias lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas, net ir taikant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją.
Vertindamas šiuos pareiškėjų argumentus, teismas pažymi, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Teismų praktikoje aiškinant šią CK nuostatą nurodoma, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti, todėl, pavyzdžiui, ir vieno iš sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis ar pensija yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), preziumuojant, kad pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo, yra skirtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau tikslinės paskirties išmokos, kurios skirtos konkretiems vieno iš sutuoktinio poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimas, tikslinė materialinė parama, nėra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 20 punktas).
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjai K. P. yra skirta socialinio draudimo negalios pensija, tokie duomenys yra registruoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 17 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435, 2, 28.1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad ji būtų skirta konkretiems tiksliniams tik pačios K. P. poreikiams tenkinti. Jos, kaip ir visų socialinio draudimo negalios pensijų paskirtis, kompensuoti K. P. prarastas darbo pajamas dėl sveikatos būklės, atsižvelgiant į tai, kiek ji pati prisidėjo prie socialinės sistemos (įmokėtas sumas ir stažo ilgį). Todėl nepriskirti K. P. gaunamos socialinio draudimo negalios pensijos bendrai jungtinei jos ir A. P. (A. P.) sutuoktinių nuosavybei, nurodytai CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, teismas neturi pagrindo.
Šios pareiškėjos K. P. gaunamos negalios pensijos teismas taip pat neturi pagrindo priskirti sumoms, iš kurių negalimas išieškojimas.
Sumas, iš kurių negali būti išieškoma, reglamentuoja CPK 739 straipsnis. Jame nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir persiųstam dirbti į kitas vietoves, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, išmokų vaikams, mokamų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpos, išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, socialinio draudimo našlaičių pensijos ir socialinio draudimo našlių pensijos, mokamų pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinės našlaičių pensijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinės našlaičių pensijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinės signataro našlaičių rentos, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinės rentos, išeitinių išmokų, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išskaitymai, laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių, vienišo asmens išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėto pensijų fonde sukaupto pensijų turto.
Taigi, CPK nenumato, kad socialinio draudimo negalios pensija patenka į sumas, iš kurių negali būti išieškoma. Priešingai, CPK 737 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų, išskyrus mokamas pagal Šalpos įstatymą, taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra mokama socialinio draudimo negalios, o ne šalpos negalios pensija, numatyta Šalpos pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Todėl ir pastarasis pareiškėjų argumentas pripažįstamas nepagrįstu.
Dėl vaiko pinigų teismas plačiau nepasisako, nes byloje nėra duomenų, kad antstolis nukreipė išieškojimą į vaiko pinigus. Teismas, be abejo, sutinka su pareiškėjais, kad vaiko pinigai patenka į lėšas, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas pagal CPK 739 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tačiau Aktu ir Akto patikslinimu antstolis areštavo pinigines lėšas, esančias K. P. sąskaitose bankuose, kaip bendrą jungtinę jos ir A. P. nuosavybę, kartu nustatydamas galimybę laisvai kas mėnesį disponuoti suma, ne mažesne nei jos gaunami vaiko pinigai.
Taigi, visuma nurodytų aplinkybių sudaro pagrindą pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-512 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjų A. P. (A. P.) ir K. P. skundo dėl antstolio veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.