Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-480-1121/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-16
Bylos Nr.
eAN2-480-1121/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-25054-2026-7
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Pažeidėjas
M. L.
Institucija
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-480-1121/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-25054-2026-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą, skundui dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės Gretos Žagūnienės (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-6343-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26301764655), padavimo terminą ir atsisakyta jį priimti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjamų klausimų esmė

M. L., Institucijos 2026 m. gegužės 26 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 250 Eur dydžio bauda, už tai, kad būdamas UAB „F. V.“ vadovas neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2026 m. kovo mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2026 m. balandžio 15 d. Tuo, vadovas M. L., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. 2026 m. gegužės 6 d., 16.40 nustatyta, kad M. L., būdamas UAB „F. V.“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta paskutinio mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2026 m. kovo 1 d. – 2026 m. kovo 26 d. mokestinį laikotarpį, kuri turėjo būti pateikta per 20 dienų po asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos, atitinkamai iki 2026 m. balandžio 16 d. Tuo, vadovas M. L., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 88 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2026 m. gegužės 6 d., 16.40 nustatyta, kad M. L., būdamas UAB „F. V.“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti Išregistruojamo/likviduojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. kovo 1 d. – 2026 m. kovo 26 d. mokestinį laikotarpį, kurie turėjo būti pateikti per 20 dienų po asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos, atitinkamai iki 2026 m. balandžio 16 d. Tuo, vadovas M. L., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 88 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42-2 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 31 p. nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos 2026 m. gegužės 26 d. nutarimu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kartu su skundu paduotas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atisakyta priimti pareiškėjo skundą ir netenkintas M. L. prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta jokių objektyvių ar techninio pobūdžio kliūčių, galėjusių sutrukdyti skundžiamam nutarimui pasiekti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) nurodytą M. L. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog nėra duomenų, kad šis elektroninio pašto adresas dokumento siuntimo metu būtų buvęs neaktyvus ar neveikiantis, o išsiųstas elektroninis laiškas būtų neįteiktas, grąžintas siuntėjui ar sistema būtų fiksavusi jo pristatymo sutrikimą. Taip pat vertinta, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis yra užsienio valstybių pilietis, kurio gimtoji kalba yra rusų, šiuo konkrečiu atveju taip pat nepripažintinos tokiomis, dėl kurių jis, gavęs skundžiamą nutarimą, objektyviai neturėjo galimybės laiku pateikti dėl jo skundo nepasibaigus įstatyme nustatytam terminui. Akcentuota, jog net ir iki galo nesuprasdamas jam siunčiamų procesinių dokumentų turinio pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti vertėjo paslaugomis, o iš skundo matyti, kad jis tai ir padarė, t. y. skundą teismui dėl Institucijos nutarimo lietuvių kalba parengė naudodamasis vertėjo pagalba.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos 2026 m. gegužės 26 d. nutarimo paduoti, o skundą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti jo priėmimo klausimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundo padavimo termino metu (2026 m. gegužės 27 d. – birželio 15 d.) pareiškėjas buvo užsienyje, kur lydėjo savo vaiką L. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), turintį negalią, jo reabilitacijos laikotarpiu ir tai buvo esminė termino praleidimo priežastis. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė nebuvo įvertinta. Vaiko negalia, būtinybė jį lydėti ir šios aplinkybės įtaka galimybei laiku susipažinti su dokumentais ir pasinaudoti teise apskųsti nutarimą liko neaptartos, nors ANK 626 straipsnio 3 dalis reikalauja motyvuotos nutarties.

2026 m. gegužės 7 d. per „Mano VMI“ įteiktas administracinio nusižengimo protokolas (Nr. 563-12573) pirmą kartą atidarytas tik 2026 m. rugsėjo 10 d., 23.53 val., perskaitymų skaičius – vienas. Byloje nėra jokių duomenų, kad su protokolu ar nutarimu pareiškėjas būtų susipažinęs anksčiau. 2026 m. rugsėjo 8 d., sužinojęs, kad 250 Eur bauda perduota išieškoti antstolei (vykdomoji byla Nr. 0162/26/01163), šią sumą sumokėjo, tačiau paties nutarimo turinio, jo pagrindo ir apskundimo tvarkos tuo metu nežinojo, nutarimo kopiją gavo tik 2026 m. rugsėjo 11 d. iš Administracinių nusižengimų registro. Susipažinęs su nutarimu, 2026 m. rugsėjo 10 d. pateikė visas trūkstamas deklaracijas ir duomenis, o 2026 m. rugsėjo 11 d. – skundą. Todėl pareiškėjo vertinimu, terminas praleistas ne dėl sąmoningo delsimo, o todėl, kad dėl objektyvių aplinkybių jis faktiškai nebuvo susipažinęs su nutarimu, o išnykus šioms kliūtims veikė nedelsdamas.

Pažymi, jog teismas termino atnaujinimo klausimą sutapatino su nutarimo įteikimo tinkamumo klausimu. Skunde neginčijama, kad šioje byloje nutarimas 2026 m. gegužės 26 d. buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) ir kad pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį jo įteikimo diena teisiškai laikoma 2026 m. gegužės 27 d. Būtent todėl pareiškėjas prašo ne pripažinti terminą nepraleistu, o jį atnaujinti. ANK 573 straipsnio 4 dalis nustato teisinę įteikimo prezumpciją, o ne faktinio susipažinimo su dokumentu faktą.

2026 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. eII-1573- 818/2026 išnagrinėjo analogišką pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl tos pačios Institucijos 2026 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-6777-2026 (ANK 187 straipsnio 2 dalis) paduoti ir šį terminą atnaujino. Institucijos teismui pateiktais duomenimis, tas nutarimas taip pat buvo išsiųstas per Administracinių nusižengimų registrą el. paštu (duomenys neskelbtini), apskundimo terminas (2026 m. birželio 24 d. – liepos 13 d.) ėjo iškart po šioje byloje aktualaus termino (2026 m. gegužės 27 d. – birželio 15 d.), o pareiškėjo buvimas užsienyje su vaiku tęsėsi nepertraukiamai per abu šiuos laikotarpius. Teismas toje byloje konstatavo, jog tėvo faktinis buvimas užsienyje dėl būtinybės lydėti neįgalų vaiką gydymo ir (ar) reabilitacijos metu gali objektyviai riboti galimybę laiku gauti Lietuvoje siunčiamus procesinius dokumentus, su jais susipažinti ir imtis veiksmų savo teisėms įgyvendinti ir pažymėjo, kad vien formalus dokumento išsiuntimas savaime neatsako į klausimą, ar konkrečiam asmeniui buvo realiai sudaryta galimybė suprasti priimto sprendimo esmę ir jo apskundimo tvarką.

Pareiškėjo vertinimu, teismas atsisakydamas atnaujinti terminą, neįvertino esminės nurodytos priežasties, iš esmės apsiribojo įteikimo fakto konstatavimu, nepagrįstai apribojo teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, taikytina ir administracinių nusižengimų byloms). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad procesinių terminų taisyklės neturi būti taikomos pernelyg formaliai, užkertant kelią bylos nagrinėjimui iš esmės (Zubac prieš Kroatiją [DK], Nr. 40160/12, 2018-04-05; Pérez de Rada Cavanilles prieš Ispaniją, Nr. 28090/95, 1998-10-28), o teismas privalo atsakyti į esminius, bylos baigčiai reikšmingus argumentus (Ruiz Torija prieš Ispaniją, Nr. 18390/91, 199412-09).

Teismas kritiškai įvertino teiginius apie kalbos barjerą, motyvuodamas tuo, kad nuo 2022 metų pareiškėjas yra Lietuvoje registruotos bendrovės vadovas. Tačiau skundo padavimo termino metu pareiškėjas buvo užsienyje, o lietuvių kalbos nemoka, bendrovės mokesčių apskaitą iki 2026 m. kovo mėn. tvarkė ir su Institucija bendravo įgalioti buhalteriai. Vien tai, kad vadovauja bendrovei, savaime nepatvirtina, kad moku lietuvių kalbą. Skundas lietuvių kalba parengtas kompiuterinėmis kalbos (vertimo) priemonėmis, kadangi lietuviško teksto savarankiškai nesupranta. Prie skundo pareiškėjas taip pat pateikė papildomus dokumentus: L. L. neįgalumo pažymėjimą (išduotas (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 1 d., peržiūra 2028 m. rugpjūčio mėn.) kartu su vertimu į lietuvių kalbą (2 lapai); dokumentą, patvirtinantį buvimą užsienyje pirmąją skundo padavimo termino dieną – 2026 m. gegužės 27 d. (Ispanijos Karalystė, Barselona, Nacionalinės policijos įstaigos eilės talonas, atspausdintas 2026 m. gegužės 27 d., 12.30 val.) (1 lapas).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Institucijos atstovas prašo netenkinti pareiškėjo skundo ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Akcentuota, kad dokumentai nebuvo siunčiami registruota pašto siunta, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Mano VMI portalo duomenis, 2026 m. gegužės 6 d. Administracinio nusižengimo protokolas 2026 m. gegužės 7 d. buvo įteiktas per Mano VMI portalą ir papildomai informuota el. paštu (duomenys neskelbtini). Institucijos vertinimu, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, t. y. datą, laiką, vietą ir apie padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Taip pat, protokole, pateikiama informacija apie administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens teises ir pareigas reglamentuotas ANK 577 straipsnyje, kuriame nurodoma, jog asmuo gali dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, pateikti bylai reikšmingus dokumentus, daiktus ir pateikti raštu ar el. ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Reikšmingi duomenys ir/ar paaiškinimai dėl padaryto administracinio nusižengimo yra teikiami savarankiškai, t. y. administracinį nusižengimą padariusio asmens iniciatyva. Pareiškėjas paaiškinimų ar kitos reikšmingos informacijos bylos nagrinėjimui nepateikė. Pagal Mokesčių mokėtojų registro (MMR) duomenis, el. pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo M. L. buvo informuotas apie Administracinio nusižengimo protokolo įteikimą per Mano VMI portalą bei kuriuo buvo išsiųstas nutarimas, galioja nuo 2024 m. vasario 19 d. iki šiol. M. L. 2026 m. gegužės 6 d. Administracinio nusižengimo protokolą perskaitė 2026 m. rugsėjo 10 d. Nors pareiškėjas dokumentą perskaitė po nutarimo priėmimo, tai nepaneigia aplinkybės, kad asmuo turi prieigą prie Mano VMI portalo ir juo naudojasi. Pažymėta, jog M. L. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį baudžiamas ne pirmą kartą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. atskirasis skundas tenkintinas

ANK 623 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Pagal ANK 626 straipsnio 5 dalį, dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti paduotas atskirasis skundas.

Pagal ANK 637 straipsnio 2 dalies nuostatas, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, ir nukentėjusiajam išduodamos nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašai). Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nutarimą (nutartį), nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašai) jiems išsiunčiamos ANK 573 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. L. elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) 2026 m. gegužės 7 d. buvo išsiųstas 2026 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMI-01-ANR_P-2094-2026, o 2026 m. gegužės 26 d. tos pačios dienos Institucijos nutarimas. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad M. L. elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į Valstybės informacinę sistemą (registrą), kaip to reikalauja ANK 573 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog Institucija M. L. tinkamu būdu t. y. elektroniniu paštu, išsiuntė aukščiau paminėtus sprendimus.

Tačiau, atskirajame skunde apygardos teismui, nurodoma, kad nutarimas M. L. buvo įteiktas lietuvių kalba, kurios jis nesupranta. Pagal ANK 568 straipsnį, Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurios 7 punkte yra įtvirtinta šio asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui yra būtina, nes jo nesuteikus asmens konstitucinė teisė į gynybą būtų pažeista. Procesinės kalbos užtikrinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir – Konstitucija) garantuojamos teisės į gynybą, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, sudedamoji dalis. Ši Konstitucijos garantuojama teisė yra susijusi su Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įvirtintu sąžiningo bylos nagrinėjimo proceso užtikrinimo reikalavimu, kai Konstitucijos 31 straipsnis nėra straipsnis sietinas išimtinai tik su baudžiamuoju procesu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalimi, procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o pagal to paties straipsnio 3 dalį asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Tokia teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte, pagal kurį kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba, siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11/2015). Pažymėtina, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime nurodoma, kad M. L. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis, o duomenų, kad jis supranta lietuvių kalbą ar, kad Institucijos protokolas, nutarimas, ar kiti Institucijos dokumentai jam buvo siųsti suprantama kalba, nėra. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog M. L. nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. yra Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „F. V.“ vadovas, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad beveik ketverius metus vadovaudamas Lietuvoje veikiančiam juridiniam asmeniui jis be vertimo visiškai negalėjo suprasti lietuvių kalba surašytų dokumentų turinio. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad asmuo nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. eina Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „F. V.“ vadovo pareigas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis privalo mokėti lietuvių kalbą ir suprasti lietuvių kalba surašytų Institucijos jam siunčiamų dokumentų turinį. Įvertinus tai, jog dokumentai asmeniui turi būti pateikiami suprantama kalba, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nutarimo išsiuntimo asmeniui nesuprantama kalba nepakanka jo teisės apskųsti šį nutarimą nustatytu terminu įgyvendinimui. Nors pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas iki galo nesuprasdamas jam siunčiamų procesinių dokumentų turinio turėjo galimybę pasinaudoti vertėjo paslaugomis, tačiau apygardos teismo vertinimu, visgi, asmuo, gavęs jam siųstą nutarimą, neturi pats imtis veiksmų tam, kad suprastų jo turinį. Taigi konstatuotina, kad Institucija, priimdama nutarimą, privalo asmeniui pateikti jį suprantama kalba. Iš to seka, jog terminas kalbos nesuprantančiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turi būti skaičiuotinas nuo nutarimo vertimo į jam suprantamą kalbą išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Pažymėtina, kad teisingumas negali būti vykdomas formaliai, nes formalus įstatymo taikymas gali pažeisti asmens teises ir interesus. Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad terminas skundui paduoti, kai proceso dalyvis nekalba lietuviškai, turi būti skaičiuojamas nuo nuorašo vertimo jam suprantama kalba išsiuntimo dienos. Apygardos teismo vertinimu, nėra teisinga spręsti, jog lietuvių kalba surašyto nutarimo išsiuntimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra tinkamai užtikrinama jo teisė nustatytu terminu paduoti skundą. Nubausto asmens teisės apskųsti jam nepalankų procesinį sprendimą garantavimas turi užtikrinti asmens konstitucinę teisę, jog jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, bei pašalinti bet kokias abejones dėl priimto tokio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog procesinio sprendimo apskundimo teisė yra viena iš esminių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui skundui dėl Institucijos nutarimo nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui M. L. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės Gretos Žagūnienės 2026 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-6343-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26301764655), nagrinėti iš esmės.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys