Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1S-707-1035/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-10
Bylos Nr.
e1S-707-1035/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31249-2024-0
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Nuteistasis
T. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1S-707-1035/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31249-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2026 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 6 d. nutarties, kuria laisvės apribojimo bausmė nuteistajam T. D. pakeista areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu T. D. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant T. D.: dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (iki 2026 m. balandžio 22 d.); neatlygintinai išdirbti 80 valandų per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (iki 2025 gruodžio 22 d.) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 27 d.

Šalies argumentai

Lietuvos probacijos tarnybos rytų Lietuvos skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) 2026 m. birželio 5 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, nes T. D. vengia vykdyti laisvės apribojimo bausmę, nebendrauja su Probacijos tarnyba, neatvyksta ir neteikia duomenų apie save, bausmės atlikimo metu buvo baustas administracine tvarka (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 6 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas patenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu T. lD. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistasis T. D. prašo sušvelninti arešto bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nuteistasis vėlesniu laikotarpiu nebendravo ir nebeteikė duomenų Probacijos tarnybai, tačiau tai vyko dėl asmeninių priežasčių. Jis turi problemų dėl depresijos, anonimiškai lankosi pas specialistus, patiria besikartojančius panikos priepuolius, nuo kurių gydėsi, tačiau jie vis atsinaujina. Artimiausiu metu yra užsiregistravęs pas psichiatrę. Nuteistasis turi didelių finansinių problemų, skolos siekia 100 000 Eur, todėl visą laiką skiria darbui. Arešto bausmė sukels dar daugiau finansinių problemų, nes jis praras darbą, negalės vykdyti įsipareigojimų, neteks gyvenamosios vietos. Nuteistasis yra susitaręs nuo lapkričio mėnesio dėl papildomo darbo pagal darbo sutartį. Nuo rugsėjo mėnesio išlaiko nepilnametę dukrą, kuri gyvena ir mokosi Vilniuje.

Probacijos tarnyba elektroniniu paštu nesiuntė šaukimo ar nurodymo atvykti, su nuteistuoju buvo susisiekta tik 2026 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nesuteikė nuteistajam galimybės gauti valstybės skiriamą gynėją, iki teismo posėdžio jis nebuvo supažindintas su byla, nes nei e.teismas.lt sistemoje, nei elektroniniu paštu nuteistasis nebuvo gavęs jokios informacijos apie bylą. Teismo posėdyje nuteistasis nedalyvavo, nes buvo nurodęs priežastis, kad buvo per vėlai informuotas ir gavo tik vieną šaukimą. Nuteistasis teismui nurodė, kad jam reikalingas oficialus šaukimas, kad galėtų pateikti jį darbdaviui, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Dėl paskirto atvesdinimo informaciją gavo tik rugsėjo 29 d., nors sprendimas buvo priimtas daug anksčiau ir apie tai jis net nebuvo informuotas, nors visą laiką iki tol informacija iš teismo būdavo atsiunčiama elektroniniu paštu. Per visą laikotarpį jokių šaukimų dėl nusižengimų asmuo negavo, o baustas buvo dėl administracinių nusižengimų dėl laiku nepateiktų ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi šiuo metu jo vadovaujamos mažosios bendrijos nevykdo veiklos, o pats nuteistasis neturi galimybės pasisamdyti buhalterės, todėl ir nebuvo laiku pateiktos ataskaitos.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo T. D. skundu ir skundžiama nutartimi, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju T. D. nuteistas 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį: dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiame kontekste pastebėtina, kad laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, jog asmeniui tam tikram laikotarpiui paskiriama intensyvi priežiūra ir (arba) nustatomi tam tikri įpareigojimai ar draudimai, kurie yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Tai reiškia, kad vengimo vykdyti laisvės apribojimo bausmę atveju šios bausmės pakeitimas areštu yra alternatyvi ir pati griežčiausia priemonė, todėl šiuo atveju būtina atidžiai įvertinti nuteistojo tokio elgesio priežastis, piktybiškumą (piktavališkumą). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Pažymėtina, kad vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. nuteistojo tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Probacijos tarnyba nuteistojo T. D. elgesį kontroliuoja nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d., 2025 m. rugsėjo 11 d. T. D. buvo supažindintas su bausmės vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe už paskirtos bausmės nevykdymą ir jis savo parašu patvirtino, kad yra supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat su teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, tenkindamas Probacijos tarnybos teikimą ir pakeisdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę areštu, svarbia aplinkybe laikė tai, kad T. D. neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirto įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuteistasis sudalyvavo tik įvadiniame jam paskirtos programos užsiėmime. Taip pat T. D. šaukiamas nuo 2026 m. vasario 18 d. neatvyksta į Probacijos tarnybą, nereaguoja į elektroniniu paštu siunčiamus pranešimus, neteikia duomenų apie save. Skundžiamoje nutartyje taip pat atsižvelgta į tai, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskutinį kartą – 2026 m. gegužės 18 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (smulkaus svetimo turto įgijimą sukčiavimo būdu). Šis administracinis nusižengimas savo pobūdžiu yra panašus į jo įvykdytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas teisingai įvertino šias aplinkybes, kaip patvirtinančias, kad T. D. vengia tinkamai vykdyti laisvės apribojimo bausmę ir nagrinėjamu atveju nėra tikslinga, taikant BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatas, nuteistajam paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ar įpareigojimų ir (ar) draudimų.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, būtina įvertinti ne tik tai, ar nuteistasis vykdo teismo paskirtus individualizuotus įpareigojimus ir draudimus, bet taip pat nustatyti, ar pažeidimai buvo padaryti esant pateisinamai priežasčiai. Minėta, kad nuteistasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nesilaikė teismo nustatyto įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kaip teisingai nurodyta Probacijos tarnybos teikime, T. D. dalyvavo tik įvadiniame programos užsiėmime, į kitus užsiėmimus paskirtu laiku neatvyko, todėl už nedalyvavimą programoje be pateisinamų priežasčių buvo pašalintas. Skunde taip pat pripažįstama, kad nuteistasis dalyvavo vienoje įžanginėje elgesio pataisos programoje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dalyvavimas tik viename įžanginiame elgesio pataisos programos užsiėmime nėra laikomas tinkamu aptariamo įpareigojimo vykdymu.

T. D. nuo 2026 m. vasario 18 d. neatvyksta į Probacijos tarnybą, nors yra šaukiamas. Jis nereaguoja į el. paštu siunčiamus pranešimus su raginimu atvykti, neteikia savo duomenų. Šį savo elgesį aukštesniajam teismui pateiktame skunde nuteistasis bando pateisinti depresija ir patiriamais panikos priepuolius, dėl kurių lankosi pas specialistus. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog T. D. būtų diagnozuota depresija ar kiti panašūs sveikatos sutrikimai, kurie bent iš dalies pateisintų tokį nuteistojo elgesį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Priešingai, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos neturi duomenų, kad T. D. būtų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Pabrėžtina, kad teismo paskirtų įpareigojimų, draudimų ir baudžiamojo poveikio priemonių tinkamu vykdymu turi būti suinteresuotas ne kas kitas, o pats nuteistasis, todėl jam nerodant noro ir pastangų juos įvykdyti bei bendradarbiauti su bausmę vykdančia institucija, byloje nustatytas jo neveikimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis iš tikrųjų vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 4 dalyje, visuma, todėl akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis laikosi jam paskirtų įpareigojimų. Be pateisinamų priežasčių nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų konstatuojama, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o jos nevykdymas duoda teisinį pagrindą ją pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Taigi, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas – nėra pakankamai efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams užtikrinti, nes nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų tinkamai nevykdo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jam atliekant arešto bausmę jis gali netekti darbo, gyvenamosios vietos, be to, negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad T. D. buvo supažindintas su galimomis neigiamomis pasekmėmis dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo, todėl aplinkybė, jog atliekant arešto bausmę jis patirs neigiamų padarinių ir nepatogumų, yra jo paties netinkamo laisvės apribojimo bausmės vykdymo rezultatas. Taigi, galimybė pakeisti savo elgesį netaikant trumpalaikio laisvės atėmimo T. D. jau buvo suteikta paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, tačiau nuteistasis nesugebėjo ja pasinaudoti.

Taip pat skunde nurodyta, kad nuteistasis per vėlai buvo šaukiamas į teismo posėdį, jam nebuvo suteikta informacija apie bylą, be to, posėdyje nedalyvavo gynėjas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme pagal BPK 353 straipsnį, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme privalo dalyvauti tik bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras, o gynėjo dalyvavimas nėra būtinas, taip pat šaukiamas nuteistasis, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Svarbu, kad nuteistajam būtų žinoma apie teikimo nagrinėjimo vietą ir laiką. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad T. D. Probacijos tarnybai pranešė, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu Vilniaus miesto apylinkės teismas išsiuntė šaukimą T. D. Pastebėtina, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teismui buvo teikęs informaciją ir prašymus atidėti bylos nagrinėjimą el. paštu, tačiau prieš pat teismo posėdžius, todėl akivaizdu, kad jis informaciją apie pateiktą teikimą ir jo nagrinėjimą žinojo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, pakeisdamas nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė ir BK 48 straipsnio 8 dalį pritaikė tinkamai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valerij Lauš