Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-479-1121/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-12
Bylos Nr.
AN2-479-1121/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-20232-2026-0
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Institucija
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-479-1121/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-20232-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 18.14; 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. G. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

R. G. per portalą e.policija.lt 2026 m. balandžio 20 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Institucija) pareiškimą dėl to, kad 2026 m. balandžio 6 d., apie 19.03 val., (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinės V. G. nurodymu jos pilnametė dukra K. V. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, nes jis neva kelia žodinį konfliktą, triukšmauja, neatiduoda vaikų. Pareiškime taip pat nurodyta, jog atvykusiems policijos pareigūnams V. G. prieš tai nurodytus teiginius palaikė ir papildomai melagingai nurodė, kad jis elgiasi pašiepiančiai, pasityčiojančiai ir bandė sukelti psichologinį spaudimą, dėl to jam nepagrįstai buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kurį vėliau teismas panaikino. Iš tiesų jis įvykio metu elgėsi ir kalbėjo visiškai ramiai, prašė V. G. prievarta netraukti iš automobilio nenorinčio išlipti vaiko, pasikalbėti ramiai. Pareiškėjas prašė V. G. ir K. V. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnį, taip pat pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2026 m. balandžio 30 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir ikiteisminį tyrimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį V. G. ir K. V. atžvilgiu. Nutarime pažymėta, kad nebuvo nustatyta, jog V. G. ir K. V. veiksmai turi ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ar BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Pareiškėjas nesutikdamas su 2026 m. balandžio 30 d. nutarimu dalyje dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, pateikė skundą prokurorui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2026 m. gegužės 20 d. nutarimu panaikino vyresniojo tyrėjo 2026 m. balandžio 30 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir pavedė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato pareigūnams per 10 dienų atlikti papildomą aplinkybių patikslinimą, kurio metu turi būti apžiūrėti pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai, policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašai, prijungta visa medžiaga dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2026 m. birželio 1 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir ikiteisminį tyrimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį dėl V. G. ir K. V. veiksmų, nes juose nėra atitinkamai administracinio nusižengimo ir nusikaltimo sudėties požymių visumos. Pareiškėjas nesutikdamas su nutarimu, pateikė skundą prokurorui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2026 m. birželio 18 d. nutarimu pareiškėjo skundą dėl vyresniojo tyrėjo 2026 m. birželio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutikdamas su prokuroro 2026 m. birželio 18 d. nutarimu, 2026 m. birželio 25 d. skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui prašė panaikinti prokuroro 2026 m. birželio 18 d. nutarimo dalį, kurioje atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariatą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį V. G. ir K. V. atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo teisėjai 2026 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkinus, R. G. 2026 m. liepos 6 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir prokuroro 2026 m. birželio 18 d. nutarimą toje dalyje, kurioje atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ir priimti naują sprendimą – įpareigoti prokurorą perduoti patikrinimo medžiagą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį V. G. ir K. V. atžvilgiu priėmimui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. birželio 30 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – grąžinti pareiškėjo 2026 m. liepos 6 d. skundo priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ANK nustatyta tvarka. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėja ir prokuroras nepagrįstai vadovavosi BPK 168 straipsniu. Pareiškėjas nesutiko su Institucijos 2026 m. birželio 18 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir administracinio nusižengimo teiseną, tačiau vėlesniu skundu ikiteisminio tyrimo teisėjui pareiškėjas sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebeskundė. Institucijos 2026 m. birželio 18 d. nutarime nebuvo nurodyta pastarojo sprendimo apskundimo ANK nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas ir Institucijos 2026 m. birželio 1 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Nurodyta, jog policija buvo iškviesta reaguojant į realų diskomfortą, todėl toks kreipimasis negali būti vertinamas kaip pranešimas apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. Pažymėta, jog nenustačius, kad V. G. ir K. V. būtų turėjusios tyčią iškviesti specialias tarnybas žinodamos, jog tokia pagalba joms nereikalinga, t. y. nenustačius ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties, Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos 2026 m. birželio 1 d. nutarimą, įpareigoti Instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną V. G. ir K. V. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taip pat prašoma panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria V. G. iš valstybės priteista 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš V. G. pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. V. nuosekliai nupasakojo situaciją ir, kad jos nurodytos aplinkybės nebuvo melagingos ar akivaizdžiai neteisingos. Ši išvada, pareiškėjo vertinimu, tiesiogiai prieštarauja objektyviems, byloje esantiems įrodymams – vaizdo įrašams ir įsiteisėjusioms teismų nutartims kitose bylose, kurios patvirtina, jog K. V. sąmoningai klaidino BPC operatorę ir policijos pareigūnus: 1) skambučio BPC metu K. V. nurodė, kad pareiškėjas „kelia žodinį konfliktą“ ir „triukšmauja“, tačiau pati apylinkės teismo teisėja skundžiamoje nutartyje pripažino, kad šioje situacijoje fizinio smurto ar tiesioginės (akivaizdžios) agresijos nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi (Nr. SO-50-2026) konstatavo, kad dėl šio įvykio atvykę policijos pareigūnai „nefiksavo realaus pavojaus V. G. ar jos vaikams“; 2) melagingas K. V. teiginys dėl „stumdymo“, kadangi atvykusiems pareigūnams nurodė, kad pareiškėjas „pradėjo stumdyti mamą“, tačiau skundžiamoje nutartyje pats teismas aprašydamas pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą nustatė tik tai, kad R. G. „paima V. G. už rankos, taip bandydamas ją patraukti nuo vaiko“. Pareiškėjo vertinimu, rankos patraukimas, siekiant apsaugoti verkiantį vaiką nuo jėgos panaudojimo, negali būti tapatinamas su „stumdymusi“, o tai įrodo K. V. siekį dirbtinai, neteisingai ir net melagingai nupasakoti įvykį, nepagrįstai apkaltinant smurto panaudojimu R. G.; 3) melagingas K. V. teiginys dėl „vaikų neatidavimo“, kadangi ji BPC teigė, kad R. G. „geranoriškai neatiduoda vaikų“, tačiau orderio panaikinimo byloje būtent teismas ir nustatė tikrąją situaciją: „mergaitės nenori lipti iš automobilio, vienai mergaitei išlipus, kita (dukra E.) lieka automobilyje. Moteriai bandant ją ištraukti, vyras moteriai aiškina, kad ji netrauktų vaiko, nes ji nenori“. Pareiškėjo vertinimu, K. V. pranešdama apie tariamą pareiškėjo smurtą policijai tikslingai naudojo raktinius žodžius („triukšmauja“, „konfliktas“, „stumdosi“), žinodama, kad specialiosios tarnybos reaguos tik į pavojaus signalus, nors objektyviai jokio pavojaus ar nurodytų veiksmų nebuvo.

Teismas iš esmės rėmėsi V. G. ir K. V. tariamu „susijaudinimu“ ir „diskomfortu“, visiškai ignoruodamas faktą, kad būtent pati V. G. visose situacijose veikė agresyviai, kuria konfliktus ir jais prisidengdama melagingai kviečia policijos pareigūnus. Šias aplinkybes jau yra konstatavę teismai, nagrinėdami ir naikindami V. G. iniciatyva R. G. išduotus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, kurių medžiaga turi būti vertinama kaip visuma. Dėl 2026 m. balandžio 6 d. įvykio, nagrinėjamo šioje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. SO-50-2026 panaikino orderį ir konstatavo, kad iš vaizdo įrašų akivaizdu, jog moteriai bandant ją (dukrą) ištraukti, vyras moteriai aiškina, kad ji netrauktų vaiko, nes ji nenori <...> atvykę pagal iškvietimą policijos pareigūnai nefiksavo realaus pavojaus V. G. ar jos vaikams. Taigi, K. V. ir V. G. skambutis BPC dėl smurto ir pagalbos poreikio buvo atvirai melagingas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartyje Nr. SO-6-978/2026, kuria taip pat buvo panaikintas smurto artimoje aplinkoje orderis, teismas aiškiai pažymėjo, kad būtent V. G. elgiasi agresyviai ir pabrėžė, jog visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad objektyviu duomenų, kad vyktų smurtas ar kiltu bet kokia grėsmė jam, nefiksuota, o pavojų patiriančio asmens teiginiai yra veikiau subjektyvaus pobūdžio. 2026 m. sausio 5 d. nutartyje Nr. SO-2-2026/506 teismas konstatavo tikruosius iškvietimų motyvus t. y., kad nėra jokio faktinio pagrindo konstatuoti, kad buvo kilusi kokia nors grėsmė, o iš V. G. paaiškinimų galima teigti, kad jai tiesiog nepatinka tai, kad jos sutuoktinis gyvena tuose pačiuose namuose. Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat patvirtino V. G. agresiją – oficialiai konstatuota, jog būtent ji pradėjo konfliktuoti, elgtis agresyviai, pati, jėga atidariusi vartelius, įbėgo į kiemą, jėga brovėsi per duris, plėšė norėdama įeiti į vidų, o neįleista lakstė aplink namą, trypė žolę. Pareiškėjo vertinimu, pagalba buvo kviečiama suvokiant, kad jokio pavojaus nėra.

Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino K. V. ir V. G. veiksmų tyčios ir sistemingumo. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2026 m. rugsėjo 22 d. išvada Nr. 1SD-13800, vien nuo 2025 m. gruodžio iki 2026 m. rugpjūčio pabaigos SPIS sistemoje užfiksuota daugiau nei 40 V. G. inicijuotų įrašų dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. Vien per nepilną mėnesį (nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. iki 2026 m. rugsėjo 7 d.) V. G. pateikė net 9 atskirus pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei policijai, iš kurių dauguma nepasitvirtino. Pareiškėjo vertinimu, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina skunde nurodomas aplinkybes ir nepalieka jokių abejonių dėl tyčinio nepagrįsto valstybės institucijų apkrovimo ir trukdymo.

Apylinkės teismas, gindamas asmenų teisę kreiptis pagalbos, neatsižvelgė į paties ANK 493 straipsnio paskirtį. Ši teisės norma skirta būtent apsaugoti specialiųjų tarnybų išteklius nuo asmenų, kurie šias tarnybas naudoja ne pagal paskirtį. Teismų praktikoje aiškinant šį straipsnį pabrėžiama, jog specialiosios tarnybos privalo reaguoti į realius pavojus, o ne būti įrankiu sprendžiant civilinius ginčus dėl vaikų bendravimo tvarkos ar kuriant dirbtinius įrodymus skyrybų byloms. V. G. ir K. V. yra adekvačiai aplinką suvokiantys asmenys, kurie puikiai suprato, kad R. G. jokio teisės pažeidimo ar smurto neatlieka (ką patvirtino vaizdo įrašai ir vėliau priimti teismų sprendimai). BPC operatoriui buvo sąmoningai nurodyta melaginga informacija, imituojant grėsmę, siekiant, kad atvykę pareigūnai vėl išrašytų apsaugos nuo smurto artimoje orderį. Toks sistemingas ir ciniškas valstybės resursų eikvojimas ir policijos pareigūnų pavertimas įrankiu asmeninėse ambicijose atitinka visus ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinkama su teismo nutartimi priteista išlaidų suma V. G. advokatei. Sprendimas palikti galioti 635,25 Eur išlaidų priteisimą advokatei už tai, kad pareiškėjas siekia apginti valstybės interesus ir užkirsti kelia sistemingam piktnaudžiavimui tarnybomis, jo vertinimu, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus: Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarimo kopiją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2026 m. rugsėjo 22 d. išvados Nr. 1SD-13800 kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties Nr. SO-50-2026 kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties Nr. SO-6-978/2026 kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties Nr. SO-2-2026/506 kopiją ir pažymi, jog šie rašytiniai įrodymai patvirtina nurodytas aplinkybes dėl V. G. nepagrįstų kreipimųsi į valstybines institucijas. Be to, V. G. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pareiškėjui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos sužalojimo, tačiau tyrimas Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarimu buvo nutrauktas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo R. G. apeliacinis skundas atmestinas

ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pareiškėjo vertinimu, pirmos instancijos teismas visiškai nevertino K. V. ir V. G. veiksmų tyčios ir sistemingumo. Pažymėta, jog K. V. sąmoningai klaidino BPC operatorę ir policijos pareigūnus, o V. G. visose situacijose veikia agresyviai, kuria konfliktus ir jais prisidengdama melagingai kviečia policijos pareigūnus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesniajam teismui paduotas skundas dėl skundžiamos nutarties grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais, kaip ir žemesnės instancijos teismui. Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, skunde nenurodoma. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu ir juose pateiktais argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra nustatytos ANK 569 straipsnio 5 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams, negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai – duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veikimą kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje buvo aptarti tyrimo medžiagoje esantys duomenys bei nurodyti motyvai, pagrindžiantys atsisakymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pateiktiems motyvams neprieštarauja ir su jais sutinka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliekant R. G. pareiškimo tyrimą buvo peržiūrėti pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai, policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, BPC garso įrašai, prijungta visa medžiaga dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio. Iš 2026 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2026 m. balandžio 6 d., 19.05 val. K. V. skambino į BPC ir nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), patėvis žodiškai konfliktuoja su motina V. G., prašė sujungti su policija. Paaiškino, kad patėvis geranoriškai neatiduoda vaikų, jis nurodytu adresu negyvena ir konfliktas vyksta lauke prie automobilio, nes jis pagal nustatytą tvarką nesutinka perduoti vaikų motinai, juos nuteikinėja prieš V. G. Viso įrašo metu fone buvo girdimas dviejų asmenų žodinis konfliktas, pranešėja buvo akivaizdžiai susijaudinusi, operatorė ją ramino <...> (1 t., b. l. 43–45). Iš 2026 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kurį skundžiamoje nutartyje teismas detaliai aprašė matyti, kad buvo apžiūrėti pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai. <...> V. G., atidariusi automobilio duris, bando išlaipinti vaikus iš automobilio. Viena iš mergaičių, iš kurios pusės yra filmuojama, nuolatos žvilgčioja į Pareiškėją. Įrašo 00.16 min. V. G. paprašo pareiškėjo atsegti kėdutę, teigdama, kad nenori lįsti į jo automobilį, tačiau 00.22 min. vaikams nieko nepratarus, jis nurodo, kad E. nenori, ir toliau filmuoja V. G. veiksmus. 00.31 min. R. G. prašo netraukti E. iš mašinos, nurodydamas, jog ji sako, kad nenori. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip V. G. atsega saugos diržą. 00.35 min. V. G. prašo Pareiškėjo būti geram, nes ji visuomet prieš vaikus atiduodama, jiems pasako, kad vaikai turės su juo būti. Prašo baigti taip piktybiškai elgtis. Tačiau Pareiškėjas ir toliau kartoja, kad vaikas (E.) jam sakė, jog ji nenori (00.42 min., 01.02 min, 01.05 min.). 01.11 min V. G. ramiu tonu liepia Pareiškėjui gražiai vaikui pasakyti, kad jos gyvenamoji vieta nustatyta su ja. 01.18 min. Pareiškėjas liepia netraukti vaiko ir pažiūrėti, kad vaikas nenori. 01.38 min. nurodo, kad vaikas nenori ir verkia, tačiau vaizdo įraše jokių vaiko ašarų nematyti, vaikas sėdi ramiai ir vis žiūri į Pareiškėją nieko nesakydamas. 01.45 min. Pareiškėjas pasako, kad nenori, 01.47 min. vaikas atkartoja, kad nenori, o 01.48 min. Pareiškėjas paklausia vaiko, ar ji nenori. 02.03 min. Pareiškėjas liepia mergaitei pasakyti, kad ji nenori, ir toliau filmuoja. 02.52 min. Pareiškėjas paima V. G. už rankos, taip bandydamas ją patraukti nuo vaiko, į ką V. G. pakeltu tonu nurodo jos neliesti ir pasitraukti. Pareiškėjas toliau vartoja teiginius, kad E. nenori, liepia mergaitei nebijoti, toliau ją filmuodamas savo mobiliojo ryšio telefonu. Vaizdo įrašo „PXL_20260406_160619131 (vaizdo įrašas Nr. 2) 00.45 min. Pareiškėjas liepia vienai iš mergaičių neverkti, tačiau vaizdo įraše nematyti jokių mergaitės ašarų ar išsigandimo (1 t., b. l. 40–41). Iš 2026 m. balandžio 6 d. policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo pavadinimu „1_export-5IIuk.mp4“ matyti 01.55 min., kad K. V. nurodo, jog vienai sesei išlipus, kitą R. G. pradėjo nuteikinėti sakydamas, jog vaikas nenori. 02.04 min. nurodo, kad jis specialiai jos neišleidžia, ji nežino, ką jis prikalbėjo. 02.13 min. nurodo, kad R. G. pradėjo stumdyti mamą, visą laiką filmavo ir kišo telefoną prie veido. 02.25 min. matyti, kad K. V. yra susijaudinusi, sunkiai dėlioja mintis. 06.57 min. pareigūnas K. V. pasako, kad jokio pavojaus jai dabar nėra ir liepia ramiai pakvėpuoti ir nusiraminti dėl pačios savęs.

Apygardos teismas, įvertinęs įvykio aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Institucija visiškai pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog K. V. ir V. G. policiją kvietė reaguodamos į R. G. elgesį ir susidariusią situaciją, kuomet buvo bandoma išlaipinti vaikus iš automobilio. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog policijos pareigūnų iškvietimas buvo reaguojant į realų diskomfortą, todėl kreipimasis negali būti vertinamas kaip pranešimas apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes, o tyčios – būtinojo subjektyviojo požymio – nenustatymas eliminuoja bet kokią galimybę taikyti ANK 493 straipsnio 2 dalį. Be to, kaip teisingai nustatyta žemesnės instancijos teismo, nors šioje situacijoje fizinio smurto ar tiesioginės (akivaizdžios) agresijos nebuvo, tačiau situacija buvo itin įtempta ir šią įtampą lėmė būtent pareiškėjo elgesys – situacijos nuolatinis filmavimas telefonu, nuolatinis kartojimas vaikams, kad jie nebijotų ir neverktų (nors nėra jokių požymių, kodėl vaikai būtų turėję bijoti savo motinos, ar kad jie verktų), taip pat kartojimas, kad vaikai nenori lipti iš automobilio. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, nesant duomenų, pagrindžiančių, jog K. V. ir V. G. policiją kvietė suvokiant, jog tokia pagalba nereikalinga, taip pat nesant jokių kitų objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų identifikuoti neteisėtą ir administracinę atsakomybę užtraukiantį jų elgesį, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nors skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. V. nuosekliai nupasakojo situaciją ir, kad jos nurodytos aplinkybės nebuvo melagingos ar akivaizdžiai neteisingos. Apygardos teismo vertinimu tokie skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip matyti, K. V. BPC operatorei nurodė, jog patėvis žodiškai konfliktuoja su motina V. G., o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad R. G. pradėjo stumdyti mamą ir nors iš 2026 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad R. G. tik paėmė V. G. už rankos, priešingai nei teigia pareiškėjas neįrodo K. V. siekio dirbtinai, neteisingai ir net melagingai nupasakoti įvykį, nepagrįstai apkaltinti pareiškėją smurto panaudojimu. Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, K. V. tiek skambindama BPC, tiek atvykus policijos pareigūnams buvo akivaizdžiai susijaudinusi ir situaciją vertino jautriai, buvo išsigandusi. Todėl apygardos teismo vertinimu, K. V. galėjo situaciją, kai pareiškėjas paėmė už rankos V. G. suprasti, kiek kitaip ar dėl emocinio susijaudinimo atvykusiems policijos pareigūnams nurodyti šioje dalyje, kiek kitokias aplinkybes, tačiau vėl gi tokią aplinkybę vertinti, kaip pagrindžiančią, sąmoningą melagingos informacijos pateikimą, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo.

Skunde akcentuojamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. SO-50-2026 panaikintas išduotas apsaugos nuo smurto artimoje orderis. Apygardos teismo vertinimu, nors nurodytoje nutartyje teismas vertino, jog nefiksuotas realus pavojus V. G. ar jos vaikams, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai taip pat nepaneigia fakto, jog 2026 m. balandžio 6 d. V. G. ir K. V. policijos pareigūnus kvietė suvokdamos, kad tokia pagalba nereikalinga. Sutiktina ir su skundžiamoje nutartyje nurodytu, jog vėliau panaikintas apsaugos nuo smurto artimoje orderis nepaneigia fakto, kad pranešimo metu situacija galėjo būti vertinama ir suvokiama, kaip pavojinga ir egzistavo pakankamas pagrindas kviesti policijos pareigūnus. Pažymėtina ir tai, kad iš anksto asmeniui negali būti žinoma, koks sprendimas bus priimtas, ar bus atliekamas tyrimas, ar apsaugos nuo smurto artimoje orderis bus panaikintas, todėl draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba yra reikalinga, nesant priešingų duomenų, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą.

Be to nors skundžiamos nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas daugiausia grindžiamas, ir kitais išduotais bei vėliau panaikintais apsaugos nuo smurto artimoje orderiais, prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei tai, kad V. G. pateikė 9 atskirus pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei policijai iš kurių dauguma nepasitvirtino. Tačiau apygardos teismo vertinimu, tokie duomenys priešingai pareiškėjo skundo argumentams, kaip tik patvirtina, kad tarp asmenų vykstant skyrybų procesui vyrauja konfliktinė situacija, kuri, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, neiškvietus pagalbos, galėjo pareiti į realų pavojų teisės aktuose saugomiems gėriams ir vertybėms. Vien tai, kad praeityje V. G. galėjo kreiptis dėl kitų, jos vertinimu, probleminių situacijų, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė ne už asmens elgesio modelį, o už konkretų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Kaip aptarta pirmiau, nagrinėjamu atveju, V. G. ir K. V. tyčia nebuvo nustatyta, todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Atvejais, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad R. G. pareiškimas Institucijos pareigūno buvo išnagrinėtas išsamiai ir administracinio nusižengimo teiseną atsisakyta pradėti pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas patikrino pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes bei priimto Institucijos nutarimo pagrįstumą ir pagrįstai R. G. skundą atmetė, kadangi byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas, numatytas ANK 493 straipsnio 2 dalyje, nepadarytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti R. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Skunde taip pat prašoma panaikinti sprendimą V. G. iš valstybės priteisti 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad V. G. ir K. V., įgaliota atstovė advokatė Aurelija Puzinienė teismo posėdžio metu prašė atlyginti V. G. patirtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti bei pateikė 2026 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. AP-2026/08/83 – 635,25 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą, į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, prašymą tenkino visiškai, ir V. G. naudai iš valstybės priteisė 635,25 Eur dydžio išlaidų atlyginimą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsisakyta pradėti, nes nenustatyta administracinio nusižengimo sudėties požymių, o R. G. apeliacinis skundas atmetamas, spręstina, jog panaikinti sprendimą V. G. iš valstybės priteisti 635,25 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą, nėra teisinio pagrindo.

R. G. skundu taip prašo priteisti iš V. G. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog R. G. suformuluotas prašymas nėra detalizuotas, nėra pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai, o apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas R. G. priteisti jo patirtas išlaidas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Paulius Veršekys