Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo IES1 skundą dėl notaro Dionizo Adomavičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – SUA1, Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras Dionizas Adomavičius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas IES1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto 9-ojo biuro notarą Dionizą Adomavičių (toliau – ir notaras) išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudiją į palikėjui A.B. priklausantį turtą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. birželio 7 d. A.B. sudarė testamentą, kurį patvirtino notaras Dionizas Adomavičius, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) . Minimu testamentu A.B. visą jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą ir kt., paliko buvusiai sutuoktiniai SUA1. (duomenys neskelbtini) A.B. mirė. 2026 m. sausio 7 d. pareiškimu SUA1 atsisakė nuo palikimo, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) . Tą pačią 2026 m. sausio 7 d. Vilniaus m. 9-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 3-2026 pagal pareiškėjo IES1 pareiškimą. Notaras delsė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjui A.B. priklausanti turtą, o 2026 m. rugpjūčio 5 d. raštu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kuris skundžiamas šiuo skundu. Pažymėjo, kad nors palikėjo santuoka su SUA1 buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byloje paaiškėjo, kad 2011 m. vasario 28 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje, kurią patvirtino notarė Dalia Svirbutienė, yra įrašas apie tai, kad žemės sklypą nupirko A.B. su sutuoktine SUA1 bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Dėl nurodyto notaras žodžiu pareiškėjui nurodė, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo paminėtam turtui dėl paaiškėjusių prieštaravimų: notarė Dalija Svirbutienė 2011 m. vasario 28 d. tvirtindama Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorį nurodė, kad A.B. buvo vedęs SUA1, o pagal 2021 m. rugsėjo 8 d. įrašą, atliktą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ir prašė paaiškėjusius prieštaravimus pašalinti. Atkreipė dėmesį, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, o gautus atsakymus pateikė notarui. Taip pat SUA1 asmeniškai su pareiškėju buvo nuvykusi į Vilniaus miesto 9-ąjį notarų biurą ir nurodė, kad ji su A.B. 2011 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo nepirko, neprisidėjo finansiškai ir po to jo nelaikė savo turto dalimi, nemokėjo jokių mokesčių ir jo neprižiūrėjo, nesirūpino, todėl siūlė pateikti raštišką paaiškinimą. SUA1 pripažino, kad minimas ginčo žemės sklypas priklausė asmeniškai tik A.B. ir turėtų būti paveldėtas jų bendro sūnaus, pareiškėjo IES1 . Pats pareiškėjas nurodė, kad ginčo nėra, todėl jeigu notaras mano, kad turtas buvo įgytas santuokoje, prašė atitinkamai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras Dionizas Adomavičius delsė imtis veiksmų, o 2026 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Notaro atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra nepagrįstas, nes byloje pateikti įrodymai ir institucijų paaiškinimai leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad įvyko klaida ir 2011 m. vasario 28 d. iš valstybės nupirktas žemės sklypas negalėjo būti vertinamas kaip bendra jungtinė nuosavybė su ištuokoje buvusia sutuoktine SUA1. Juo labiau, kad pati SUA1 atsisakė testamento ir patvirtina, kad ji su A.B. ginčo turto nepirko.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą pašalinti skundo trūkumus. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnio 1 dalyje nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas nurodė, jog jeigu pareiškėjas siekia, kad būtų pripažintas neteisėtu tam tikras notaro atliktas veiksmas ar neveikimas, jis turėtų aiškiai suformuluoti, kokį notaro veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) jis skundžia ir kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais grindžia notaro veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą, t. y. nurodyti skundo dalyką (reikalavimą) ir jo pagrindą. Tai reiškia, kad, pateikiant skundą dėl notaro veiksmų, jame turi būti aiškiai nurodoma, ko konkrečiai siekia pareiškėjas ir kokius notaro veiksmus skundžia, kaip notaro atlikti veiksmai susiję su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, kokiomis aplinkybėmis yra grindžiamas skundžiamo atlikto notarinio veiksmo neteisėtumas, t. y. turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotas skundo faktinis pagrindas ir dalykas. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo įpareigoti notarą pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, tačiau nenurodo, kokį konkretų notaro veiksmą skundžia, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas tinkamai nenurodė skundo dalyko (reikalavimo) ir jo pagrindo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad nors CPK 510 straipsnio 6 dalis atleidžia pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundą dėl antstolio veiksmų, skundo dėl notaro veiksmų atveju atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymų leidėjas nenumatė, todėl nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį, teismas taip pat įpareigojo pareiškėją sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį (80 Eur arba 60 Eur) ir paaiškino, kad šis skiriasi priklausomai nuo to, ar pareiškėjas išreikš sutikimą gauti procesinius dokumentus tik elektroninių ryšių priemonėmis.

Šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus pareiškėjas pateikė naują (patikslintą) skundą dėl notaro veiksmų, kuriame išdėstė pirminiame skunde nurodytas faktines aplinkybes ir prašė teismo įpareigoti notarą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą svarstyti iš naujo. Prie patikslinto skundo pridėjo 60 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo po trūkumų šalinimo pateiktą naują skundą dėl notaro veiksmų, konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pažymėjo, kad nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo nurodęs, kad remiantis CPK 511 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundu dėl notaro veiksmų gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti, o pateiktame 2026 m. rugpjūčio 23 d. teisme užregistruotame skunde dėl notaro veiksmų pareiškėjas nenurodė, kokį konkretų notaro veiksmą skundžia. Šalindamas skundo trūkumus, 2026 m. rugsėjo 3 d. pateiktame skunde dėl notaro veiksmų, pareiškėjas prašo įpareigoti Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarą Dionizą Adomavičių klausimą svarstyti iš naujo, tačiau reikalavimo, kuriuo būtų ginčijamas konkretaus notaro veiksmo ar atsisakymo atlikti veiksmą teisėtumas nėra ginčijamas. Po ko teismas pareiškėjui išaiškino, jog tik tuo atveju, kai teismas, išnagrinėjęs skundą dėl notaro veiksmų, nutaria panaikinti notarinį veiksmą, vadovaudamasis įstatymo leidėjo suteikta prerogatyva, teismas įpareigoja notarą iš naujo notarinį veiksmą atlikti, tačiau pats reikalavimas įpareigoti notarą iš naujo atlikti veiksmą, remiantis CPK nuostatomis, negali būti laikomas skundo dėl notaro veiksmų dalyku.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį. Atskirajame skunde pakartotinai išdėstęs skundo faktines aplinkybes pareiškėjas akcentavo šiuos pagrindinius argumentus:

Nagrinėjamu atveju jau pirminiame skunde pareiškėjas aiškiai išdėstė aplinkybes ir nurodė ką, jo manymu, netinkamai atliko notaras; suformulavo reikalavimą, atitinkantį turiniui. Teismas nutartimi neaiškiai nurodė, kas reikalinga taisyti. Skundžiamas veiksmas suformuotas reikalavime, t. y. nepagrįstas atsisakymas, todėl prašė įpareigoti atlikti veiksmą. A.B. mirė (duomenys neskelbtini) ir iki šiol nėra užbaigta paveldėjimo byla, nors ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas parašė deklaratyvų trūkumą su formaliu paaiškinimu, todėl manydamas, kad nurodytas trūkumas galėjo būti nesuprastas turėjo pareigą išspręsti klausimą taip, kad nekiltų dar daugiau klausimų ar procesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje Nr. AC-36-1, išaiškino, kad pakartotinis trūkumų šalinimas yra: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjui tinkamai nebuvo, aišku ko norėjo teismas, todėl spėliojimu pagrįsta nutartis turėtų būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, kuris yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Skundų dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 511–513 straipsniai, be to skundas dėl notaro veiksmų turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 111–115 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tačiau CPK 115 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Taigi procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl notaro veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl skundo dėl notaro veiksmų.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 511 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas tik atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti, 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, akcentavo, kad pareiškėjas privalo aiškiai suformuluoti, kokį notaro veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) jis skundžia ir kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais grindžia notaro veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą, o skundžiamojoje 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė, kokį konkretų notaro veiksmą skundžia. Visgi, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais skundais, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti.

Notariato įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, jog atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas ar nepagrįstas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad apskundimo pagrindas yra tai, jog notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020, 20 punktas).

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų – pirminio ir po trūkumų šalinimo pateikto skundo dėl notaro veiksmų – abiem atvejais pareiškėjas nurodė, jog 2026 m. rugpjūčio 5 d. el. paštu gavo notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, su kuriuo nesutinka ir jį skundžia, nepraleisdamas CPK 512 straipsnio reikalavimų. Išdėstęs faktines aplinkybes apie palikėjo A.B. testamento sudarymą, jo mirtį ir įpėdinės pagal testamentą atsisakymą nuo palikimo, pareiškėjas, vėl gi, akcentavo, kad jis, kaip įstatyminis įpėdinis, išreiškė valią priimti mirusiojo palikimą, o testamentinė įpėdinė, atvykusi į notarų biurą, tam neprieštaravo, tačiau notaras, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė, kokį konkretų notaro veiksmą skundžia. Priešingai, iš pareiškėjo skundų yra aišku, koks konkretus notaro veiksmas yra skundžiamas (tuo labiau, jog prie skundo yra pateiktas ir notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą), o pareiškėjas, nurodęs tiek notarinį veiksmą, su kuriuo nesutinka ir kurį skundžia, tiek nesutikimo motyvus, tinkamai suformulavo skundo pagrindą ir dalyką. Tai, kad išreiškęs nesutikimą su notaro atsisakymu atlikti notarinį veiksmą ir nurodęs tokio veiksmo neteisėtumą pagrindžiančius argumentus, pareiškėjas nepareiškė reikalavimo tokį notaro veiksmą panaikinti, šiuo atveju nesudarė esminės kliūties skundo priėmimui, nes pareikšti reikalavimai dėl įpareigojimo notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (pirminiame skunde) arba dėl įpareigojimo notarą iš naujo svarstyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą (skunde po trūkumų šalinimo) suponavo tokio reikalavimo nagrinėjimą, kaip būtiną prielaidą pareiškėjo deklaruojamam rezultatui pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad paprastai skundas dėl notaro veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), tačiau siekiant visapusiškai išnagrinėti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas turi būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis), todėl skundą dėl notaro veiksmų nagrinėjantis teismas turi teisę skirti žodinį procesą ir teismo posėdyje užduodant klausimus dalyvaujantiems asmenims patikslinti reikalavimus bei išsiaiškinti faktines aplinkybes.

Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas per daug formaliai taikė skundų dėl notaro veiksmų reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti, tai yra skundžiamą nutartį panaikinti, o, atsižvelgiant į tai, jog skundo dėl notaro veiksmų priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo IES1 atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo dėl notaro Dionizo Adomavičiaus veiksmų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.