- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-28
- Bylos Nr.
- II-959-992/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15938-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Pažeidėjas
- N. A.
- Institucija
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Dainiui Rimšai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Turkijos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbančio, skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-47507-2026 (ROIK 26298005922).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. A. (toliau – ir pareiškėjas) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-47507-2026 (ROIK 26298005922) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 375 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.
Nutarime konstatuota, kad N. A. 2026 m. kovo 6 d., 12.49 val., Ozo g., ties Kernavės g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Be to, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Tokiais savo veiksmais N. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 ir 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, N. A. pateikė teismui skundą, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti – panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę arba, vadovaujantis ANK 34 ir 35 straipsniais, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.
Skunde teigiama, kad Institucijos nutarimu paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo, tačiau mano, kad 9 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra neproporcingai ilgas. Pareiškėjo vertinimu, jo veiksmuose nebuvo tyčios. 2026 m. kovo 6 d. pareiškėjas išvažiuodamas iš Kernavės g. į pagrindinį Ozo g. kelią, dėl intensyvaus eismo momentiškai neturėjo galimybės saugiai persirikiuoti į pagrindinę eismo juostą, todėl, siekdamas išvengti galimo susidūrimo, buvo priverstas trumpam įvažiuoti į autobusams skirtą (A) juostą. Tokie pareiškėjo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir jam už tai buvo paskirta 60 eurų dydžio bauda.
Pareiškėjo vertinimu, jo veiksmai neturėtų būti papildomai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes 2026 m. vasario mėnesį pareiškėjas pradėjo oficialią Lietuvos vairuotojo pažymėjimo įgijimo procedūrą ir AB „Regitra“ užsiregistravo laikyti teorijos egzaminą. Atvykęs į AB „Regitra“, sužinojo, kad reikalingas pirmosios pagalbos kurso pažymėjimas, tačiau jo neturėjo, todėl jam nebuvo leista laikyti teorijos egzamino ir teisė registruotis į kitą teorijos egzaminą jam buvo sustabdyta 6 mėnesiams. Pareiškėjas pateikė skundą AB „Regitra“ dėl draudimo laikyti egzaminą ir 2026 m. balandžio 16 d. AB „Regitra“ pranešė, kad jam taikytas draudimas yra panaikintas. Tokios aplinkybės, pasak pareiškėjo, įrodo tai, kad jis siekė Lietuvoje įgyti vairuotojo pažymėjimą.
Skunde akcentuojama, kad dėl pareiškėjo padarytų nusižengimų jokių eismo įvykių sukelta nebuvo, žala taip pat niekam nebuvo padaryta. Priimdama nutarimą, Institucija nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau, pareiškėjo vertinimu, jo atsakomybę lengvina tai, kad savanoriškai sumokėjo baudą ir atsakomybės nevengė, siekė Lietuvoje įgyti vairuotojo pažymėjimą, todėl, pareiškėjo nuomone, jam paskirtas 9 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas galėtų būti trumpinamas.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotas atstovas atsiliepimo į N. A. pateiktą skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu N. A. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė teismo panaikinti jam nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę arba sutrumpinti jos terminą. N. A. paaiškino, kad dėl intensyvaus eismo negalėjo iš karto įvažiuoti į tinkamą eismo juostą, todėl apie 10 sekundžių tikrai buvo A juostoje, kuri skirta autobusams. Tokiu savo elgesiu jis nesukėlė niekam pavojaus ir žalos nepadarė. Sutiko su paskirta bauda, ją sumokėjo. Nežinojo, kad gyvenant Lietuvoje reikia persilaikyti ir turėti lietuviškas teises. Kai tik tą sužinojo, pradėjo mokytis. Turkišką vairuotojo pažymėjimą keitė ambasadoje. 2025 m. gruodžio 11 d. AB „Regitroje“ pradėjo vairuotojo pažymėjimo keitimo procedūrą Lietuvoje, nes buvo savo pažymėjimą pametęs. Į AB „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo kreipėsi internetu, fiziškai nebuvo nuvykęs į AB „Regitra“. Laikė teorijos egzaminą anglų kalba, bet neišlaikė.
Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliotas atstovas D. Rimša prašė teismo įvertinti tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta N. A. nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, todėl nuobaudos individualizavimui buvo pritaikytas sankcijos vidurkis. Byloje kitų duomenų Institucija neturėjo, todėl negalėjo pritaikyti kitokio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Asmuo savaip interpretuoja ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Institucija neįžvelgė N. A. nuoširdaus gailėjimosi ir prisipažinimo dėl nusižengimų padarymo, todėl tokios aplinkybės nenustatė ir nepripažino kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančios. Institucijos vertinimu, skunde išdėstytais pagrindais nėra pagrindo naikinti nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Byloje ginčo dėl N. A. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nėra. Tiek pateikiant skundą, tiek teismo posėdžio metu dėl minėto nusižengimo padarymo pareiškėjas kaltę pripažino visiškai. Skunde pareiškėjas kėlė klausimą dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo ir prašė teismo panaikinti Institucijos nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę arba sutrumpinti jos terminą. Teismas, neišeidamas iš skundo nagrinėjimo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su ANK 424 straipsnio 3 dalimi.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
KET 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Teismo posėdžio metu N. A. pripažino, kad nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. turi leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau nežinojo, kad gyvendamas Lietuvoje turi pasikeisti turkišką vairuotojo pažymėjimą. Kai tik sužinojo apie tokią būtinybę, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įgyti teisę vairuoti.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad N. A. Turkijos Respublikoje yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones ir turi Turkijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, galiojantį nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2031 m. lapkričio 30 d. (b. l. 4). Byloje esantis leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad N. A. 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, kuris galioja iki 2026 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 5).
Lietuvos Respublikoje eismo saugumo automobilių keliais teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei valstybės įmonių pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau tekste – ir SEAKĮ).
SEAKĮ 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. To paties įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, patvirtinantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
SEAKĮ 22 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą; teisė vairuoti motorines transporto priemones nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.
Aptariamo SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką. Vadovaujantis SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatomis bei įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės, kurių 40 punkte nustatyta, jog pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungai ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 2.4. punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Nuolatinės gyvenamosios vietos nuostatos analogiškai reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnio 1, 2 dalyse, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta; fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.
Apibendrindamas teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikoje, teismas pažymi, kad asmenys, turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus. Po šio termino (po 185 dienų) asmuo, turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. A. nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdžio metu N. A. paaiškino, kad Lietuvoje jis sukūrė šeimą, su žmona augina (duomenys neskelbtini) vaiką, turi gyvenamą vietą, įkūrė mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Visos šios aplinkybės rodo, kad N. A. asmeniniai ir darbiniai interesai su Lietuva yra susiję dar nuo 2021 m. rugsėjo 6 d., t. y. nuo tada, kai asmuo gavo nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Taigi, vadovaudamasis minėtuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytu nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimu, teismas daro išvadą, kad administracinių nusižengimų padarymo metu – 2026 m. kovo 6 d. – administracinėn atsakomybėn patraukto N. A. nuolatine gyvenamąja vieta neabejotinai pripažintina Lietuvos Respublika. Tad pareiškėjas turėjo pareigą vairuoti transporto priemonę tik turėdamas galiojantį Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo trečiojoje šalyje – Turkijos Respublikoje, net ir Turkijai esant pareiškėjo pilietybės Respublikai, įgytas vairuotojo pažymėjimas privalėjo būti pakeistas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu, o pareiškėjui to nepadarius, jis buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Atmestinos ir pareiškėjo teismui išsakytos aplinkybės apie tai, kad jis nežinojo, jog turi pasikeisti Turkijoje įgytą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikoje. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas rūpestingas asmuo turi pareigą pats aktyviai domėtis ir laiku išsiaiškinti, kokia tvarka vyksta jo teisės vairuoti transporto priemones pakeitimas lietuvišku vairuotoju pažymėjimu, ypač, kai tokį ilgą laiką, t. y. mažiausiai nuo 2021 m. rugsėjo 6 d., pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje.
Tiek pateikdamas teismui skundą, tiek teismo posėdžio metu N. A. prašė teismo panaikinti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę arba sutrumpinti jos terminą.
ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, Institucija teisėtai ir pagrįstai už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą N. A. paskyrė privalomą skirti administracinio poveikio priemonę, todėl šios poveikio priemonės naikinti teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
Kita vertus, atsižvelgta ir įvertinta tai, kad N. A. administracinio poveikio priemonė Institucijos nutarimu paskirta vidurkio dydžio terminui – 9 mėnesiams, Institucijai nenustačius N. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą skundą, byloje esančius duomenis, išklausęs teismo posėdžio metu pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pripažįsta N. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ta, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad N. A. pripažino teismui, jog jis nežinojo teisinio reglamentavimo Lietuvoje ir nesuprato, kad nuolat gyvenant Lietuvos Respublikoje turi pasikeisti turkišką vairuotojo pažymėjimą. Dar daugiau, teismo vertinimu, N. A. prisipažinimą ir nuoširdų gailestį patvirtina ir tai, kad Institucijos nutarimu paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo, viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė rašytinius paaiškinimus, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nenustatė ir teismas. Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad per pastarųjų penkerių metų laikotarpį N. A. administracine tvarka iki šioje byloje nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo ir po jų baustas nebuvo (b. l. 26).
Teismas, nustatęs pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, mato pagrindą pareiškėjui paskirtą 9 mėnesių administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą sumažinti iki sankcijoje nustatytos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino – 6 mėnesių. Teismo įsitikinimu, toks terminas ne tik atitiktų įstatymo nuostatas dėl administracinės poveikio priemonės skyrimo, bet ir būtų pakankamas siekiamų tikslų įgyvendinimui atitinkant teisingo pažeidimą padariusio asmens nubaudimo principą. Šioje byloje teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant, būtų taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies išimtys dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – taikymo termino.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo N. A. skundas tenkintinas iš dalies, o Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. gegužės 25 d. nutarimas keistinas pripažįstant N. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ta, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailėjosi dėl jų padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo - terminas trumpintinas iki 6 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Iš dalies tenkinti N. A. (N. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą.
Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-47507-2026 (ROIK 26298005922):
- pripažinti N. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi dėl jų padarymo;
- N. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą nustatyti 6 mėnesių laikotarpiui.
Kitą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-47507-2026 (ROIK 26298005922) dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.